Joks žingsnis nėra svarbesnis įžengiant į Dievo žodžius už širdies nuraminimą Jo akivaizdoje. Tai pamoka, kurią šiuo metu visiems žmonėms būtina skubiai išmokti. Keliai, padedantys įžengti į širdies nuraminimą Dievo akivaizdoje, yra šie:

1. Atitrauk širdį nuo išorinių reikalų. Nurimk Dievo akivaizdoje ir visą dėmesį skirk maldai Dievui.

2. Širdžiai nurimus Dievo akivaizdoje, valgyk ir gerk Dievo žodį bei juo mėgaukis.

3. Atidžiai apmąstyk Dievo meilę, gilinkis į ją ir apsvarstyk Dievo darbą.

Pirmiausia pradėk nuo maldos. Maldai skirk visą dėmesį ir melskis nustatytu laiku. Kad ir kaip trūktų laiko, kad ir kiek daug turėtum darbo ar kad ir kas tau nutiktų, kasdien melskis kaip įprasta ir kaip įprasta valgyk bei gerk Dievo žodį. Jei tik valgysi ir gersi Dievo žodį, kad ir kokia būtų tavo aplinka, dvasioje patirsi didelį džiaugsmą, o aplinkiniai žmonės, įvykiai ar daiktai tavęs netrikdys. Kai esi įpratęs savo širdyje apmąstyti Dievą, išoriniai dalykai negali tavęs trikdyti. Štai ką reiškia turėti dvasinį ūgį. Pradėk nuo maldos: vaisingiausia melstis nuraminus širdį Dievo akivaizdoje. Po to valgyk ir gerk Dievo žodį, apmąstyk Dievo žodžius ir ieškok juose šviesos, rask praktikos kelią, suprask, kokiu tikslu Dievas sako savo žodžius, ir suvok juos teisingai, be nukrypimų. Įprastai tavo širdis turėtų gebėti normaliai artintis prie Dievo, apmąstyti Dievo meilę ir Dievo žodžius bei neleisti, kad išoriniai dalykai tave trikdytų. Kai tavo širdis pasieks tam tikrą ramybės lygį, galėsi tyliai svarstyti ir viduje apmąstyti Dievo meilę ir iš tiesų artintis prie Jo, kad ir kokia būtų tavo aplinka, kol galiausiai tavo širdyje ims lietis šlovinimas, o tai netgi geriau už maldą. Tuomet turėsi tam tikrą dvasinį ūgį. Jei sugebėsi pasiekti pirmiau aprašytas būsenas, tai įrodys, kad tavo širdis iš tiesų rami Dievo akivaizdoje. Tai pirmoji pagrindinė pamoka. Tik tada, kai žmonės sugeba nurimti Dievo akivaizdoje, Šventoji Dvasia gali juos paliesti, apšviesti ir nušviesti; tik tuomet jie gali patirti tikrą bendrystę su Dievu, suvokti Dievo ketinimus ir Šventosios Dvasios vadovavimą. Tuomet jie bus įžengę į teisingą kelią savo dvasiniame gyvenime. Kai jų mokymasis gyventi Dievo akivaizdoje pasiekia tam tikrą gylį ir jie geba sukilti prieš save, nekęsti savęs ir gyventi Dievo žodžiuose, tuomet jų širdys iš tiesų nurimsta Dievo akivaizdoje. Gebėjimas nekęsti savęs, save prakeikti ir sukilti prieš save yra Dievo darbo pasiektas rezultatas, kurio žmonės negali pasiekti savo jėgomis. Todėl širdies nuraminimo Dievo akivaizdoje praktika yra pamoka, į kurią žmonės turėtų nedelsdami įžengti. Kai kurie žmonės įprastai nesugeba nurimti Dievo akivaizdoje ir net melsdamiesi negali nuraminti savo širdies Jo akivaizdoje. Tai nė iš tolo neatitinka Dievo standartų! Jei tavo širdis negali nurimti Dievo akivaizdoje, ar Šventoji Dvasia gali tave paliesti? Jei negali nurimti Dievo akivaizdoje, tave lengva išblaškyti, kai kas nors praeina pro šalį ar kai kiti kalba. Kai kiti ką nors daro, tavo mintys gali nukrypti, ir tokiu atveju negyveni Dievo akivaizdoje. Jei tavo širdis iš tiesų rami Dievo akivaizdoje, tavęs netrikdys niekas, kas vyksta išoriniame pasaulyje, ir tavo minčių neužvaldys joks žmogus, įvykis ar daiktas. Jei esi į tai įžengęs, tos neigiamos būsenos ir visi neigiami dalykai – žmogiškos sampratos, pasaulio reikalų filosofijos, nenormalūs žmonių tarpusavio santykiai, idėjos, mintys ir panašiai – savaime išnyks. Kadangi nuolat apmąstai Dievo žodžius, tavo širdis visada artėja prie Dievo ir ją nuolat užima dabartiniai Dievo žodžiai, tie neigiami dalykai pasitrauks nuo tavęs tau to nė nepastebint. Kai tave užims nauji ir teigiami dalykai, seniems neigiamiems dalykams neliks vietos, todėl nekreipk į juos dėmesio. Tau nereikia stengtis jų kontroliuoti. Sutelk dėmesį į ramybę Dievo akivaizdoje, kiek tik gali, valgyk ir gerk Dievo žodį bei juo mėgaukis, kuo daugiau giedok Dievą šlovinančių giesmių ir suteik Dievui galimybę veikti tavyje, nes dabar Dievas nori asmeniškai tobulinti žmones ir laimėti tavo širdį. Jo Dvasia paliečia tavo širdį, o jei seksi Šventosios Dvasios vadovavimu ir pradėsi gyventi Dievo akivaizdoje, įtiksi Dievui. Jei skirsi dėmesį gyvenimui Dievo žodžiuose ir daugiau bendrausi apie tiesą, kad įgytum Šventosios Dvasios apšvietimą ir nušvitimą, tuomet visos tos religinės sampratos, tavo teisuoliškumas ir savęs sureikšminimas išnyks, o tu žinosi, kaip aukotis Dievui, kaip mylėti Dievą ir kaip Jį patenkinti. Tau nė nepastebint, su Dievu nesusiję dalykai visiškai išnyks iš tavo sąmonės.

