Nuėjote tik labai mažą tikėjimo Dievu kelio dalį ir dar neįžengėte į teisingą kelią, todėl vis dar toli gražu neatitinkate Dievo reikalavimų. Šiuo metu jūsų dvasinis ūgis nepakankamas Jo reikalavimams atitikti. Dėl savo brandos lygio ir įgimtos sugadintos prigimties visuomet nerūpestingai žiūrite į Dievo darbą; nežiūrite į jį rimtai. Tai didžiausia jūsų yda. Dar mažiau yra suvokiančių kelią, kuriuo eina Šventoji Dvasia; dauguma jūsų jo nesupranta ir negali jo aiškiai matyti. Be to, dauguma jūsų neskiria šiam klausimui dėmesio, jau nekalbant apie atsakingą jo vertinimą. Jei ir toliau taip elgsitės, nesuprasdami Šventosios Dvasios darbo, jūsų tikėjimo į Dievą kelias bus bergždžias. Taip yra todėl, kad nedarote visko savo galioje, kad atitiktumėte Dievo ketinimus, ir todėl, kad tinkamai nebendradarbiaujate su Dievu. Ne todėl, kad Dievas tavyje nevykdė savo darbo ar kad Šventoji Dvasia tavęs nepalietė. Esate tokie nerūpestingi, kad rimtai nevertinate Šventosios Dvasios darbo. Privalote nedelsdami iš esmės pakeisti šią padėtį ir eiti Šventosios Dvasios vedamu keliu. Tai yra pagrindinė šios dienos tema. „Šventosios Dvasios vedamas kelias“ reiškia dvasios apšvietimą; Dievo žodžio pažinimą; aiškumo tolesniame kelyje įgijimą; gebėjimą žingsnis po žingsnio žengti į tiesą; ir gilesnį Dievo pažinimą. Šventosios Dvasios vedamas kelias pirmiausia yra kelias į aiškesnį Dievo žodžio supratimą, nenukrypstant ir neklystant, o tie, kurie juo eina, laikosi teisingos krypties. Norint tai pasiekti, jums teks darniai bendradarbiauti su Dievu, rasti tikslų kelią į įgyvendinimą praktikoje ir eiti Šventosios Dvasios vedamu keliu. Čia svarbus žmogaus bendradarbiavimas – ką turite daryti, kad atitiktumėte Dievo jums keliamus reikalavimus, ir kaip turite elgtis, kad žengtumėte teisingu tikėjimo Dievu keliu.

Žengti Šventosios Dvasios vedamu keliu gali atrodyti sudėtinga, bet bus daug lengviau, kai bus aiškus įgyvendinimo praktikoje kelias. Tiesa ta, kad žmonės geba viską, ko Dievas iš jų reikalauja – Jis nebando priversti žuvies gyventi sausumoje. Dievas visais atvejais siekia išspręsti žmonių bėdas ir išsklaidyti jų rūpesčius. Jūs visi turite tai suprasti ir nesusidaryti klaidingos nuomonės apie Dievą. Keliu, kuriuo eina Šventoji Dvasia, žmonės yra vedami pagal Dievo žodį. Kaip minėta anksčiau, turite atiduoti Dievui savo širdį. Tai yra būtina sąlyga norint eiti Šventosios Dvasios vedamu keliu. Turite tai padaryti, kad įžengtumėte į teisingą kelią. Kaip sąmoningai atiduoti savo širdį Dievui? Kasdieniame gyvenime, kai patiriate Dievo darbą ir Jam meldžiatės, darote tai nerūpestingai – meldžiatės Dievui dirbdami. Ar tai galima pavadinti širdies atidavimu Dievui? Galvojate apie buities ar kūniškus reikalus; jūsų širdis visuomet pasidalijusi. Ar tai galima laikyti širdies nuraminimu Dievo akivaizdoje? Taip yra todėl, kad tavo širdis visuomet susitelkusi į išorės reikalus ir negali sugrįžti pas Dievą. Jei nori, kad tavo širdis būtų išties rami Dievo akivaizdoje, turi sąmoningai bendradarbiauti. Tai reiškia, kad kiekvienas