Išgirdę Mano žodžius visi persigąsta; kiekvieną žmogų apima baimė. Ko jūs bijote? Aš neketinu jūsų nužudyti! Jūs tiesiog bijote, kad jūsų nedori darbai bus atskleisti; tai, ką darote Man už nugaros, yra taip lengvabūdiška ir nieko verta. Dėl to Aš pradėjau taip stipriai jūsų nekęsti, kad karštai trokštu, jog būčiau įmetęs visus, kurių nebuvau iš anksto lėmęs ir išsirinkęs, į bedugnę, kur jie būtų sutraiškyti į gabalus. Tačiau Aš turiu Savo planą; Aš žinau, ką ketinu daryti. Kol kas pasigailėsiu tavo apgailėtinos gyvybės, pirmiausia leisiu tau baigti Man tarnauti, o paskui išspirsiu tave lauk. Nenoriu matyti tokių būtybių; jos teršia Mano vardą! Ar žinote tai? Ar suprantate? Beverčiai niekšai! Įsidėmėk: Kai esi naudojamas, Aš tavimi naudojuosi, o kai tu nesi naudojamas, tai taip pat vyksta Mano valia. Aš viskam diriguoju, o Mano rankose viskas vyksta gerai ir tvarkingai. Kas tik išdrįs savavališkai pajudėti be eilės, tą Mano ranka tuoj pat parblokš. Aš dažnai sakau „parblokšti“; ar manai, kad tikrai tai darau Savo ranka? Man to nereikia! Mano veiksmai nėra tokie kvaili, kaip įsivaizduoja žmonės. Ką reiškia pasakymas, kad viskas nustatoma ir įvykdoma Mano žodžiais? Viskas įvykdoma Man net piršto nepajudinus. Ar supranti tikrąją Mano žodžių prasmę?

Niekada neišgelbėsiu nė vieno, kuris Man tarnauja; jie nesidalija Mano karalyste. Nes šie žmonės rūpinasi tik išoriniais dalykais, užuot vykdę Mano valią. Nors dabar jais naudojuosi, iš tikrųjų jie yra žmonės, kurių labiausiai nekenčiu; žmonės, kuriais Aš labiausiai bjauriuosi. Šiandien myliu kiekvieną, kuris gali sekti Mano valia, atsižvelgti į Mano naštas ir nuoširdžiai bei tikrai paaukoti Man visą savo esybę. Aš nuolat juos apšviesiu ir neleisiu jiems Manęs palikti. Dažnai sakau: „Tuos iš jūsų, kurie nuoširdžiai dėl Manęs aukojatės, Aš tikrai gausiai palaiminsiu.“ Ką reiškia „palaiminti“? Ar žinai? Dabartinio Šventosios Dvasios darbo kontekste tai reiškia naštas, kurias tau suteikiu. Visiems, kurie sugeba nešti naštą dėl bažnyčios ir nuoširdžiai dėl Manęs pasiaukoti, jų naštos ir jų nuoširdumas yra iš Manęs gaunami palaiminimai. Be to, jų viduje Mano suteikiami apreiškimai taip pat yra Mano palaiminimas. Taip yra todėl, kad tie, kurie dabar neturi naštos, nebuvo Mano iš anksto nulemti ir išrinkti; Mano prakeiksmai jau krito ant jų. Kitaip tariant, tie, kuriuos iš anksto nulėmiau ir išrinkau, dalijasi tuo, kas Mano pasakytuose žodžiuose yra teigiama, o tie, kurių iš anksto nenulėmiau ir neišrinkau, gali dalytis tik tuo, kas Mano žodžiuose yra neigiama. Kuo daugiau Mano žodžių ištariama, tuo aiškesnė jų prasmė; kuo daugiau kalbu, tuo aiškesni tampa Mano žodžiai. Kiekvieną iš tų suktų ir apgaulingų žmonių, kurių iš anksto nenulėmiau, prakeikiau dar prieš pasaulio sukūrimą. Kodėl sakoma, kad jūsų gimimo metai, mėnuo, diena ir net valanda, minutė bei sekundė buvo atitinkamai Mano surėdyti? Jau seniai iš anksto nulėmiau, kurie įgis pirmgimių sūnų statusą. Jie yra Mano akyse; jau seniai laikau juos brangiais ir jie jau seniai turi vietą Mano širdyje. Kiekvienas Mano ištartas žodis turi svorį ir perteikia Mano sumanymus. Kas yra žmogus? Be tų vos kelių Mano mylimų