Daug pašauktųjų – maža išrinktųjų
Žemėje ieškojau daugybės žmonių, kad jie taptų Mano sekėjais. Tarp visų šių sekėjų yra kunigų, vadovų, Dievo sūnų, Dievo žmonių ir tarnų. Aš juos skirstau pagal jų ištikimybę Man. Kai visi bus suskirstyti pagal savo rūšį, tai yra kai bus atskleista kiekvienos žmonių rūšies prigimtis, Aš kiekvieną priskirsiu atitinkamai kategorijai ir kiekvienai rūšiai skirsiu tinkamą vietą, kad pasiekčiau Savo tikslą – išgelbėti žmones. Tuos, kuriuos noriu išgelbėti, grupėmis kviečiu į Savo namus, o paskui leidžiu jiems visiems priimti Mano paskutiniųjų dienų darbą. Tuo pat metu Aš juos skirstau pagal jų rūšį, o po to kiekvieną apdovanoju arba baudžiu pagal jo darbus. Tokie yra Mano darbo etapai.
Dabar gyvenu žemėje tarp žmonių. Žmonės patiria Mano darbo rezultatus, stebi Mane kalbant, o Aš kiekvienam Savo sekėjui suteikiu visas tiesas, kad jis iš Manęs pasisemtų gyvybės ir rastų kelią, kuriuo galėtų eiti. Nes Aš esu Dievas, suteikiantis gyvybę. Per daugelį Mano darbo metų žmonės daug gavo ir daug ko atsisakė, bet Aš vis dar teigiu, kad jie Manimi nuoširdžiai netiki. Nes žmonės tik lūpomis pripažįsta, kad Aš esu Dievas, bet nesutinka su Mano išreiškiamomis tiesomis, o juo labiau praktikoje neįgyvendina tų tiesų, kurių Aš iš jų reikalauju. Kitaip tariant, žmonės pripažįsta tik Dievo, o ne tiesos egzistavimą; tik Dievo, o ne gyvybės egzistavimą; ir tik Dievo vardą, bet ne Jo esmę. Aš nekenčiu jų dėl jų uolumo, nes jie vartoja gražiai skambančius žodžius tik tam, kad Mane apgautų, bet nė vienas jų Manęs negarbina iš visos širdies. Jūsų žodžiuose slypi žalčio pagunda jie kupini begalinės arogancijos, – tarsi paties arkangelo pareiškimas. Negana to, jūsų poelgiai yra visiškai apgailėtini, o prabangos troškimai ir godūs ketinimai rėžia ausį. Jūs visi tapote kandimis Mano namuose, kuriomis Aš bjauriuosi. Nes nė vienas iš jūsų nemyli tiesos, o nori būti palaimintas, patekti į dangų ir išvysti didingą reginį, kaip Kristus rodantis savo galią žemėje. Bet ar kada susimąstėte, kaip tokie sugedę žmonės kaip jūs, neturintys jokio supratimo, kas yra Dievas, gali būti verti juo sekti? Kaip jūs galėtumėte patekti į dangų? Kaip galėtumėte būti verti išvysti tą nepaprastai didingą reginį? Jūsų burnos kupinos Mane apgaudinėjančių, bjaurių, išdavikiškų ir arogantiškų žodžių. Jūs niekada Man nesakėte nuoširdžių ar šventų žodžių ir niekada neištarėte žodžių, rodančių, jog išgyvenote Mano žodį ir Man paklusote. Koks iš tiesų yra jūsų tikėjimas? Jūsų širdys yra kupinos troškimų ir meilės pinigams, o jūsų mintys sukasi tik apie materialius dalykus. Kiekvieną dieną svarstote, kaip galėtumėte dar ką nors iš Manęs gauti. Kasdien skaičiuojate, kiek turtų ir materialių dalykų iš Manęs jau gavote. Kiekvieną dieną laukiate vis daugiau palaiminimų, kad galėtumėte mėgautis dar didesniais ir prabangesniais malonumais. Ir kiekvieną akimirką galvojate ne apie Mane ar Mano skelbiamą tiesą, bet apie savo vyrą ar žmoną, vaikus, maistą ir drabužius. Mąstote, kaip galėtumėte patirti dar didesnių ir kilnesnių malonumų. Net jei iki soties prisikimštumėte pilvus, ar nebūtumėte tik lavonai? Net jei pasidabintumėte puošniais drabužiais, ar nebūtumėte tik vaikštantys numirėliai? Jūs triūsiate dėl savo skrandžio, kol pražylate, tačiau nepajudinate nė piršto dėl Mano darbo. Jūs nuolat skubate, alinate savo kūną ir laužote galvą dėl savo kūniškų poreikių, sūnų ir dukterų, tačiau nė vienas iš jūsų nesijaudina ir nesisieloja dėl Mano ketinimų. Ko dar tikitės iš Manęs gauti?
