Ar Dievo darbas išties toks lengvas, kaip žmogus įsivaizduoja?
Kaip tikintieji Dievu, kiekvienas jūsų turėtumėte suprasti, jog šiandien priimdami Dievo darbą paskutinėmis dienomis ir visą Jo plano darbą, kurį Jis atlieka su tavimi, iš tiesų gavote didžiausią šlovę ir išgelbėjimą. Visa Dievo darbo visatoje esmė skirta šiai žmonių grupei. Jis paaukojo visą Savo širdies kraują už jus: Jis atsitraukė ir visą Dvasios darbą visatoje suteikė jums. Būtent todėl jūs esate tie laimingieji. Be to, Jis savo šlovę perkėlė iš Izraelio, savo išrinktosios tautos, jums ir per šią žmonių grupę Jis pilnai apreikš savo plano tikslą. Todėl būtent jūs sulauksite Dievo palikimo ir netgi dar daugiau – jūs esate Dievo šlovės paveldėtojai. Galbūt jūs visi prisimenate šiuos žodžius: „nes mūsų trumpalaikis sielvartas ruošia mums visa pranokstančią amžinąją šlovę“. Visi esate girdėję šiuos žodžius, bet nė vienas jūsų nesuprato jų tikrosios prasmės. Šiandien jūs giliai suvokiate jų tikrąją reikšmę. Dievas išpildys šiuos žodžius paskutinėmis dienomis ir išpildys juos tuose, kurie buvo žiauriai persekiojami didžiojo raudonojo drakono, žemėje, kur jis susirangęs tūno. Didysis raudonasis drakonas persekioja Dievą ir yra Dievo priešas ir todėl žmonės šioje žemėje yra niekinami ir persekiojami dėl savo tikėjimo Dievu, ir šie žodžiai bus išpildyti jumyse, šioje žmonių grupėje. Kadangi Dievas vykdo savo darbą žemėje, kuri priešinasi Jam, todėl visi Jo darbai susiduria su didžiuliais sunkumais ir daugelio Jo žodžių negalima išpildyti tuoj pat. Taigi, per Dievo žodžius žmonės yra apvalomi, o tai taip pat yra kentėjimo dalis. Dievui labai sunku vykdyti savo darbą didžiojo raudonojo drakono žemėje, tačiau būtent per šiuos sunkumus Dievas atlieka vieną savo darbo etapą, kad galėtų atskleisti savo išmintį ir savo nuostabius darbus, ir Dievas pasinaudoja šia galimybe, kad ištobulintų šią žmonių grupę. Per žmonių kančias, per jų dvasios stiprybę ir per visas šėtoniškas šios suteptos žemės žmonių nuostatas Dievas atlieka savo apvalymo ir užkariavimo darbą, kad per tai įgytų šlovę ir pašauktų tuos, kurie liudija Jo darbus. Tokia yra visa kainos, kurią Dievas sumokėjo už šią žmonių grupę, prasmė. Per tuos, kurie Jam priešinasi, Dievas atlieka užkariavimo darbą ir tik taip gali atsiskleisti didi Dievo galia. Kitaip tariant, tik tie, kurie gyvena suteptoje žemėje, yra verti paveldėti Dievo šlovę ir tik tai gali išryškinti Jo didžią galią. Štai kodėl būtent iš šios suteptos žemės ir iš tų, kurie toje suteptoje žemėje gyvena, Dievas įgyja šlovę – toks yra Dievo ketinimas. Tai lygiai taip pat kaip ir Jėzaus veiklos etapas: Jis galėjo pelnyti šlovę tik tarp Jį persekiojusių fariziejų; jei ne fariziejų persekiojimas ir Judo išdavystė, Jėzus nebūtų buvęs išjuoktas ir apšmeižtas, o tuo labiau nukryžiuotas, ir nebūtų galėjęs pelnyti šlovės. Kur Dievas kiekviename amžiuje vykdo savo darbą ir dirba kiekviename kūne, ten Jis įgyja šlovę ir pašaukia tuos, kuriuos Jis yra numatęs pašaukti. Toks yra Dievo veiklos planas ir tai yra Jo tvarka.