Valgant ir geriant dabartinį Jo žodį, apmąstyti Dievo žodžius ir dėl jų melstis – tai pirmasis žingsnis siekiant nurimti Dievo akivaizdoje. Jei iš tiesų sugebėsi nurimti Dievo akivaizdoje, Šventosios Dvasios apšvietimas ir nušvitimas bus su tavimi. Visas dvasinis gyvenimas įgyjamas nurimus Dievo akivaizdoje. Meldžiantis būtina nurimti Dievo akivaizdoje – tik tuomet Šventoji Dvasia gali tave paliesti. Kai valgant ir geriant Dievo žodį tavo širdis nurimsta Dievo akivaizdoje, Šventoji Dvasia gali tave apšviesti ir nušviesti, o tu gali iš tiesų suprasti Dievo žodžius. Tik tada gebėsi iš tiesų priartėti prie Dievo, iš tiesų suprasti Dievo meilę bei Jo darbą ir nuoširdžiai atsižvelgti į Dievo ketinimus, kai įprastai apmąstydamas, bendraudamas ir atidžiai artindamasis prie Dievo nurimsi Jo akivaizdoje. Kuo labiau kasdien gebėsi nurimti Dievo akivaizdoje, tuo labiau būsi nušviestas ir tuo geriau galėsi suprasti savo sugedusį polinkį, ko tau trūksta, į ką turėtum įžengti, kokią funkciją turėtum atlikti ir kur slypi tavo trūkumai. Visa tai pasiekiama nurimus Dievo akivaizdoje. Jei tavo ramybė Dievo akivaizdoje iš tiesų pasieks tam tikrą gylį, galėsi suvokti kai kurias dvasios paslaptis ir tai, ką Dievas dabar nori tavyje įvykdyti, įgyti gilesnį Dievo žodžių supratimą, suvokti pačią giliausią Dievo žodžių gelmę, jų esmę ir tikrąją prasmę bei aiškiau ir tiksliau matyti praktikos kelią. Jei nesugebėsi pakankamai giliai nurimti savo dvasioje, Šventoji Dvasia tave tik šiek tiek palies; viduje jausi stiprybę, tam tikrą džiaugsmą ir ramybę, tačiau nieko giliau nesuvoksi. Aš jau anksčiau sakiau: jei žmonės nepanaudos visų savo jėgų, jiems bus sunku išgirsti Mano balsą ar išvysti Mano veidą. Čia kalbama apie gilios ramybės Dievo akivaizdoje pasiekimą, o ne apie paviršutiniškas pastangas. Žmogus, kuris iš tiesų geba nurimti Dievo akivaizdoje, gali išsilaisvinti iš visų pasaulietinių ryšių ir būti Dievo įgytas. Visi, kurie nesugeba nurimti Dievo akivaizdoje, neabejotinai yra palaidi ir nesusivaldantys. Visi, kurie geba nurimti Dievo akivaizdoje, yra pamaldūs Jo akivaizdoje ir trokšta Dievo. Tik tie, kurie yra ramūs Dievo akivaizdoje, vertina gyvenimą ir bendrystę dvasioje, trokšta Dievo žodžių ir siekia tiesos. Visi, kurie nevertina ramybės Dievo akivaizdoje ir jos nepraktikuoja, yra tušti, paviršutiniški, prie pasaulio prisirišę ir gyvenimo neturintys žmonės; net jei jie sako, kad tiki Dievą, tai tėra tuščios kalbos. Žmonės, kuriuos Dievas galiausiai ištobulina ir padaro visaverčius, yra tie, kurie geba nurimti Jo akivaizdoje. Todėl tie, kurie yra ramūs Dievo akivaizdoje, apdovanojami didžiulėmis palaimomis. Žmonės, kurie per visą dieną beveik neskiria laiko valgyti ir gerti Dievo žodį, yra visiškai užsiėmę išoriniais reikalais ir menkai vertina įžengimą į gyvenimą, – visi jie yra veidmainiai, neturintys jokių būsimo augimo perspektyvų. Būtent tie, kurie geba nurimti Dievo akivaizdoje ir patirti tikrą bendrystę su Dievu, yra Dievo žmonės.