žmonių, turinčių pirmgimių sūnų statusą, ar dar yra kas nors, kas atsižvelgia į Mano ketinimus? Ko verti Mano sūnūs? Ko verti Mano žmonės? Anksčiau vartotas kreipinys „Mano sūnūs“ buvo skirtas Mano pirmgimiams sūnums, tačiau Mano sūnūs ir Mano žmonės, neturėję jokios gėdos, manė, kad tai jiems skirtas garbės titulas. Begėdiškai nevaidinkite Mano pirmgimių sūnų vaidmens. Ar nusipelnei šio titulo? Šiandien patvirtinti tik tie, kuriems Mano akivaizdoje buvo skirtos svarbios pareigos; šie žmonės įgijo pirmgimių sūnų statusą. Jie jau dabar dalijasi Mano sostu, Mano karūna, Mano šlove ir Mano karalyste. Viską kruopščiai sutvarkiau. Visi tie, kurie šiandien gavo pirmgimių sūnų statusą, patyrė didelį skausmą, persekiojimą ir suspaudimą, įskaitant tai, ką nuo gimimo patyrė savo šeimose, savo asmenines perspektyvas, darbą ir santuoką. Jie neįgijo šio statuso už dyką; priešingai, jie jau patyrė visus gyvenimo aspektus: gera ir bloga, pakilimus ir nuosmukius. Visi tie, kuriuos pasaulio žmonės anksčiau labai gerbė ir kurie patogiai gyveno namuose, neturi dalies tarp pirmgimių sūnų. Jie nenusipelno būti pirmgimiais sūnumis; jie užtraukia gėdą Mano vardui, ir Aš jų visiškai nenoriu. Mano sūnūs ir Mano žmonės, kuriuos išrinkau, pasaulyje taip pat turi gerą reputaciją, tačiau jie nė iš tolo neprilygsta Mano pirmgimiams sūnums. Dabar naudojuosi tam tikrais žmonėmis, tačiau daugelis jų net neatitinka Mano žmonėms keliamų reikalavimų. Jie tėra amžinos pražūties objektai; jie kurį laiką pasitelkiami Man tarnauti, bet nėra skirti ilgalaikiam naudojimui. Savo širdyje jau nusprendžiau, kurie bus naudojami ilgą laiką. Kitaip tariant, tie, kuriems skiriu svarbias pareigas, yra Mano mylimi žmonės, ir Aš pradėjau jais naudotis jau seniai. Kitaip tariant, jų funkcijos jau nustatytos. O žmonės, kuriais bjauriuosi, dabartiniame etape naudojami tik laikinai. Kai ateis svetimšaliai, tada pirmgimiai sūnūs bus jums aiškiai atskleisti.

Dabar reikalauju, kad greitai subręstumėte ir atsižvelgtumėte į Mano naštą. Ši našta nėra per sunki, ir Aš liepsiu jums daryti tik tai, kas atitinka jūsų galimybes. Žinau jūsų dvasinį ūgį; žinau, kokias funkcijas galite atlikti. Visa tai žinau ir suprantu. Tiesiog noriu, kad jūs, Mano sūnūs, noriai išsižadėtumėte savęs ir nuoširdžiai sugebėtumėte mylėti tai, ką myliu Aš, nekęsti to, ko nekenčiu Aš, daryti tai, ką darau Aš, ir sakyti tai, ką sakau Aš. Tegul jūsų nevaržo erdvė, geografija, laikas ar joks kitas asmuo. Aš trokštų, kad, kur bebūtumėte, jūsų dvasios būtų laisvos, o kiekvienas iš jūsų tvirtai stovėtų Mano pirmgimių sūnų pozicijoje. Kas šiandien Man aukoja visą savo būtį? Kas atsidavęs dėl Manęs aukojasi? Kas dėl Manęs budi dieną ir naktį? Kas dėl Manęs tvarko Mano namų ūkio reikalus? Kas dėl Manęs palengvina Mano pečius slegiančias naštas? Ar jie ne Mano sūnūs? Visa, ką darau, darau tam, kad ištobulinčiau Savo sūnus ir jų vardan. Ar suprantate? Viskas yra Mano pirmgimiams sūnums, ir Aš klaidų nedarau. Nemanyk, kad klaidingai vertinu žmones, ir nemanyk, kad žiūriu į tave iš aukšto. Nemanyk, kad nepakankamai panaudoju didelį talentą ar kad suklydau iš anksto tavęs nenulėmęs. Tiesa ta, kad tu