Mano Dvasia nuolat kalba ir prabyla Mano balsu – kiek iš jūsų gali Mane pažinti? Kodėl Aš turiu įsikūnyti ir ateiti pas jus? Tai didžiulė paslaptis. Jūs visą dieną apie Mane galvojate ir Manęs trokštate, kasdien Mane šlovinate, Manimi džiaugiatės, valgote ir geriate iš Manęs, tačiau ir šiandien vis dar Manęs nepažįstate. Kokie jūs neišmanūs ir akli! Kaip mažai Mane pažįstate! Kiek iš jūsų geba būti dėmesingi Mano ketinimams? Kitaip tariant, kiek iš jūsų gali Mane pažinti? Jūs visi – abejotini žmonės, bet vis tiek norite įgyvendinti Mano ketinimus? Nė nesvajokite! Leisk Man tau pasakyti: kad ir kokie geri būtų Šėtono darbai, jų tikslas – sugriauti tai, ką Aš statau, ir sutrikdyti Mano valdymą. Kad ir kokie geri jo veiksmai, jo esmė lieka ta pati – jis priešinasi Man. Todėl daugelis žmonių, patys to nesuvokdami, yra parbloškiami Mano ranka ir išvaromi iš Mano namų. Šiandien nė vienas dalykas (nesvarbu, didelis ar mažas) nėra režisuojamas žmogaus; viskas yra Mano rankose. Jei kas nors sako, kad visa, kas yra, yra žmogaus valdžioje, Aš sakau: tu Man prieštarauji, ir Aš tikrai tave griežtai bausiu ir paliksiu amžiams be vietos įsitvirtinti. Kas iš visų įvykių ir dalykų nėra Mano rankose? Kas nėra Mano nustatyta ar nuspręsta? Ir vis dėlto kalbi taip, tarsi mane pažinotum! Tai velnio žodžiai. Gal tau ir pavyksta apgauti kitus, bet ar manai, kad gali apgauti ir Mane? Manai, kad jei niekas nežino, ką padarei, nieko ir neatsitiks? Nemanyk, kad lengvai išsisuksi! Aš privalau priversti tave klauptis prieš Mane ir tai pasakyti. Tylėti tau nevalia. Tai Mano administracinis įsakymas!

Ar jūs tikrai suprantate, kas yra Mano Dvasia ir kas – Mano kūniškasis „aš“? Kokia Mano įsikūnijimo reikšmė? Kas iš jūsų nuodugniai apmąstė šį didį dalyką ir sulaukė kokio nors Mano apreiškimo? Jūs visi tik elgiatės paviršutiniškai! Kodėl Aš sakau, kad esi milžiniško ugniaspalvio slibino palikuonis? Šiandien Aš jums atskleidžiu Savo įsikūnijimo paslaptį – paslaptį, kurios žmogus nuo pasaulio sukūrimo taip ir nesugebėjo išnarplioti ir kuri tiek daug tų, kurių Aš nekenčiu, atvedė į pražūtį. Taip yra ir šiandien. Dėl Mano kūno daugelis tų, kuriuos myliu, buvo ištobulinti. Kodėl būtent Aš turiu tapti kūnu? Ir kodėl Aš atrodau būtent taip (visais atžvilgiais, įskaitant Mano ūgį, išvaizdą, sudėjimą ir pan.)? Kas turiką nors apie tai pasakyti? Mano įsikūnijime glūdi tiek daug prasmės, kad visko tiesiog neįmanoma išsakyti. Dabar Aš jums pasakysiu tik dalį to (kadangi Mano darbas pasiekė šį etapą, Aš privalau tai padaryti ir tai pasakyti): Mano įsikūnijimas pirmiausia yra nukreiptas į Mano pirmagimius sūnus, kad galėčiau juos ganyti ir kad jie galėtų su Manimi bendrauti ir kalbėtis akis į akį; be to, tai rodo, kad Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs esame vienas kitam artimi (tai reiškia, kad kartu valgome, kartu būname, kartu gyvename ir kartu veikiame), kad jie tikrovėje galėtų būti Mano maitinami – tai ne tušti žodžiai, o tikrovė. Anksčiau žmonės Manimi tikėjo, bet negalėjo suvokti tikrovės, nes Aš dar nebuvau įsikūnijęs. Šiandien Mano įsikūnijimas leidžia jums visiems suvokti tikrovę ir leidžia tiems, kurie nuoširdžiai Mane myli, pažinti Mane – patį išmintingąjį Dievą – iš Mano kalbos, elgesio ir principų, kuriais vadovaujuosi tvarkydamas reikalus. Tai taip pat leidžia tiems, kurie nuoširdžiai Manęs neieško, iš Mano subtilių veiksmų įžvelgti Mano žmogiškumą, taip Man priešintis, o paskui mirti „be jokios priežasties“, kai Aš juos parbloškiu. Pažemindamas Šėtoną, įsikūnijimas įtikinamiausiai paliudija apie Mane; Aš ne tik galiu išeiti iš kūno, bet ir gyventi kūne. Man nėra jokių erdvinių ar geografinių apribojimų; Man nėra jokių kliūčių, ir viskas vyksta sklandžiai. Būtent dėl to Šėtonas patiria didžiausią gėdą, o kai Aš išeinu iš kūno, vis tiek atlieku Savo darbą Savo kūne ir tai Man visiškai neturi įtakos. Aš vis vien žengiu per kalnus, upes, ežerus, kiekvieną visatos kampelį ir visa, kas yra. Aš įsikūnijau tam, kad atskleisčiau visus tuos, kurie gimė iš Manęs, bet sukilo prieš Mane. Jei nebūčiau tapęs kūnu, nebūtų įmanoma jų atskleisti (turiu omenyje tuos, kurie vienaip elgiasi Mano akivaizdoje, o kitaip – Man už akių). Jei būčiau likęs Dvasia, žmonės garbintų Mane pagal savo įsivaizdavimus ir manytų, kad esu beformis ir nepasiekiamas Dievas. Šiandien Mano įsikūnijęs kūnas visiškai prieštarauja žmonių įsivaizdavimams (kalbant apie Mano ūgį ir išvaizdą), nes atrodau paprastai ir nesu labai aukštas. Būtent tai labiausiai žemina Šėtoną ir yra galingiausias atsakas į žmonių įsivaizdavimus (Šėtono šventvagystę). Jei Mano išvaizda skirtųsi nuo visų kitų, tai keltų problemų – visi Mane garbintų ir suvoktų remdamiesi savo įsivaizdavimais, ir negalėtų tinkamai apie Mane liudyti. Todėl Aš pasirinkau tokį pavidalą, kokį turiu šiandien, ir jį suprasti visai nesunku. Kiekvienas turėtų peržengti žmogiškųjų sampratų ribas ir nepasiduoti Šėtono klastoms. Ateityje Aš jums po truputį papasakosiu daugiau, atsižvelgdamas į Savo darbo poreikius.