Kad ateitum Dievo akivaizdon ir priimtum Jo žodžius kaip savo gyvenimą, pirmiausia turi nurimti Dievo akivaizdoje. Tik tuomet, kai nurimsi Dievo akivaizdoje, Dievas tave apšvies ir suteiks tau pažinimą. Kuo labiau žmonės nurimsta Dievo akivaizdoje, tuo labiau jie geba priimti Dievo apšvietimą ir nušvitimą. Tam žmonėms reikia pamaldumo ir tikėjimo; tik tuomet jie gali būti ištobulinti. Pagrindinė įžengimo į dvasinį gyvenimą pamoka – ramybė Dievo akivaizdoje. Tik jei nurimsi Dievo akivaizdoje, visas tavo dvasinis mokymas bus veiksmingas. Jei tavo širdis negali nurimti Dievo akivaizdoje, negalėsi priimti Šventosios Dvasios darbo. Jei tavo širdis rami Dievo akivaizdoje, kad ir ką darytum, esi žmogus, gyvenantis Dievo akivaizdoje. Jei tavo širdis rami Dievo akivaizdoje ir artėja prie Dievo, kad ir ką darytum, tai įrodo, kad esi žmogus, kurio širdis rami Dievo akivaizdoje. Jei kalbiesi su kitais ar vaikštai ir gali pasakyti: „Mano širdis artėja prie Dievo, nesusitelkia į išorinius dalykus, ir aš galiu nurimti Dievo akivaizdoje“, tu esi žmogus, kurio širdis rami Dievo akivaizdoje. Nesiimk nieko, kas traukia tavo širdį prie išorinių reikalų, ir nebendrauk su žmonėmis, kurie atskiria tavo širdį nuo Dievo. Kad ir kas trukdytų tavo širdžiai artintis prie Dievo, atidėk tai į šalį arba nuo to atsiribok. Tai yra naudingiau tavo gyvenimui. Dabar kaip tik yra didžiojo Šventosios Dvasios darbo metas – metas, kai Dievas asmeniškai ištobulina žmones. Jei šią akimirką negali nurimti Dievo akivaizdoje, vadinasi, dar nesugrįžai Dievo sosto akivaizdon. Jei sieksi ne Dievo, o kitų dalykų, Dievas niekaip negalės tavęs ištobulinti. Tie, kurie girdi tokias Dievo ištarmes, bet šiandien vis tiek nesugeba nurimti Jo akivaizdoje, yra žmonės, nemylintys tiesos ir Dievo. Jei dabar nepaaukosi savęs, ko lauki? Paaukoti save – tai nuraminti širdį Dievo akivaizdoje. Tai būtų tikra auka. Kas dabar iš tiesų paaukoja savo širdį Dievui, tą Dievas neabejotinai padarys visavertį. Niekas, kad ir kas tai būtų, negali tavęs sutrikdyti; nesvarbu, ar tave apgenėtų, ar patirtum nusivylimą arba nesėkmę, tavo širdis visada turėtų būti rami Dievo akivaizdoje. Kad ir kaip žmonės su tavimi elgtųsi, tavo širdis turėtų būti rami Dievo akivaizdoje. Kad ir kokios aplinkybės tave ištiktų – ar suspaudimas, kančia, persekiojimas, ar įvairūs išmėginimai, – tavo širdis visada turėtų būti rami Dievo akivaizdoje; tokie yra ištobulinimo keliai. Tik tada, kai iš tiesų nurimsi Dievo akivaizdoje, dabartiniai Dievo žodžiai tau taps aiškūs. Tuomet galėsi teisingiau ir be nukrypimų įgyvendinti praktikoje Šventosios Dvasios nušvitimą ir apšvietimą, aiškiau suvokti Dievo ketinimus, todėl tavo tarnavimas įgis aiškesnę kryptį, taip pat galėsi tiksliau suvokti Šventosios Dvasios veikimą ir vadovavimą ir neabejosi, kad tavo gyvenimui vadovauja Šventoji Dvasia. Tokie rezultatai pasiekiami iš tiesų nurimus Dievo akivaizdoje. Kai žmonės aiškiai nesupranta Dievo žodžių, neturi praktikos kelio, nesuvokia Dievo ketinimų arba jiems trūksta praktikos principų, taip yra todėl, kad jų širdys nėra ramios Dievo akivaizdoje. Ramybės Dievo akivaizdoje tikslas – būti kruopščiam ir dalykiškam, siekti tikslumo bei aiškumo Dievo žodžiuose ir galiausiai suprasti tiesą bei pažinti Dievą.

