Dėl principų, slypinčių už Mano žodžių, ir dėl Mano darbo būdo žmonės Mane neigia; būtent toks yra Mano ilgo kalbėjimo tikslas (tai skirta visiems milžiniško ugniaspalvio slibino palikuonims). Tai yra išmintingas Mano darbo metodas; tai Mano teismas milžiniškam ugniaspalviui slibinui. Tai yra Mano strategija, kurios nė vienas žmogus negali visiškai perprasti. Kiekviename lūžio taške – tai yra kiekviename Mano valdymo plano pereinamajame etape – dalis žmonių privalo būti pašalinti; jie šalinami pagal Mano darbo eiliškumą. Būtent taip, ir tik taip, veikia visas Mano valdymo planas. Išmetęs vieną po kito žmones, kuriuos noriu pašalinti, Aš tuomet pradedu kitą Savo darbo žingsnį. Tačiau tai yra paskutinis pašalinimas (turima omenyje – Kinijos bažnyčiose), ir tai taip pat metas, kai pereinamajame etape bus pašalinta daugiausia žmonių nuo pat pasaulio sukūrimo. Per amžius, kaskart šalinant žmones, dalis jų būdavo paliekama tarnauti vėlesniam darbui. Tačiau šis kartas skiriasi nuo ankstesniųjų; jis atliekamas švariai ir veiksmingai. Tai griežčiausias ir nuodugniausias pašalinimas iš visų. Nors, perskaitę Mano žodžius, dauguma žmonių bando per prievartą vyti abejones iš savo minčių, galiausiai jie nepajėgia jų įveikti ir savo kovose krinta. Tai priklauso ne nuo jų, nes tie, kuriuos Aš iš anksto nulėmiau, negali pabėgti, o tų, kurių iš anksto nenulėmiau, Aš tiesiog negaliu vertinti. Tie, kuriuos myliu, privalo būti tie, kuriuos vertinu palankiai; antraip nė vienas žmogus negalėtų laisvai išeiti ir įžengti į Mano karalystę. Tai yra Mano geležinė lazda – galingas liudijimas ir visiškas Mano administracinių įsakymų vykdymo pasireiškimas. To neįmanoma pasiekti vien vidiniu ryžtu. Kodėl sakiau, kad Šėtonas jau krito bejėgis? Iš pradžių jis turėjo jėgų, bet jis – Mano rankose; jei liepiu jam gultis, jis privalo gultis, o jei liepiu jam pakilti ir Man tarnauti, jis privalo pakilti ir gerai Man tarnauti. Šėtonas tai daro ne savo noru, o todėl, kad jį valdo Mano geležinė lazda, ir tik taip jis visiškai įsitikina Mano valdžia. Mano administraciniai įsakymai jį valdo, ir Aš turiu didžią galią, todėl Šėtonui nelieka nieko kito, kaip tik būti visiškai įtikintam; jis privalo būti romiai ir nuolankiai sutryptas po Mano pakoju. Praeityje, tarnaudamas Mano sūnums, Šėtonas buvo be galo įžūlus ir savavališkai juos engė, tikėdamasis taip Mane pažeminti ir tvirtindamas, kad esu bejėgis. Koks tu aklas! Aš mirtinai tave sutrypsiu! Pažiūrėsiu, ar dar kartą rodysi tokią nežabotą aroganciją! Pažiūrėsiu, ar dar drįsi šaltai žvelgti į Mano sūnus! Kuo doresni žmonės ir kuo labiau jie klauso Mano žodžių bei Man paklūsta, tuo labiau tu juos engi ir izoliuoji (čia turiu omenyje tavo bendrininkų telkimą, kuriant grupuotę). Dabar tavo nežabotos arogancijos dienos baigiasi, ir Aš po truputį suvedinėju su tavimi sąskaitas; neleisiu tau išsisukti nė dėl menkiausio dalyko, kurį esi padaręs. Dabar ne tu, Šėtone, turi valdžią; veikiau Aš ją susigrąžinau valdžią, ir atėjo metas šaukti Mano sūnus su tavimi susidoroti. Privalai būti paklusnus ir nė kiek nesipriešinti. Nesvarbu, kaip gerai elgeisi Mano akivaizdoje praeityje, šiandien tau tai nepadės. Jei nesi iš tų, kuriuos myliu, tuomet Aš tavęs nenoriu. Negali būti nė vienu per daug; privalo būti toks skaičius, kokį iš anksto nulėmiau, o jei nors vienu mažiau – tai dar blogiau. Šėtone, nekelk sumaišties! Argi Aš Pats Savo širdyje aiškiai nežinau, ką myliu, o ko nekenčiu? Argi Man reikia tavo priminimų? Ar galėtų Šėtonas pagimdyti Mano sūnus? Visi jie absurdiški! Visi jie apgailėtini! Aš nuodugniai ir visiškai juos atmesiu. Nereikia nė vieno; visi turi nešdintis! Šešių tūkstančių metų valdymo planas baigiasi, Mano darbas atliktas, ir Aš privalau atsikratyti šia žvėrių ir gyvulių orda!