Dievo kelių tūkstančių metų plane dvi veiklos dalys įvykdomos kūne: pirmoji yra nukryžiavimas, už kurį Jis pelno šlovę; kita darbo dalis yra pergalė ir ištobulinimas paskutinėmis dienomis, už ką Jis įgyja šlovę. Tai yra Dievo tvarka. Todėl nelaikykite Dievo darbo arba Dievo jums patikėtos misijos paprastu dalyku. Jūs visi esate Dievo nepalyginamai didesnės ir amžinosios šlovės paveldėtojai, ir tai buvo specialiai Dievo paskirta. Iš dviejų Jo šlovės dalių viena atskleidžiama jumyse; viena Dievo šlovės dalis visa yra suteikta jums, kad tai taptų jūsų paveldu. Taip Dievas jus išaukština ir tai yra tas planas, kurį Jis seniai numatė. Atsižvelgiant į Dievo darbo, kurį Jis vykdo didžiojo raudonojo drakono žemėje, didingumą, jei šis darbas būtų vykdomas kitur, jis jau seniai būtų davęs didelių vaisių ir būtų buvęs lengvai žmogaus priimtas. Be to, šį darbą būtų itin lengva priimti tiems Vakarų dvasininkams, kurie tiki Dievu, , kadangi Jėzaus veiklos etapas tarnauja kaip precedentas. Štai kodėl Dievas negali pasiekti šio šlovės įgijimo etapo kitur; ten, kur Jo darbą palaiko žmonės ir pripažįsta valstybė, Dievo šlovei nėra kur įsitvirtinti. Būtent tokia išskirtine svarba pasižymi šis veiklos etapas šioje žemėje. Tarp jūsų nėra nė vieno žmogaus, kurį gintų įstatymas – priešingai, įstatymas jus baudžia. Dar sunkiau yra tai, kad žmonės jūsų nesupranta – nei jūsų giminės, nei tėvai, nei draugai ar bendradarbiai, niekas jūsų nesupranta. Kai jus „apleidžia“ Dievas, tolesnis gyvenimas šiame pasaulyje tampa neįmanomas; bet net ir tada žmonės negali ištverti atskirties nuo Dievo. Tai yra Dievo žmonių užkariavimo prasmė ir Dievo šlovė. Tai, ką jūs paveldėjote šiandien, pranoksta tai, ką per amžius turėjo apaštalai ir pranašai, ir yra netgi didingiau už Mozės ir Petro palikimą. Palaiminimai neateina per dieną ar dvi; juos reikia užsitarnauti didele kaina. Tai reiškia, kad jumyse turi būti ištobulinta meilė, turite turėti didį tikėjimą ir pasiekti daugelį tiesų, kurių Dievas reikalauja, kad pasiektumėte. Be to, privalote sugebėti gręžtis į teisingumą, nesigąsdindami ir nesitraukdami atgal, ir turėti Dievą mylinčią širdį, ištikimą iki mirties. Privalote turėti ryžto, jūsų gyvenimo nuostatos turi pasikeisti, jūsų sugedimas turi būti išgydytas, privalote priimti visą Dievo planą be nusiskundimų ir sugebėti paklusti iki mirties. Būtent to turite siekti, tai yra Dievo darbo galutinis tikslas, to Dievas reikalauja iš šios žmonių grupės. Kadangi Jis duoda jums, todėl Jis tikrai paprašys iš jūsų mainais ir tikrai pateiks jums deramus reikalavimus. Todėl kiekvienas Dievo darbas turi tikslą. Iš to galima suprasti, kodėl Dievas vėl ir vėl atlieka darbą, kuriuo keliami aukšti standartai ir griežti reikalavimai. Todėl turėtumėte būti pilni tikėjimo