Šiandien Mano didįjį darbą vainikavo sėkmė, o Mano planas įvykdytas. Aš įgijau grupę žmonių, kurie bendradarbiauja su Manimi viena širdimi ir vienu protu. Tai Man šlovingiausias laikas. Mano mylimieji sūnūs (visi, kurie Mane myli) geba būti su Manimi viena širdimi ir protu, kad kartu su Manimi užbaigtų viską, ką ketinu padaryti. Tai nuostabus dalykas. Nuo šiandien tuose, kuriuos vertinu nepalankiai, nebebus Šventosios Dvasios veikimo, o tai reiškia, kad Aš atmesiu tuos, kurie neatitinka to, ką sakiau anksčiau. Žmonės privalo visiškai laikytis to, ką sakau. Atminkite tai! Turite nuo to nė kiek nenukrypti. Nesupraskite klaidingai – viskas priklauso nuo Manęs. Žmonės, nesiderėkite su Manimi. Jei sakau, kad atitinki reikalavimus, tai iškalta akmenyje; jei sakau, kad neatitinki, nesikrimsk ir nekaltink Dangaus bei žemės. Visą tai sutvarkiau Aš. Kas sakė, kad turėtum negerbti savęs? Kas pasakė, kad turėtum griebtis tokios gėdingos kvailystės? Net jei nieko nesakytum, nuo Manęs tiesos nepaslėpsi. Kam skirti Mano žodžiai, kai sakau, kad Aš esu pats Dievas, nagrinėjantis žmogaus širdies gelmes? Sakau tai tiems, kurie yra nesąžiningi. Kaip begėdiška – daryti tokį dalyką Man už akių! Ar norite Mane apgauti? Ne taip paprasta! Eik iš čia nedelsdamas! Maištingas sūnau! Tu nemyli ir negerbi savęs! Tu savimi nesirūpini, bet vis tiek nori, kad Aš tave mylėčiau? Nė nesvajok! Nenoriu nė vieno tokio niekšo. Eikite kuo toliau nuo Manęs, visi! Tai užtraukia didžiausią gėdą Mano vardui; jei to aiškiai nematote, tai nepriimtina. Jūs privalote saugotis, kad šioje piktadarystės ir ištvirkavimo kupinoje senojoje eroje nesusiteptumėte jokiu nešvarumu; privalote būti visiškai šventi ir nesutepti. Šiandien kartu su Manimi kaip karaliai gali valdyti tik tie, kurie nėra susitepę jokiu nešvarumu, nes Aš esu pats šventasis Dievas, ir nenoriu nė vieno, kuris užtrauktų gėdą Mano vardui. Tokius žmones siunčia Šėtonas, kad Mane išbandytų, ir iš tiesų jie visi – Šėtono tarnai, kuriuos reikia atremti (įmestant juos į bedugnę).

Mano namai yra šventi ir nepriekaištingi, o Mano šventykla – didinga ir iškilminga (turint omenyje tuos, kurie turi Mano būtį ir tai, ką Aš turiu). Kas drįsta įeiti ir savavališkai kelti neramumus? Aš jų tikrai nepagailėsiu. Padarysiu taip, kad jie niekada nebegrįžtų, ir būtinai pažeminsiu juos iki galo. Aš elgiuosi išmintingai. Be kardo, be ginklo ir nepajudinęs nė piršto, visiškai nugalėsiu tuos, kurie Man priešinasi ir užtraukia gėdą Mano vardui. Aš esu didžiadvasis, ir toliau tolygiu tempu vykdau Savo darbą, net kai Šėtonas sukelia tokį didelį sąmyšį; Aš nekreipiu į jį dėmesio ir nugalėsiu jį užbaigdamas Savo valdymo planą. Tai yra Mano galia ir Mano išmintis, ir, negana to, tai tik nedidelė Mano nesibaigiančios šlovės dalis. Mano akyse tie, kurie Man priešinasi, yra tarsi purve ropinėjantys vabzdžiai, kuriuos pagal Savo norą bet kuriuo metu galiu mirtinai sutraiškyti kojomis. Tačiau Aš veikiu išmintingai. Pavesiu Savo pirmagimiams sūnums su jais susitvarkyti; Aš neskubu. Veikiu metodiškai, tvarkingai ir be menkiausios klaidos. Tie pirmagimiai sūnūs, kurie gimė iš Manęs, turėtų turėti mano būtį ir gebėti Mano darbuose įžvelgti Mano nesibaigiančią išmintį!