Visa tai ištiks kiekvieną iš jūsų ir leis jums geriau Mane pažinti bei būti tikresniems dėl Manęs. Tai leis jums pažinti Mane – patį vienintelį Dievą, pažinti Mane – Visagalį, pažinti Mane – patį įsikūnijusį Dievą. Vėliau Aš išeisiu iš kūno ir sugrįšiu į Sioną, į gerąją Kanaano žemę, kur yra Mano buveinė ir Mano likimas, bazė, kurioje sukūriau visus dalykus. Šiuo metu niekas iš jūsų nesupranta Mano tariamų žodžių prasmės; tarp jūsų nėra nė vieno, galinčio ją suvokti. Tik tada, kai visa tai jums taps akivaizdu, suprasite, kodėl tariu šiuos žodžius. Aš nesu iš šio pasaulio, juo labiau nesu iš šios visatos, nes esu pats vienintelis Dievas. Savo rankose laikau visą visatos pasaulį, Aš pats jį valdau ir žmonės gali tik paklusti Mano valdžiai, tarti Mano šventąjį vardą, džiūgauti dėl Manęs ir Mane šlovinti. Viskas jums pamažu bus atskleista. Nors nėra nieko slepiama, jūs vis tiek negalite perprasti Mano kalbėjimo būdo ar Mano žodžių tono. Jūs vis dar nesuprantate, koks yra Mano valdymo planas. Todėl vėliau paaiškinsiu tai, ko nesuprantate Mano žodžiuose, nes Man viskas paprasta ir aišku, o jums – nepaprastai sunku, ir jūs tiesiog visiškai to nesuprantate. Dėl to pakeisiu Savo kalbėjimo būdą: kalbėdamas nebesiesiu dalykų tarpusavyje, o aiškinsiu kiekvieną punktą atskirai.

Ką reiškia prisikelti iš numirusiųjų? Ar tai reiškia numirti kūnu ir paskui sugrįžti į kūną po mirties? Ar tai reiškia prisikelti iš numirusiųjų? Ar viskas taip paprasta? Aš esu visagalis Dievas; ką apie tai žinai? Kaip tai supranti? Ar galima Mano prisikėlimą iš numirusiųjų per Mano pirmąjį įsikūnijimą suvokti pažodžiui? Ar tas procesas iš tiesų buvo toks, kaip aprašyta tuose tekstuose? Sakiau, kad jei šnekėsiu sudėtingai ir žmonėms aiškiai nepasakysiu, niekas nesupras Mano žodžių prasmės. Per amžius ir kartas nebuvo nė vieno žmogaus, kuris nemanė, kad Mano prisikėlimas iš numirusiųjų buvo būtent toks. Nuo pasaulio sukūrimo laikų nė vienas nesuprato tikrosios to prasmės. Ar tikrai Aš buvau prikaltas prie kryžiaus? Ir ar po mirties išėjau iš kapo? Ar tikrai taip įvyko? Ar tai iš tiesų galėjo būti tiesa? Niekas per amžius ir kartas šiuo klausimu nedėjo jokių pastangų, niekas per tai Manęs nepažino ir nėra nė vieno žmogaus, kuris tuo netikėtų; visi mano, kad tai tiesa. Jie nežino, kad kiekvienas Mano žodis turi vidinę prasmę. Tuomet ką iš tikrųjų reiškia prisikėlimas iš numirusiųjų? (Netrukus tai patirsite, taigi sakau jums iš anksto.) Nė viena iš sukurtų būtybių nenori mirti; visos nori gyventi. Iš Mano požiūrio taško, kūno mirtis nėra tikroji mirtis. Žmogus miršta tada, kai iš jo atimama Mano Dvasia. Todėl visus tuos Šėtono sugadintus demonus (tuos netikėlius, visus netikinčiuosius) Aš vadinu mirusiais. Nuo pat pasaulio sukūrimo visiems Savo išrinktiesiems suteikiau Savo Dvasią. Tačiau po sukūrimo sekusiais laikais, tam tikru laikotarpiu, žmones apsėdo Šėtonas. Taigi Aš pasitraukiau, ir žmonės ėmė kentėti – kaip buvo sakyta apie kančias, kurias patyriau, kai buvau įsikūnijęs ir prikaltas prie kryžiaus. Tačiau Mano iš anksto nulemtu laiku (tai yra, kai baigėsi laikotarpis, kuriuo buvau apleidęs žmones), Aš susigrąžinau tuos žmones, kuriuos buvau iš anksto nulėmęs, ir vėl suteikiau jums Savo Dvasią, kad jūs vėl atgytumėte. Tai vadinama „prisikėlimu iš numirusiųjų“. Dabar tie, kurie iš tikrųjų gyvena Mano Dvasioje, jau yra peržengę įprastą būseną, ir jie gyvena kūne. Vis dėlto netrukus jūs visi atsikratysite savo mąstymo, savo sampratų ir visų žemiškųjų pančių. Tačiau tai nėra tas „prisikėlimas iš numirusiųjų po kančių“, kokį įsivaizduoja žmonės. Tai, kad dabar gyvenate, yra būtina sąlyga gyvenimui kūne; tai – būtinas kelias, kad patektumėte į dvasinį pasaulį. Normalaus