Dievu. Trumpai kalbant, Dievas atlieka visą savo darbą jūsų labui, kad taptumėte verti Jo palikimo. Užuot sakius, kad tai yra paties Dievo šlovės labui, būtų teisingiau sakyti, kad tai yra jūsų išganymo ir šios žmonių grupės, kuri labai kentėjo šioje suteptoje žemėje, ištobulinimui. Turėtumėte suprasti Dievo ketinimą. Todėl raginu daugelį neišmanančių žmonių, neturinčių jokios įžvalgos ar supratimo: nebandykite Dievo ir daugiau Jam nesipriešinkite. Dievas jau iškentėjo visas tas kančias, kurių žmogus niekada nepatyrė, ir jau seniai išgyveno dar didesnį pažeminimą vietoje žmogaus. Ko gi tuomet negalite paleisti? Kas gali būti svarbiau už Dievo valią? Kas gali būti aukščiau Dievo meilės? Dievui jau ir taip sunku vykdyti Savo darbą šioje suteptoje žemėje, o žmonių tyčia ir sąmoningai daromi nusižengimai tik prailgina Dievo darbą. Trumpai tariant, tai niekam nenaudinga, niekam neatneša naudos. Dievo neriboja laikas; svarbiausia yra Jo darbas ir Jo šlovė. Todėl, jei kažkas yra Jo darbo dalis, Jis sumokės už ją bet kokią kainą ir nesvarbu, kiek tai užtruks. Tokia yra Dievo valia; kol Jo darbas nebus atliktas – Jis nenurims. Jo darbas bus atliktas, kai Jis įgis Savo šlovės antrąją dalį. Jei visoje visatoje Dievas neįvykdys Savo antrosios šlovės įgijimo dalies, Jo diena niekada neišauš, Jo ranka niekada nepaliks Jo išrinktosios tautos, Jo šlovė niekada nenusileis ant Izraelio ir Jo planas niekada nebus įvykdytas. Jūs turėtumėte gebėti matyti Dievo ketinimą ir suprasti, kad Dievo darbas neapsiriboja dangaus, žemės ir visų kitų dalykų sutvėrimu. Nes šiandien tas darbas yra visų apkurtusių nusidėjėlių transformacija, visų tų, kurie buvo sukurti, bet paveikti Šėtono, apvalymas. Tai ne Adomo ir Ievos sukūrimas, juo labiau ne šviesos sukūrimas ar kiekvieno augalo ir gyvūno sukūrimas. Dievas apvalo tai, ką šėtonas suteršė, vėl tai susigrąžina, kad tai priklausytų Jam ir liudytų Jo šlovę. Tai nėra taip paprasta kaip dangaus, žemės ir visų dalykų sutvėrimas, kokį žmogus įsivaizduoja, ir tai nepanašu į Šėtono prakeikimą, ištremiant jį į bedugnę, kaip žmogus įsivaizduoja; tai žmogaus transformavimo darbas, paverčiant negatyvius ir Jam nepriklausančius dalykus pozityviais ir Jam priklausančiais. Tai yra tikroji istorija, kuri slypi už šio Dievo darbo etapo. Privalote tai suprasti ir vengti supaprastinti dalykus. Dievo darbas skiriasi nuo paprasto darbo. Žmogaus protas negali suprasti jo stebuklingumo ir išminties. Šiame Savo darbo etape Dievas nesukuria visų dalykų, bet ir nesunaikina jų. Vietoje to Jis transformuoja visus Savo kūrinius ir išgrynina visus tuos, kuriuos suteršė Šėtonas. Ir taip Dievas imasi savo didingojo sumanymo. Tai yra visa Dievo darbo prasmė. Ar šie žodžiai tau parodo, kad Dievo darbas išties toks paprastas?