Aš sukūriau visatos pasaulį; Aš sukūriau kalnus, upes ir visa, kas yra; Aš sukūriau visatą ir žemės pakraščius; Aš vedžiau Savo sūnus ir Savo žmones; Aš įsakinėjau visiems dalykams ir įvykiams. Dabar Aš vesiu Savo pirmagimius sūnus atgal į Savo Siono kalną, kad jie sugrįžtų į Mano buveinę, ir tai bus paskutinis Mano darbo žingsnis. Visa, ką Aš padariau (visa, kas buvo padaryta nuo sukūrimo iki dabar), buvo dėl šiandieninio Mano darbo etapo, o dar labiau – dėl rytojaus viešpatavimo, rytojaus karalystės ir dėl to, kad Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs galėtume amžinai mėgautis. Toks yra Mano tikslas kuriant visa, kas yra, ir būtent tai Aš galiausiai pasieksiu per Savo kūriniją. Visa, ką sakau ir darau, turi tikslą ir planą; nieko nedarau atsitiktinai. Nors sakau, kad su Manimi visa yra laisvė ir išsilaisvinimas, vis dėlto viską darau vadovaudamasis principais, ir visa, ką darau, grindžiama Mano išmintimi bei būdu. Ar jūs ką nors apie tai suvokiate? Nuo sukūrimo laikų iki šiandien, išskyrus Mano pirmagimius sūnus, niekas Manęs nepažino ir niekas nematė Mano tikrojo veido. Šią išimtį Savo pirmagimiams sūnums padariau todėl, kad iš esmės jie yra Mano asmens dalis.

Kai sukūriau pasaulį, pagal Savo reikalavimus suskirsčiau žmones į keturias skirtingo rango kategorijas: Mano sūnus, Mano žmones, tuos, kurie tarnauja, ir tuos, kurie pražus. Kodėl Mano pirmagimiai sūnūs nėra įtraukti į šį sąrašą? Taip yra todėl, kad Mano pirmagimiai sūnūs nėra sukurtos būtybės; jie yra iš Manęs, o ne iš žmonijos. Dar prieš tapdamas kūnu buvau numatęs viską, kas susiję su Mano pirmagimiais sūnumis: kurioje šeimoje jie gims ir kas jiems tarnaus – visa tai buvau suplanavęs. Taip pat suplanavau, kuriuos iš jų ir kada pasiimsiu atgal. Galiausiai mes kartu sugrįšime į Sioną. Visa tai buvo suplanuota dar prieš sukūrimą, todėl nė vienas žmogus apie tai nežino ir tai nėra užrašyta jokioje knygoje, nes tai yra Siono reikalai. Be to, kai tapau kūnu, nesuteikiau žmogui šio gebėjimo, todėl niekas apie tuos dalykus nežinojo. Kai sugrįšite į Sioną, sužinosite, kokie buvote praeityje, kokie esate dabar ir ką nuveikėte šiame gyvenime. Dabar Aš tiesiog aiškiai ir po truputį jums pasakoju apie šiuos dalykus, nes kitaip, kad ir kiek pastangų dėtumėte, jų nesuprastumėte ir sutrikdytumėte Mano valdymą. Šiandien, nors kūnu esu atskirtas nuo daugumos Savo pirmagimių sūnų, mes esame vienos Dvasios, ir nors mūsų fizinė išvaizda gali skirtis, nuo pradžios iki galo esame viena Dvasia. Tačiau Šėtono palikuonys neturi pasinaudoti tuo savo naudai. Kad ir kaip maskuotumeisi, tai vis tiek bus tik paviršutiniška, ir Aš tam nepritarsiu. Todėl iš to galima matyti, kad tie, kurie sutelkia dėmesį į paviršutiniškus dalykus ir į išorinį Manęs mėgdžiojimą, neabejotinai yra Šėtonai. Kadangi jų dvasia kitokia ir jie nėra iš Mano mylimųjų, kad ir kaip Mane mėgdžiotų, jie nė kiek į Mane nepanašūs. Be to, kadangi Mano pirmagimiai sūnūs iš esmės yra vienos Dvasios su Manimi, net jei jie Manęs nemėgdžioja, jie kalba ir elgiasi taip pat kaip Aš, ir visi jie yra sąžiningi, tyri ir atviri. (Tiems, kuriems trūksta išminties, jos trūksta dėl ribotos patirties pasaulyje, todėl išminties stoka nėra Mano pirmagimių sūnų trūkumas; kai jie sugrįš į kūną, viskas bus taip, kaip turi būti.) Būtent dėl pirmiau minėtos priežasties dauguma žmonių vis tiek nepakeičia savo senosios prigimties, kad ir kaip juos apgenėčiau. Tačiau Mano pirmagimiai sūnūs atitinka Mano ketinimus ir Man net nereikia jų apgenėti. Taip yra todėl, kad mes esame vienos Dvasios. Savo dvasioje jie jaučia norą visiškai Man aukotis. Todėl, išskyrus Mano pirmagimius sūnus, nėra nė vieno, kuris iš tiesų ir nuoširdžiai atsižvelgtų į Mano ketinimus; tik po to, kai užkariauju Šėtoną, jie nori Man tarnauti.