žmogiškumo peržengimas, apie kurį kalbu, reiškia neturėti šeimos, žmonos, vaikų ar žmogiškųjų poreikių. Tai reiškia susitelkti tik į tai, kad savo gyvenimu išreikštumėte Mano atvaizdą, susitelkti tik į įžengimą į Mane ir negalvoti apie nieką kita, išskyrus Mane; kur tik einate – visur yra jūsų namai. Tai yra normalaus žmogiškumo peržengimas. Jūs visiškai klaidingai supratote šiuos Mano žodžius; jūsų supratimas pernelyg paviršutiniškas. Kaip tiksliai Aš pasirodysiu daugybei tautų ir tautelių? Ar kūne, kaip dabar? Ne! Kai ateis laikas, Aš pasirodysiu Savo kūne kiekvienoje visatos tautoje. Dar neatėjo laikas, kai svetimšaliams reikės, kad juos ganytumėte. Tuo metu jums reikės palikti kūną ir įžengti į dvasinį kūną, kad galėtumėte juos ganyti. Tai tiesa, tačiau tai nėra tas „prisikėlimas iš numirusiųjų“, kokį įsivaizduoja žmonės. Paskirtuoju metu jūs patys to nesuvokdami paliksite kūną, įžengsite į dvasinį pasaulį ir kartu su Manimi valdysite daugybę tautų. Dar ne laikas. Kai Man reikės, kad būtumėte kūne, jūs būsite kūne. (Priklausomai nuo to, ko reikia Mano darbui, dabar jūs privalote mąstyti ir kol kas gyventi kūne, kad nuveiktumėte tai, ką reikia nuveikti esant kūne pagal Mano žingsnius; nelaukite pasyviai, nes taip tik delsite.) Kai Man reikės, kad ganytumėte bažnyčią dvasiniame kūne, jūs išeisite iš kūno, atsisakysite savo mąstysenos ir gyvensite visiškai pasikliaudami Manimi. Tikėkite Mano didžia galia ir Mano išmintimi. Aš viską pats padarysiu. Jums tereikia laukti ir mėgautis. Gausite visus palaiminimus ir jums nieko niekada nestigs. Kai ateis ta diena, suprasite principą, pagal kurį tai darau, pažinsite Mano nuostabius darbus ir suprasite, kaip sugrąžinsiu Savo pirmagimius sūnus į Sioną. Tai nėra taip sudėtinga, kaip įsivaizduojate, bet taip pat nėra taip paprasta, kaip manote.

Žinau, kad kai taip šneku, jums dar sunkiau suprasti Mano žodžių tikslą ir jūs dar labiau susipainiojate. Jūs sumaišysite juos su tuo, ką Aš sakiau anksčiau ir visai nieko nebesuprasite, ir atrodys, kad visai nėra išeities. Tačiau nesijaudinkite, Aš jums viską pasakysiu. Viskas, ką sakau, turi prasmę. Sakiau, kad viską, kas egzistuoja, galiu grąžinti į nebūtį ir iš nebūties galiu sukurti daugybę dalykų. Žmonių įsivaizdavimu, tam, kad iš kūno įeitum į dvasinį kūną, reikia prisikelti iš numirusiųjų. Praeityje Aš naudojau šį būdą ir padariau akivaizdų Savo didžiausią ženklą, bet šiandien nebėra taip, kaip buvo praeityje. Aš perkelsiu jus iš kūno tiesiai į dvasinį kūną. Ar tai nėra dar didesnis ženklas ir stebuklas? Ar tai nėra dar didesnis Mano visagalybės pasireiškimas? Aš turiu Savo planą ir Savo sumanymus. Kas nėra Mano rankose? Aš Pats žinau, kokį darbą atlieku. Juk šiandien Mano darbo metodai skiriasi nuo ankstesnių. Keičiantis amžiams, Aš keičiu Savo darbo metodus. Kai buvau prikaltas prie kryžiaus, buvo Malonės amžius, o dabar – paskutinis amžius. Mano darbo tempas greitėja; jis nebėra toks kaip anksčiau, juo labiau nėra lėtesnis – priešingai, dabar jis daug greitesnis. To tiesiog neįmanoma apibūdinti, be to, nereikia daugybės sudėtingų procesų. Su Manimi viskas yra laisva. Argi nepakanka vieno Mano valdžios kupino žodžio, kad būtų nustatyta, kaip bus įvykdyta Mano valia ir kaip Aš jus ištobulinsiu? Viskas, ką sakau, bus tikrai padaryta. Praeityje Aš dažnai sakiau, kad kentėsiu, ir neleidau žmonėms užsiminti apie anksčiau patirtas kančias; jų paminėjimas buvo piktžodžiavimas prieš Mane. Taip yra todėl, kad Aš esu pats Dievas ir Man nėra jokių sunkumų; kai tu užsimini apie šiuos sunkumus, žmonės pravirksta. Sakiau, kad ateityje nebus nei dejonių, nei ašarų. Taip viską paaiškinus galima suprasti Mano žodžių prasmę. Žodžiai „Kad žmonės paprasčiausiai negali ištverti šios kančios“ reiškia, kad Aš galiu atsiskirti nuo visų žmogiškų sampratų ir mąstymo, atsiskirti nuo kūniškų jausmų, atsiskirti nuo visko, kas pasaulietiška, ir išeiti iš kūno, ir Aš galiu likti stovėti, kai visi Man prieštarauja. To užtenka įrodyti, kad būtent Aš esu vienintelis pats Dievas. Sakiau: „iš kūno įžengti į dvasinį pasaulį – tai yra kelias, kuriuo privalo eiti visi pirmagimiai sūnūs, kad turėtų karaliaus valdžią kartu su Manimi.