Gyvenimo kelias nėra tai, ką gali turėti bet kuris žmogus, ir nėra tai, ką kiekvienas gali lengvai pasiekti. Taip yra todėl, kad gyvenimas kyla tik iš Dievo. Kitaip tariant, tik Pats Dievas turi gyvenimo esmę ir tik Pats Dievas turi gyvenimo kelią. Taigi, vien tik Dievas yra gyvybės šaltinis ir nuolat trykštantis gyvojo gyvybės vandens šaltinis. Nuo pat pasaulio sukūrimo Dievas atliko daugybę darbų, kupinų gyvybės galios, daug darbų, teikiančių žmogui gyvybę, Jis sumokėjo didžiulę kainą, kad žmogus galėtų įgyti gyvybę. Taip yra todėl, kad Pats Dievas yra amžinasis gyvenimas ir Pats Dievas yra kelias, kuriuo žmogus gali būti prikeltas. Dievas niekada nepalieka žmogaus širdies ir visą laiką gyvena tarp žmonių. Jis yra žmogaus gyvenimo varomoji jėga, žmogaus būties pagrindas ir neišsenkantis žmogaus gyvybės šaltinis nuo pat gimimo. Jis leidžia žmogui atgimti ir ištvermingai gyventi atliekant jam skirtą vaidmenį. Pasikliaudamas Jo galia ir Jo negęstančia gyvybės jėga, žmogus gyvena kartų kartas, o Dievo gyvybės galia nuolat teikia palaikymą žmonijai, o juk Dievas sumokėjo kainą, kurios niekada nėra sumokėjęs joks paprastas žmogus. Dievo gyvybės jėga gali nugalėti bet kokią galią; dar daugiau, ji pranoksta bet kokią galią. Jo gyvybė yra amžina, Jo galia nepaprasta, ir Jo gyvybės jėgos negali įveikti jokia sukurta būtybė ar priešiška jėga. Dievo gyvybės jėga egzistuoja ir spindi nuostabiu spindesiu nepriklausomai nuo laiko ar vietos. Dangus ir žemė gali patirti didžiulių pokyčių, bet Dievo gyvybė amžinai išlieka ta pati. Visi dalykai gali praeiti, bet Dievo gyvybė vis tiek egzistuos. Taip yra todėl, kad Dievas yra visų dalykų gyvybės šaltinis ir jų būties pagrindas. Žmogaus gyvybė kyla iš Dievo, dangus egzistuoja dėl Dievo, o žemės išlikimas taip pat kyla iš Dievo gyvybės galios. Nė viena gyva būtybė negali peržengti Dievo viešpatavimo ribų ir nė viena gyvybę turinti būtybė negali ištrūkti iš Dievo valdžios. Tokiu būdu, visi žmonės, kad ir kas jie būtų, turi paklusti Dievo viešpatavimui, visi privalo gyventi prižiūrimi Dievo ir nė vienas iš jų negali ištrūkti iš Jo rankų.

Galbūt dabar tu trokšti įgyti gyvybę, o gal trokšti įgyti tiesą. Kad ir kaip ten būtų, tu nori terasti Dievą – rasti Dievą, kuriuo galėtum pasikliauti ir Kuris galėtų suteikti tau amžinąjį gyvenimą. Jei nori įgyti amžinąjį gyvenimą, pirmiausia turi suprasti, kas yra amžinojo gyvenimo šaltinis, ir pirmiausia sužinoti, kur iš tikrųjų yra Dievas. Jau sakiau, kad tik Dievas yra amžinasis gyvenimas; kadangi tik Dievas yra gyvenimo kelias, pats Dievas yra amžinojo gyvenimo kelias. Todėl tu pirmiausia turėtum suprasti, kur yra Dievas ir kaip įgyti šį amžinojo gyvenimo kelią. Dabar aptarkime šiuos du klausimus atskirai.