Mano išmintis ir Mano pirmagimiai sūnūs yra aukščiau už viską ir nugali visa, ir joks daiktas, žmogus ar įvykis nedrįsta jiems pastoti kelio. Be to, nėra jokio žmogaus, įvykio ar daikto, kuris galėtų juos nugalėti; priešingai, visi klusniai nusileidžia Mano akivaizdoje. Tai faktas, vykstantis visų akyse, ir faktas, kurį Aš jau įgyvendinau. Kiekvieną, kuris atkakliai nepaklūsta (nepaklūstantieji vis tiek yra Šėtonai, o tie, kuriuos yra užvaldęs Šėtonas, neabejotinai yra Šėtonai), Aš išrausiu juos su šaknimis, kad ateityje nekiltų jokių bėdų; nuo Mano baudimo jie tuoj pat mirs. Tokie Šėtonai yra tie, kurie nenori Man tarnauti. Jie nuo pat sukūrimo visada atkakliai Man priešinosi ir šiandien vis dar atkakliai Man nepaklūsta. (Žmonės negali to matyti, nes tai tėra su dvasia susijęs dalykas. Tokie žmonės įkūnija tokį Šėtoną.) Juos sutriuškinsiu pirmiausia, dar prieš tai, kai visa kita bus paruošta, leisdamas jiems amžinai būti drausminamiems griežta bausme. („Sutriuškinti“ čia nereiškia „padaryti taip, kad jie nustotų egzistuoti“, bet nurodo negailestingumo, kurį jiems teks patirti, mastą. Žodis „sutriuškinti“ čia skiriasi nuo termino „pražūti“, vartojamo kalbant apie tuos, kurie pražus.) Jie verks ir grieš dantimis per amžių amžius, ir tam nebus galo. Žmogaus vaizduotė visiškai nepajėgi įsivaizduoti tos scenos. Mąstydami kaip mirtingieji, žmonės nepajėgia suvokti dvasinių dalykų, todėl yra dar daugiau dalykų, kuriuos suprasite tik sugrįžę į Sioną.

Mano būsimuose namuose nebus nieko, išskyrus Mane ir Mano pirmagimius sūnus, ir tik tada Mano tikslas bus pasiektas, o Mano planas bus visiškai įgyvendintas, nes visa bus sugrąžinta į savo pirminę būseną ir vėl suskirstyta pagal savo rūšį. Mano pirmagimiai sūnūs priklausys Man, Mano sūnūs ir žmonės bus priskirti tarp sukurtų būtybių, o tarnai ir tie, kurie pražus, priklausys Šėtonui. Nuteisę pasaulį, Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs vėl pradėsime dievišką gyvenimą; jie niekada Manęs nepaliks ir visada bus su Manimi. Visos paslaptys, kurias žmogaus protas gali suprasti, po truputį bus jums atskleistos. Per visus amžius nesuskaičiuojama daugybė žmonių dėl Manęs tapo kankiniais ir visiškai paaukojo save Man, tačiau žmonės vis dėlto yra sukurtos būtybės ir, kad ir kokie geri būtų, jų negalima priskirti Dievo kategorijai; tokia įvykių eiga yra neišvengiama ir niekas negali jos pakeisti. Juk Dievas yra Tas, kuris sukūrė visa,žmonės yra sukurtos būtybės, o Šėtonas yra Mano sunaikinimo taikinys ir Mano priešas – tai tikriausia žodžių „nors kalnai ir upės gali pasislinkti ir pasikeisti, žmogaus prigimtis nepasikeis“ reikšmė. Dabartinė padėtis ir šis etapas yra pranašingas ženklas, kad Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs įžengsime į poilsį. Taip yra todėl, kad Mano darbas pasaulyje yra visiškai užbaigtas, o kitą Savo darbo žingsnį turėsiu atlikti sugrįžęs į kūną. Tai yra Mano darbo etapai, kuriuos seniai suplanavau. Tai būtina aiškiai suprasti, antraip dauguma žmonių pažeis Mano administracinius įsakymus.