“ Šio sakinio prasmė tokia: kai susidursite su tuo, ką anksčiau tik įsivaizdavote, būsite oficialiai išvesti iš kūno ir įžengsite į dvasinį kūną, kad oficialiai pradėtumėte teisti tuos kunigaikščius ir karalius. Jie bus teisiami remiantis tuo, kas vyksta šiuo metu. Tačiau viskas nėra taip sudėtinga, kaip įsivaizduojate – tai įvyks akimirksniu. Jums nereikės prisikelti iš numirusiųjų ir net nereikės kentėti (nes jūsų kančios bei sunkumai žemėje jau baigėsi, o Aš jau sakiau, kad daugiau nebeapgenėsiu Savo pirmagimių sūnų). Kaip ir buvo kalbėta, būtent čia pirmagimiai sūnūs mėgausis palaiminimais – patys to nežinodami įžengs į dvasinį pasaulį. Kodėl sakau, kad tai – Mano gailestingumas ir malonė? Jei į dvasinį pasaulį būtų galima patekti tik prisikėlus iš numirusiųjų, tai nebūtų susiję su gailestingumu ir malone. Tad tai yra akivaizdžiausia Mano gailestingumo ir malonės išraiška, be to, tai atskleidžia Mano nulėmimą ir Mano žmonių išrinkimą. Tai pakankamai aiškiai parodo, kokie griežti yra Mano administraciniai įsakymai. Būsiu maloningas kam norėsiu ir gailestingas tam, kam norėsiu. Niekas neturi varžytis ar kovoti. Tai – vien tik Mano reikalas.

Žmonės negali to suvokti ir jie spaudžia save tol, kol ima dūsti ir vis tiek tai tik jie patys save supančioja. Žmonių mąstymas yra tikrai ribotas, taigi jiems reikia atsikratyti jo ir žmogiškų sampratų. Todėl Aš privalau išeiti iš kūno ir įžengti į dvasinį pasaulį tam, kad viską valdyčiau ir kontroliuočiau. Tai yra vienintelis būdas valdyti daugybę tautų ir tautelių bei įgyvendinti Mano valią. Tai ne už kalnų. Netikite Mano visagalybe ir nepažįstate asmens, kuriuo esu. Manote, kad esu tik žmogus ir visai nematote Mano dieviškumo. Viskas bus užbaigta, kai panorėsiu, kad būtų užbaigta. Viskas priklauso nuo Mano žodžio. Pastaruoju metu Mano pasakytuose žodžiuose ir visuose Mano veiksmuose pastebėjote tik Mano žmogiškumą, bet visai neatkreipėte dėmesio į Mano dieviškumą. Tai reiškia, kad manote, jog Aš irgi turiu minčių ir sampratų. Tačiau Aš sakiau, kad Mano protas, idėjos, mintys, visi Mano visi veiksmai, viskas, ką darau ir sakau, yra visiškas paties Dievo pasireiškimas. Ar visa tai pamiršote? Pasimetę žmogeliai! Jūs nesuprantate Mano žodžių prasmės. Tai pasakydamas leidau jums pamatyti Mano normalų žmogiškumą (leidau jums jį pamatyti kasdieniame Mano gyvenime, tikrovėje, nes iš to, ką pasakiau per šį laikotarpį, vis dar nesuprantate šio Mano normalaus žmogiškumo), tačiau užuot jį supratę, mėginate tuo pasinaudoti prieš Mane ir elgiatės palaidai Mano akivaizdoje. Jūs – akli! Jūs – neišmanėliai! Jūs Manęs nepažįstate! Taip ilgai kalbėjau veltui! Jūs visai Manęs nepažįstate ir paprasčiausiai nelaikote Mano normalaus žmogiškumo paties Dievo dalimi! Kaip galiu nepykti? Kaip vėl galiu būti gailestingas? Šiems maišto sūnums galiu atsakyti tik Savo rūstybe. Esate tokie įžūlūs, visai Manęs nepažįstate! Manote, kad asmuo, kuriuo esu, suklydo! Argi Aš galėčiau padaryti ką nors ne taip? Galiu neapgalvotai pasirinkti bet kokį kūną kaip Savo apdarą? Mano žmogiškumas ir Mano dieviškumas yra dvi neatsiejamos paties Dievo dalys. Dabar jums tai turėtų būti visiškai aišku! Mano žodžiai jau pasiekė viršūnę; daugiau šios kalbos nebetęsiu!