Jei tikrai trokšti įgyti amžinojo gyvenimo kelią ir jei uoliai jo ieškai, pirmiausia atsakyk į šį klausimą: kur Dievas yra šiandien? Galbūt atsakysi: „Dievas, žinoma, gyvena danguje – Jis juk negyvena mūsų namuose, ar ne?“ Galbūt sakysi, kad Dievas akivaizdžiai gyvena tarp visų kūrinių. O gal sakys, kad Dievas gyvena kiekvieno žmogaus širdyje, arba kad Dievas yra dvasinėje karalystėje. Aš neneigiu nė vieno iš šių teiginių, bet privalau paaiškinti šį klausimą. Nėra visiškai teisinga sakyti, kad Dievas gyvena žmogaus širdyje, bet tai nėra ir visiškai klaidinga. Taip yra todėl, kad tarp tikinčiųjų Dievu yra tokių, kurių tikėjimas yra tikras, ir tokių, kurių tikėjimas yra netikras, yra tokių, kuriems Dievas pritaria, ir tokių, kuriems Jis nepritaria, yra tokių, kurie Jam patinka, ir tokių, kuriais Jis bjaurisi, ir yra tokių, kuriuos Jis ištobulina, ir tokių, kuriuos Jis pašalina. Todėl sakau, kad Dievas gyvena tik nedaugelio žmonių širdyse, ir šie žmonės neabejotinai yra tie, kurie tikrai tiki Dievu, tie, kuriems Dievas pritaria, tie, kurie Jam patinka, ir tie, kuriuos Jis ištobulina. Tai jie yra vedami Dievo. Kadangi jie yra vedami Dievo, jie jau yra išgirdę ir pažinę Dievo amžinojo gyvenimo kelią. Tie, kurių tikėjimas Dievu yra netikras, tie, kuriems Dievas nepritaria, tie, kuriais Dievas bjaurisi, tie, kuriuos Dievas pašalina – jie neišvengiamai bus Dievo atmesti, neišvengiamai liks be gyvenimo kelio ir toliau nežinos, kur yra Dievas. Priešingai, tie, kurių širdyse gyvena Dievas, žino, kur Jis yra. Tai žmonės, kuriems Dievas dovanoja amžinojo gyvenimo kelią, ir jie seka Dievu. Ar dabar žinai, kur yra Dievas? Dievas yra ir žmogaus širdyje, ir šalia žmogaus. Jis yra ne tik dvasinėje karalystėje ir virš visų dalykų, bet, svarbiausia, žemėje, kurioje gyvena žmogus. Tad paskutiniųjų dienų atėjimas perkėlė Dievo darbo žingsnius į naują teritoriją. Dievas yra tarp visų dalykų ir viskam viešpatauja, ir Jis taip pat yra žmogaus širdyje, būdamas žmogaus ramsčiu, ir dar daugiau, Jis gyvena tarp žmonių. Tik tokiu būdu Jis gali atnešti žmonijai gyvenimo kelią ir atvesti žmogų į gyvenimo kelią. Dievas atėjo į žemę ir gyvena tarp žmonių, kad žmogus galėtų įgyti gyvenimo kelią ir galėtų gyventi. Tuo pat metu Jis yra tarp visų dalykų, valdydamas viską, taip vykdydamas savo valdymą tarp žmonių. Todėl, jei pripažįsti tik mokymą, kad Dievas yra danguje ir žmogaus širdyje, bet nepripažįsti tiesos, jog Dievas gyvena tarp žmonių, niekada neįgysi gyvybės ir niekada nerasi tiesos kelio.

Pats Dievas yra gyvenimas, ir tiesa, o Jo gyvenimas ir tiesa neatsiejami. Tie, kurie nesugeba įgyti tiesos, niekada neįgis gyvenimo. Be tiesos vedimo, palaikymo ir aprūpinimo visa, ką įgysi, tebus žodžiai, doktrinos ir galiausiai – mirtis. Dievo gyvenimas yra amžinas, o Jo tiesa ir gyvenimas egzistuoja drauge. Jei negali rasti tiesos šaltinio, neįgysi gyvenimo peno; jei negali gauti gyvenimo aprūpinimo, tiesos tu tikrai neturėsi, o tavo esybėje, be įsivaizdavimų ir vaizduotės, nebus nieko, tik tavo kūnas – tas smarve atsiduodantis kūnas. Žinok, kad vien knygų žodžiai negali būti laikomi gyvenimu, istorijos įrašai negali būti įtvirtinti kaip tiesa, o praeities nuostatai negali būti dabartinių Dievo žodžių išraiška. Tik tie žodžiai, kuriuos Dievas ištaria atėjęs į žemę ir gyvendamas tarp žmonių, yra tiesa, gyvenimas, Dievo ketinimai ir Jo dabartinis darbo būdas. Jei šiandien laikaisi žodžių, kuriuos Dievas kalbėjo praėjusiais amžiais, įrašų, esi archeologas, ir tinkamiausia tave vadinti istorinių relikvijų tyrinėtoju. Tu tiki tik Dievo praeityje atlikto darbo pėdsakais, tiki tik Dievo šešėliu, likusiu iš to laiko, kai Jis anksčiau dirbo tarp žmonių, ir tiki tik tuo keliu, kuriuo Dievas vedė Savo sekėjus ankstesniais laikais, bet netiki dabartinio Dievo darbo kryptimi, netiki dabartiniu šlovingu Dievo veidu ir tiesos keliu, kurį šiuo metu išreiškia Dievas. Todėl neabejotinai esi svajotojas, visiškai atitrūkęs nuo tikrovės. Jei dabar vis dar esi įsikibęs žodžių, kurie nepajėgūs suteikti žmogui gyvenimo, esi beviltiškas sausuolis, - pernelyg konservatyvus, pernelyg užsispyręs, pernelyg neimlus protui!