Tie, kurie tiki Mano žodžiais ir įgyvendina juos praktikoje, privalo būti tie, kuriuos myliu; Aš neapleisiu nė vieno iš jų ir nė vieno nepaleisiu. Taigi tie, kurie yra pirmgimiai sūnūs, neturi nuolat nerimauti. Kadangi tai suteikiu Aš, niekas negali to atimti, ir privalau suteikti tai tiems, kuriuos laiminu. Tuos, kuriuos pripažįstu vertais (prieš pasaulio sukūrimą), Aš palaiminu (šiandien). Toks yra Mano darbo būdas, taip pat pagrindinis principas, slypintis už kiekvieno Mano administracinių įsakymų punkto, ir niekas neturi teisės jo keisti; negalima pridėti nė vieno žodžio ar sakinio, ir juo labiau negalima praleisti nė vieno žodžio ar sakinio. Praeityje dažnai kartojau, kad Mano asmuo apsireiškia jums. Kas tuomet yra Mano „asmuo“ ir kaip jis apsireiškia? Ar tai paprasčiausiai reiškia Mano asmenį? Ar tai tiesiog reiškia kiekvieną Mano ištartą sakinį? Šie du aspektai, nors ir būtini, sudaro tik mažą dalį; tai yra, jie išsamiai nepaaiškina, kas yra Mano asmuo. Mano asmuo apima Mano kūniškąjį „aš“, Mano žodžius ir Mano darbus, tačiau pats tiksliausias paaiškinimas yra toks: Mano pirmgimiai sūnūs ir Aš esame Mano asmuo. Kitaip tariant, kolektyvinė Kristaus žmonių grupė, valdanti kaip karaliai, yra Mano asmuo. Todėl kiekvienas iš pirmgimių sūnų yra nepakeičiamas ir yra Mano asmens dalis, dėl to ir pabrėžiu, kad žmonių skaičius negali būti nė vienu didesnis (taip užtraukiant gėdą Mano vardui), juo labiau nė vienu mažesnis (taip nesugebant Manęs visiškai apreikšti). Be to, Aš vėl ir vėl pabrėžiu, kad pirmgimiai sūnūs yra Mano brangiausieji, Mano lobiai ir Mano šešių tūkstančių metų valdymo plano kristalizacija; tik per juos galiu visiškai ir tobulai apsireikšti. Aš Pats tegaliu būti visiškas Mano asmens apsireiškimas; tik kartu su pirmgimiais sūnumis apie Mane galima sakyti, kad esu tobulas ir visiškas apsireiškimas. Todėl keliu griežtus reikalavimus Savo pirmgimiams sūnums, nepraleisdamas nė menkiausios detalės, ir vėl bei vėl kertu ir žudau visus tuos, kurie nėra Mano pirmgimiai sūnūs; tai yra visko, ką pasakiau, šaknis, ir galutinis gausių Mano žodžių tikslas. Be to, nuolat pabrėžiu, kad tai turi būti žmonės, kuriuos pripažinau vertais, kuriuos asmeniškai išsirinkau nuo pat pasaulio sukūrimo. Kaip tuomet paaiškinti žodį „apsireikšti“? Ar tai susiję su laiku, kai įžengiama į dvasinį pasaulį? Dauguma žmonių tiki, kad tai laikas, kai Mano kūniškasis „aš“ buvo pateptas, arba laikas, kai jie pamatė Mano kūniškąjį „aš“, tačiau visa tai klaidinga – tai nė iš tolo nėra tiesa. Pagal pradinę žodžio „apsireikšti“ reikšmę jį suprasti anaiptol nėra sunku, tačiau suprasti jį taip, kaip Aš jį suprantu, kur kas sunkiau. Galima pasakyti taip: kai sukūriau žmoniją ir Savo kalibrą įdėjau į šią žmonių grupę, kurią mylėjau, ši žmonių grupė tapo Mano asmeniu. Kitaip tariant, Mano asmuo tuo metu jau buvo apsireiškęs. Mano asmuo apsireiškė ne po to, kai buvo priimtas šis vardas; veikiau jis apsireiškė po to, kai Aš iš anksto nulėmiau šią žmonių grupę, nes jie turėjo Mano kalibrą (jų prigimtis nesikeičia, ir jie tebėra Mano asmens dalis). Taigi Mano asmuo nuo pat pasaulio sukūrimo iki šių dienų visada buvo apsireiškęs. Dauguma žmonių laikosi sampratos, kad Mano kūniškasis „aš“ yra Mano asmuo, tačiau tai visiškai nėra tiesa; ši idėja kyla vien iš jų minčių ir sampratų. Jei vien Mano kūniškasis „aš“ būtų Mano asmuo, tuomet tai negalėtų sugėdinti Šėtono. Tai negalėtų pašlovinti Mano vardo, ir iš tikrųjų tai turėtų atvirkštinį poveikį, užtrauktų gėdą Mano vardui ir taptų ženklu, kad Šėtonas per amžius traukė gėdą Mano vardui. Aš esu Pats išmintingasis Dievas ir niekada nepadaryčiau tokio kvailo dalyko.

Mano darbas privalo duoti rezultatų, juo labiau Mano žodžiai privalo turėti savo tvarką; visus Mano žodžius ir ištaras lydi Mano Dvasia, ir Aš kalbu pagal visa tai, ką daro Mano Dvasia. Todėl visi turėtų iš Mano žodžių pajusti Mano Dvasią, pamatyti, ką būtent Mano Dvasia daro, ir suprasti, ką tiksliai Aš noriu padaryti; remdamiesi Mano žodžiais, jie turėtų pamatyti Mano darbo būdą ir suprasti, kokie yra viso Mano valdymo plano principai. Aš stebiu visą visatą: kiekvienas žmogus, kiekvienas įvykis ir kiekviena vieta – visa tai yra Mano delne. Nėra nė vieno, kuris išdrįstų pasipriešinti Mano planui; visi žengia pirmyn žingsnis po žingsnio pagal Mano nurodytą tvarką. Tai Mano didžiulė galia; būtent čia slypi išmintis, kuria valdau visą Savo planą. Niekas negali to iki galo suprasti ar aiškiai paaiškinti; visa tai asmeniškai darau ir valdau tik Aš.