to nenusipelnei! Ar žinai tai? Dabar patvirtinsiu jums kai kuriuos dalykus: Kas dažnai sukelia Mano pyktį ir dažnai tampa Mano kritikos ar genėjimo taikiniu, tas neabejotinai yra Mano neapykantos taikinys. Tokie žmonės tikrai mirs – tai iškalta akmenyje. Sakiau, kad daugiau nebeapgenėsiu Savo pirmgimių sūnų, nes šie žmonės jau patyrė Mano griežtus išmėginimus ir buvo Mano pripažinti vertais. Jei į ką nors piktai pažvelgiu, tam žmogui gresia pavojus. Ar nebijote? Daugelis mirs vos tik Mano žodžiai išeis iš Mano lūpų. Tačiau kai kurie vis tiek išsaugos savo kūną; tiesiog jų dvasios bus mirusios. Aiškiausias jų būklės požymis yra tai, kad juose nėra Šventosios Dvasios veikimo ir jie nepaklūsta jokiems suvaržymams. (Šėtonas jau labai smarkiai juos sugadino.) Kalbant apie jų kūno sunaikinimo laiką, Aš viską tinkamai sutvarkiau ir nustačiau konkretų laiką. Jų dvasių mirtys negali daug Man pasitarnauti; pasitelksiu jų kūnus, kad pademonstruočiau Savo stebuklingus darbus. Tai visiškai įtikins visus; jie nepaliaujamai Mane šlovins, ir nebus nė vieno, kuris Manęs nebijotų ir nedrebėtų iš baimės. Į jokią smulkmeną nežiūriu lengvabūdiškai; visi turi dėl Manęs gyventi arba mirti, ir nė vienas negali išeiti, kol neatliko savo tarnystės Man. Net Šėtonas negali pasitraukti į bedugnę, kol neatliko savo tarnystės Man. Kiekvienas Mano žingsnis yra tvirtas ir saugus ir žengiamas tvirtu pagrindu;Aš visada žengiu užtikrintai – be mažiausios abejonės.

Kas drįstų su Manimi lygintis? Kas drįstų Man prieštarauti? Tuoj pat tave parblokšiu! Nepaliksiu nė pėdsako, ir tavo kūnas taip pat bus sunaikintas; tai visiška tiesa. Kai tai pasakau, tuoj pat imuosi veiksmų, ir kelio atgal nebėra. Pasaulis griūva diena iš dienos, ir diena iš dienos pražūva žmonės. Su kiekviena diena Mano karalystė įgauna pavidalą, o Mano pirmgimiai sūnūs auga. Diena iš dienos Mano rūstybė stiprėja, Mano baudimai griežtėja, o Mano žodžiai tampa vis atšiauresni. Jūs vis dar laukiate, kad kalbėčiau jums švelniau ir Mano tonas sušvelnėtų, bet pagalvokite dar kartą! Mano tonas priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis turiu reikalą. Tiems, kuriuos myliu, Mano tonas švelnus ir visada paguodžiantis, tačiau jums galiu parodyti tik griežtumą ir teismą, prie kurių dar pridedu baudimą bei rūstybę. Niekam to nepastebint, padėtis kiekvienoje pasaulio šalyje darosi vis labiau įtempta, diena iš dienos griūva ir grimzta į chaosą. Kiekvienos šalies vadovai tikisi galiausiai įgyti valdžią. Jiems nė į galvą neatėjo, kad Mano baudimas juos jau ištiko. Jie siekia užgrobti Mano galią – bet tai tėra tuščia svajonė! Net Jungtinių Tautų vadovas turi maldauti Manęs atleidimo. Jis padarė daugybę nedorų darbų. Dabar atėjo baudimo metas, ir Aš lengvai jo nepaleisiu. Visi valdžioje turi pasitraukti; tik Aš esu vertas viską valdyti. Viskas priklauso nuo Manęs; jau nekalbant apie saujelę svetimšalių, viską sprendžiu Aš. Tuoj pat parblokšiu kiekvieną, kuris Mane kritikuoja, nes štai kaip toli Mano darbas pažengė. Kasdien atsiranda naujų apreiškimų; kasdien yra nauja šviesa. Viskas artėja prie išbaigtumo. Paskutinė Šėtono diena vis labiau artėja ir tampa vis akivaizdesnė.