Dievas, tapęs kūnu, vadinamas Kristumi, todėl vadinti Dievu tą Kristų, kuris gali dovanoti žmonėms tiesą, nėra perdėta. Taip yra todėl, kad Jis turi Dievo esmę, Jis turi Dievo charakterį ir Dievišką darbo išmintį, kuri žmogui nepasiekiama. Tie, kurie vadina save kristumis, bet negali atlikti Dievo darbo, yra apgavikai. Kristus yra ne tik Dievo apsireiškimas žemėje, bet ir tas ypatingas kūnas, kurį Dievas priėmė vykdydamas Savo darbą žemėje ir užbaigdamas Savo darbą tarp žmonių. Šio kūno negali pakeisti joks žmogus; tai kūnas, kuris gali tinkamai atlikti Dievo darbą žemėje, išreikšti Dievo dispoziciją, deramai atstovauti Dievui ir suteikti žmogui gyvenimą. Anksčiau ar vėliau tie, kurie apsimetinėja Kristumi, žlugs, nes, nors ir tvirtina esą kristūs, neturi nė trupučioKristaus esmės. Todėl sakau, kad Kristaus autentiškumo negali nustatyti žmogus – jį patvirtina ir nusprendžia pats Dievas. Tad, tikrai trokšdamas ieškoti gyvenimo kelio, pirmiausia turi pripažinti, kad Dievas ateina tarp žmonių atlikti darbo, kuriuo dovanoja žmogui gyvenimo kelią, ir turi pripažinti, kad būtent paskutinėmis dienomis Jis ateina tarp žmonių, kad dovanotų žmogui gyvenimo kelią – ne praeityje, bet šiandien.

Paskutinių dienų Kristus atneša gyvenimą, o kartu atneša ir nesibaigiantį bei amžiną tiesos kelią. Ši tiesa yra kelias, kuriuo žmogus įgyja gyvenimą, ir vienintelis kelias, kuriuo žmogus gali pažinti Dievą ir sulaukti Jo pritarimo. Jei neieškai gyvenimo kelio, kurį teikia Paskutinių dienų Kristus, niekada neįgysi Jėzaus pritarimo ir nebūsi vertas įžengti pro dangaus karalystės vartus, nes esi ir istorijos marionetė, ir jos kalinys. Tie, kurie yra valdomi nuostatų, žodžių ir istorijos pančių, niekada negalės įgyti nei gyvenimo, nei amžinojo gyvybės kelio. Taip yra todėl, kad jie tegauna drumzliną vandenį, kurio buvo įsikibę tūkstančius metų, užuot priėmę gyvąjį vandenį, tekantį iš sosto. Tie, kurie nėra aprūpinami gyvuoju vandeniu, amžiams liks lavonais, Šėtono žaisliukais ir pragaro sūnumis. Kaip tuomet jie galės išvysti Dievą? Tu sieki laikytis praeities, stovėti vietoje ir palikti viską taip, kaip yra, nesieki pakeisti padėties ir atsisakyti istorijos pančių, tai ar neliksi visuomet Dievo antagonistu?. Dievo darbo žingsniai yra galingi ir nesustabdomi, tarsi kylančios bangos ir griaudžiantys griaustiniai – tačiau tu sėdi pasyviai laukdamas pražūties, įsikibęs į tai, kas sena, laukdamas, kol viskas savaime nukris tau tiesiai į rankas. Kaip tuomet tave galima laikyti žmogumi, kuris seka Avinėlio pėdomis? Kaip gali įrodyti, kad Dievas, kurio tu įsikibęs, yra Dievas, kuris visada yra naujas ir niekada nesensta? Ir kaip tavo pageltusių knygų žodžiai gali perkelti tave į naująjį amžių? Kaip jie gali vesti tave ieškant Dievo darbo žingsnių? Ir kaip jie gali nuvesti tave į dangų? Tai, ką laikai