Ar ištyrei visas savo mintis ir idėjas, visus savo veiksmus? Ar aiškiai supranti, kurie iš jų atitinka Mano ketinimus, o kurie – ne? Esi visiškai nepajėgus šito atskirti! Kodėl neatėjai pas Mane? Ar dėl to, kad aš tau nepasakysiu, ar dėl kokios kitos priežasties? Turėtum žinoti! Lengvabūdžiai visiškai negali suvokti Mano ketinimų, nei patirti didį nušvitimą ar apreiškimą.

Ar išsiaiškinai priežastis, dėl kurių bažnyčia negali gauti jokio dvasinio peno ir jai trūksta tikros bendrystės? Ar suvoki, kiek daug veiksnių, lėmusių tokią padėtį, yra susiję su tavimi? Aš nurodžiau tau teikti gyvybę ir išlaisvinti Mano balsą. Ar tai padarei? Ar gali prisiimti atsakomybę už savo brolių ir seserų pažangos gyvenimo kelyje vilkinimą? Susidūręs su sunkumais, užuot išlikęs ramus ir susikaupęs, tu netekai galvos. Tau tikrai trūksta įžvalgos! Mano balsas turėtų būti perduotas šventiesiems. Neslopink Šventosios Dvasios veikimo ir nevilkink Manęs – tai niekam neduos naudos. Noriu, kad visiškai pašvęstum save Man, kūnu ir protu, kiekviena tavo mintis ir idėja būtų skirta Man, kad dalintumeisi Mano mintimis bei rūpesčiais, ir kad viskas, ką darai, būtų dėl šiandienos karalystės ir Mano valdymo, o ne dėl savęs paties. Tik tai patenkins Mano širdį.

Viskas, ką padariau, turi įrodymus. Kodėl nesekei Mano pavyzdžiu? Kodėl neieškojai įrodymų tam, ką darai? Ką dar norėtum, kad pasakyčiau? Paėmiau tave už rankos, kad mokyčiau, tačiau nesugebėjai nieko išmokti. Esi toks kvailas! Ar nori vėl viską pradėti iš pradžių? Neprarask vilties. Turėtum dar kartą susiimti ir visiškai pašvęsti save vardan šventųjų bendrų vilčių ir troškimų. Atmink šiuos žodžius: „tuos, kurie nuoširdžiai aukojasi Man, Aš tikrai gausiai palaiminsiu.“

Viskas, ką bedarytum, turi būti padaryta tvarkingai, o ne bet kaip. Ar tikrai drįstum tvirtinti žinąs šventųjų būklę lyg savo penkis pirštus? Tai rodo, kad esi visiškai neišmintingas, visiškai neatsižvelgi į šį reikalą rimtai ir kad neskyrei tam laiko. Jei galėtum iš tikrųjų tam skirti visą savo laiką, tada suvoktum, kas dedasi tavo viduje. Nesieki dėti subjektyvių pastangų – tik ieškai objektyvių priežasčių, visiškai nekreipdamas dėmesio į Mano ketinimus. Tai mane giliai įskaudino! Toliau taip nesielk! Argi galėtų būti taip, kad nepaveldėjai palaiminimų, kuriuos tau suteikiau?

Dieve! Tavo vaikas Tau skolingas. Nežiūrėjau į Tavo darbą rimtai ir neatsižvelgiau į Tavo ketinimus, taip pat nebuvau ištikimas Tavo raginimams. Tavo vaikas trokšta visa tai pakeisti. Neapleisk manęs ir toliau vykdyk Savo darbą manyje. Dieve! Nepalik Savo vaiko vieno! Verčiau būk su manimi kiekvieną akimirką. Dieve! Tavo vaikas žino, kad Tu mane myli, tačiau aš nemoku perprasti Tavo ketinimų, atsižvelgti į Tavo naštą ar įvykdyti to, ką man patikėjai. Juolab nemoku ganyti bažnyčios. Tu žinai, kad dėl to jaučiu liūdesį ir nerimą. Dieve! Prašau, nuolat vesk mane. Tik dabar jaučiu, kiek daug man trūksta – man trūksta pernelyg daug! Tiesiog negaliu apsakyti, kiek daug. Tegu Tavo visagalė ranka rodo malonę Savo vaikui, nuolat mane palaiko ir įgalina mane visiškai nusižeminti prieš Tave, pačiam nesirinkti ir neturėti savų minčių ar idėjų. Dieve! Tu žinai, kad Tavo vaikas trokšta viską daryti tik dėl Tavęs ir dėl šių dienų karalystės. Tu žinai, ką galvoju ir ką darau šią akimirką. Dieve! Pats išnagrinėk mane. Prašau tik vieno: eik kartu su manimi ir nuolat būk šalia mano gyvenime, kad Tavo galia lydėtų viską, ką darau.