iš jūsų privalote skirti laiko dvasinei praktikai, atsiriboti nuo visų žmonių, įvykių ir daiktų, nuraminti savo širdį ir nutilti Dievo akivaizdoje. Kiekvienas iš jūsų turite vesti asmeninius dvasinės praktikos užrašus, juose fiksuodami savo Dievo žodžio pažinimą ir dvasioje patirtus paskatinimus, nesvarbu, ar jie gilūs, ar paviršutiniški; kiekvienas iš jūsų turite sąmoningai nutildyti savo širdį Dievo akivaizdoje. Jei kasdien gali skirti vieną ar dvi valandas tikram dvasiniam gyvenimui, tą dieną jausi, kad tavo gyvenimas tapo turtingesnis, o tavo širdis bus šviesi ir skaidri. Jei kasdien gyvensi tokį dvasinį gyvenimą, vis lengviau galėsi atiduoti savo širdį Dievui, tavo dvasia vis stiprės, savijauta nuolat gerės, vis labiau gebėsi eiti Šventosios Dvasios vedamu keliu ir Dievas tave dvigubai palaimins. Jūsų dvasinio gyvenimo tikslas – sąmoningai siekti patirti Šventosios Dvasios buvimą. Ne laikytis nurodymų ar atlikti religinius ritualus, bet išties bendradarbiauti su Dievu, išties drausminti savo kūną. Būtent tai žmogus turėtų daryti, todėl turite dėti visas pastangas, kad taip ir elgtumėtės. Kuo geriau bendradarbiausi ir kuo daugiau pastangų dėsi, tuo labiau tavo širdis galės grįžti pas Dievą ir tuo geriau gebėsi ją nuraminti Jo akivaizdoje. Galiausiai Dievas visiškai įgis tavo širdį. Niekas negalės paveikti ar pagrobti tavo širdies, ir tu visiškai priklausysi Dievui. Jei eisi šiuo keliu, Dievo žodis tau visada apsireikš ir apšvies tave apie viską, ko nesupranti – visa tai gali pasiekti bendradarbiaudamas. Štai kodėl Dievas visuomet sako: „Visus, kas su Manimi bendradarbiauja, apdovanosiu dvigubai.“ Turite aiškiai matyti šį kelią. Jei norite eiti teisingu keliu, turite dėti visas pastangas, kad įtiktumėte Dievui. Turite dėti visas pastangas, kad gyventumėte dvasinį gyvenimą. Pradžioje galbūt nepasieksi puikių rezultatų, tačiau nenusimink ir nesitrauk – toliau atkakliai stenkis! Kuo daugiau gyvensi dvasinį gyvenimą, tuo labiau tavo širdį užpildys Dievo žodžiai, tavo mintys nuolat suksis apie šiuos dalykus ir nuolat neši juos kaip savo naštą. Tada, gyvendamas dvasinį gyvenimą, išsakyk Dievui visas savo slapčiausias mintis; pasakyk Jam, ką esi pasirengęs daryti, apie ką mąstai, kaip supranti ir kaip vertini Jo žodį. Nieko neslėpk. Mokykis išsakyti Dievui tai, kas tavo širdyje, ir atskleisti Jam savo tikruosius jausmus; išsakyk visa, kas tavo širdyje. Kuo daugiau taip kalbėsi, tuo labiau jausi Dievo meilumą ir tuo labiau tavo širdį trauks prie Dievo. Kai tai įvyks, pajusi, kad Dievas tau brangesnis už bet ką kitą ir kad, kad ir kas nutiktų, niekada negalėtum Jo palikti. Tik jei kasdien taip užsiimsi dvasine praktika ir niekada nepamirši to daryti laikydamas ją itin svarbia savo gyvenimo dalimi, Dievo žodis galės užpildyti tavo širdį. Štai ką reiškia būti paliestam Šventosios Dvasios. Atrodys, tarsi tavo širdis visada priklauso Dievui, tarsi tai, ką myli, visada yra tavo širdyje ir niekas negali to iš tavęs atimti. Kai tai įvyks, Dievas išties gyvens tavyje ir turės vietą tavo širdyje.