savo rankose, tėra žodžiai, galintys suteikti tik laikiną paguodą, bet ne tiesos, galinčios duoti tau gyvenimą. Šventojo Rašto žodžiai, kuriuos skaitai, gali tik praturtinti tavo kalbą; tai nėra išminties žodžiai, galintys padėti tau pažinti žmogaus gyvenimą, tuo labiau jie nėra kelias, kuris gali atvesti tave į ištobulinimą. Ar šis neatitikimas neskatina tavęs susimąstyti? Ar nepadeda tau įžvelgti jame slypinčių paslapčių? Ar pats pajėgi pakilti į dangų, kad susitiktum su Dievu? Ar be Dievo atėjimo gali savo jėgomis įžengti į dangų ir mėgautis bendryste su Dievu? Ar vis dar tebesvajoji? Tuomet raginu tave liautis svajoti ir pažiūrėti, kas dabar darbuojasi – pažiūrėti ir pamatyti, kas dabar atlieka žmogaus išganymo darbą paskutinėmis dienomis. Jei to nepadarysi, niekada neįgysi tiesos ir niekada neįgysi gyvenimo.

Tie, kurie trokšta įgyti gyvenimą nesiremdami Kristaus lūpomis ištarta tiesa, yra patys absurdiškiausi žmonės žemėje, o tie, kurie nepriima Kristaus atnešto gyvenimo kelio, gyvena tuščiomis iliuzijomis. Todėl sakau: kas nepriima Paskutiniųjų dienų Kristaus, tas amžinai bus Dievo nemalonėje. Kristus yra vartai, pro kuriuos paskutinėmis dienomis žmonės įžengia į Dievo karalystę, ir nėra nė vieno, kuris galėtų Jį apeiti. Niekas negali būti Dievo ištobulintas kitaip, kaip tik per Kristų. Jei tiki Dievą, privalai priimti Jo žodžius ir paklusti Jo keliui. Nesitikėk vien tik palaiminimų, pats nepajėgdamas priimti tiesos ir gyvenimo teikiamo aprūpinimo. Kristus ateina paskutinėmis dienomis tam, kad suteiktų gyvybę visiems, kurie nuoširdžiai Juo tiki. Šis darbas skirtas senajam amžiui užbaigti ir naujajam pradėti. Tai kelias, kuriuo privalo eiti visi, norintys įžengti į naująjį amžių. Jei nepripažįsti Kristaus, Jį smerki, Jam piktžodžiauji ar Jį persekioji, tau lemta amžinai degti ir niekada neįžengti į Dievo karalystę. Nes šis Kristus yra Šventosios Dvasios išraiška, Dievo išraiška, Tas, kuriam Dievas patikėjo atlikti Savo darbą žemėje. Todėl sakau: jei negali priimti visko, ką atlieka Paskutinių dienų Kristus, vadinasi piktžodžiauji Šventajai Dvasiai. O bausmė už piktžodžiavimą Šventajai Dvasiai yra akivaizdi kiekvienam. Taip pat sakau tau: jei priešiniesi Paskutiniųjų dienų Kristui ir Jį atmeti, niekas negalės prisiimti tavo poelgio pasekmių. Nuo tos akimirkos nebeturėsi progos sulaukti Dievo pritarimo. Net jei norėtum atgailauti, daugiau niekada nebeišvystum Dievo veido. Nes tu priešiniesi ne paprastam žmogui tai, ir atmeti ne nereikšmingą asmenį, bet Kristų. Ar suvoki, kokios to pasekmės? Tu darai ne menką klaidą, bet baisią nuodėmę. Todėl raginu kiekvieną tiesos akivaizdoje nešiepti dantų ir nesišvaistyti melagingais žodžiais, nes tik tiesa gali suteikti tau gyvenimą. Be jos nėra nieko, kas galėtų tave prikelti naujam gyvenimui ir leisti vėl išvysti Dievo veidą.