Jei tavo širdis nėra dažnai rami Dievo akivaizdoje, Dievas neturi kaip tavęs ištobulinti. Neturėti ryžto – tai tas pats, kas neturėti širdies, o žmogus be širdies negali nurimti Dievo akivaizdoje; toks žmogus nežino, kiek daug darbo Dievas atlieka ir kiek daug Jis kalba, taip pat nežino, kaip praktikuoti. Argi tai ne žmogus be širdies? Ar žmogus be širdies gali nurimti Dievo akivaizdoje? Dievas neturi kaip ištobulinti žmonių be širdies – jie niekuo nesiskiria nuo žvėrių. Dievas kalbėjo taip aiškiai ir suprantamai, tačiau tavo širdis vis tiek lieka nepaliesta, o tu vis dar nesugebi nurimti Dievo akivaizdoje. Argi nesi žvėris? Kai kurie žmonės, praktikuodami ramybę Dievo akivaizdoje, nukrypsta nuo teisingo kelio. Atėjus metui gaminti valgį, jie jo negamina, o atėjus metui dirbti, nedirba – tik meldžiasi ir medituoja. Ramybė Dievo akivaizdoje nereiškia, kad nereikia gaminti valgio, dirbti ar gyventi savo gyvenimo. Ji reiškia gebėjimą bet kokiomis įprastomis aplinkybėmis nuraminti širdį Dievo akivaizdoje ir skirti Dievui vietą savo širdyje. Kai meldiesi, turėtum deramai atsiklaupti prieš Dievą ir melstis. Kai dirbi ar gamini maistą, nuramink širdį Dievo akivaizdoje, apmąstyk Dievo žodžius arba giedok giesmes. Kad ir kokioje situacijoje atsidurtum, turėtum turėti sau tinkamą praktikos būdą, daryti viską, ką gali, kad artėtum prie Dievo, ir visomis jėgomis stengtis nuraminti širdį Dievo akivaizdoje. Kai aplinkybės leidžia, melskis sutelkęs visą dėmesį; kai aplinkybės neleidžia, dirbk rankomis ir savo širdyje artėk prie Dievo. Kai gali valgyti ir gerti Dievo žodį, valgyk ir gerk; kai gali melstis, melskis; kai gali apmąstyti Dievą, apmąstyk Jį. Kitaip tariant, pagal savo aplinkybes daryk viską, ką gali, kad mokytumeisi įžengti. Kai kurie žmonės gali nurimti Dievo akivaizdoje, kol nieko nevyksta, tačiau vos tik kas nors nutinka, jų mintys ima klaidžioti. Tai nėra ramybė Dievo akivaizdoje. Teisingas būdas tai patirti yra toks: jokiomis aplinkybėmis širdis neatsitraukia nuo Dievo ir jos netrikdo aplinkiniai žmonės, įvykiai ar daiktai; tik tuomet žmogus iš tiesų yra ramus Dievo akivaizdoje. Kai kurie žmonės sako, kad meldžiantis susirinkimuose jų širdys gali nurimti Dievo akivaizdoje, tačiau bendraudami su kitais jie nesugeba nurimti Dievo akivaizdoje, o jų mintys ima siautėti. Tai nėra ramybė Dievo akivaizdoje. Šiandien tokios būsenos yra dauguma žmonių – jų širdys nesugeba visada nurimti Dievo akivaizdoje. Taigi jūs turite labiau stengtis mokytis šioje srityje, žingsnis po žingsnio įžengti į teisingą gyvenimo patirties kelią ir pradėti eiti Dievo vykdomo ištobulinimo keliu.