Aš niekada neskubu, kai dirbu. Nepriklausomai nuo to, kaip žmonės Mane seka, Aš dirbu pagal Savo tvarką ir Savo planą. Todėl nepaisant jūsų maištavimo prieš Mane, Aš toliau nenuilstamai dirbu ir toliau kalbu tuos žodžius, kuriuos ketinu pasakyti. Į savo namus kviečiu tuos, kuriuos iš anksto paskyriau, kad jie klausytųsi Mano žodžių. Visus, kurie paklūsta Mano žodžiams ir jų trokšta, Aš atvedu prie Savo sosto, o visus, kurie Mano žodžius išduoda, Man nepaklūsta ir atvirai priešinasi, Aš palieku nuošaly laukti galutinės bausmės. Visi žmonės gyvena sugedusiame pasaulyje ir yra nelabojo rankose, todėl nedaug Mane sekančių žmonių iš tiesų trokšta tiesos. Kitaip tariant, dauguma žmonių negarbina Manęs, jie negarbina Manęs remdamiesi tiesa, o bando pelnyti Mano pasitikėjimą per savo sugedimą, maištą ir apgaulę. Būtent dėl šios priežasties sakau: „Daug pašauktųjų – maža išrinktųjų.“ Visi, toje pačioje eroje gyvenantys, pašauktieji yra stipriai sugedę, tačiau tik dalis jų yra laikomi išrinktaisiais, tikinčiais tiesa, ją pripažįstančiais ir ją įgyvendinančiais praktikoje. Šie žmonės sudaro labai mažą visumos dalį, tačiau iš jų sulaukiu kur kas daugiau šlovės. Ar, remiantis šiais žodžiais, esate tarp išrinktųjų? Koks bus jūsų likimas?
Kaip jau sakiau, Mane seka daugelis, bet nedaug kas Mane išties myli. Gal kai kurie pasakytų: „Jei Tavęs nemylėčiau, ar būčiau mokėjęs tokią didelę kainą? Jei Tavęs nemylėčiau, ar būčiau Tave iki šiol sekęs?“ Žinoma, tu turi daug priežasčių, o tavo meilė yra labai stipri, bet kur yra tavo meilės Man esmė? Vadinamoji meilė – tai tyras ir nepriekaištingas jausmas, kai myli, jauti ir rūpiniesi visa širdimi. Meilėje neegzistuoja sąlygos, kliūtys ar atstumas. Meilei nebūdingas įtarumas, apgaulė ar klasta. Meilė nebūna iš išskaičiavimo ar savanaudiškų paskatų. Mylėdamas tu neapgaudinėsi, nesiskųsi, neišduosi, nemaištausi, nereikalausi, nesieksi ko nors gauti ir neieškosi naudos. Mylėdamas, tu mielai pasiaukosi ir ištversi sunkumus, būsi Man atsidavęs ir dėl Manęs atsisakysi visko, atsižadėdamas savo šeimos, ateities, jaunystės ir santuokos. Priešingu atveju tavo meilė yra ne kas kita, kaip apgaulė ir išdavystė! Kokia ji, tavo meilė? Ar tai tikra meilė? Ar netikra? Kiek visko esi atsižadėjęs? Kiek visko esi paaukojęs? Kiek esu sulaukęs tavo meilės? Ar žinai? Jūsų širdys kupinos blogio, išdavystės ir apgaulės – kiek viso to yra jūsų meilėje? Manote, kad dėl Manęs jau pakankamai daug atsisakėte; manote, kad jūsų meilės Man jau pakanka, tačiau kodėl jūsų žodžiai ir veiksmai visada yra kupini maišto ir apgaulės? Jūs Mane sekate, bet nepripažįstate Mano žodžių. Argi tai meilė? Jūs Mane sekate, o paskui Manęs atsižadate. Argi tai meilė? Jūs Mane sekate, bet Manimi nepasitikite. Argi tai meilė? Jūs Mane sekate, bet nepripažįstate Mano egzistavimo. Argi tai meilė? Jūs Mane sekate, bet su Manimi nesielgiate kaip su tuo, kas Aš esu, ir kiekviename žingsnyje Man viską apsunkinate. Argi tai meilė? Jūs Mane sekate, tačiau visur bandote Mane apkvailinti ir apgauti. Argi tai meilė? Jūs Man tarnaujate, tačiau Manęs nebijote. Argi tai meilė? Jūs Man visur ir visais klausimais priešinatės. Ar visa tai meilė? Jūs tikrai daug aukojatės, bet niekada nedarote to, ko jūsų prašau. Ar tai galima vadinti meile? Viską gerai apsvarsčius, jumyse nėra nė lašo meilės Man. Po tiek metų Mano darbo ir begalės mano ištartų žodžių, kiek jūs iš tiesų to įsisavinote? Ar to nevertėtų gerai apsvarstyti? Aš jus įspėju: Mano pašauktieji nėra tie, kurie niekada nebuvo sugadinti, mano išrinktieji yra tie, kurie iš tiesų Mane myli. Todėl būkite budrūs savo žodžiuose ir poelgiuose, o taip pat nuolat vertinkite savo ketinimus ir mintis, kad jie neperžengtų ribos. Paskutinėmis dienomis iš visų jėgų stenkitės Man skirti visą savo meilę, kitaip Mano rūstybė dėl jūsų niekad neatslūgs!