Mano žodžiai jau pasiekė tam tikrą mastą, o Mano darbas – tam tikrą etapą; kiekvienas iš jūsų turėtų suvokti Mano ketinimus ir daugiau ar mažiau gebėti atsižvelgti į Mano naštą. Dabar yra lūžio taškas, kai kūnas pereina į dvasinį pasaulį – jūs esate pirmtakai, peržengiantys amžių ribas, žmonės, keliaujantys po visatą ir žemės pakraščius. Jūs esate Mano brangieji; esate tie, kuriuos Aš myliu. Galima sakyti, kad Aš myliu tik jus, nes visas Mano širdies kraujas buvo skirtas jums. Nejaugi jūs to nežinote? Kodėl Aš sukūriau viską, kas yra? Kodėl Aš viską nukreipiau taip, kad tarnautų jums? Visi šie veiksmai buvo Mano meilės jums išraiška. Kalnai ir visa, kas juose, žemė ir visa, kas joje, giria ir šlovina Mane už tai, nes Aš įgijau jus. Iš tiesų viskas jau atlikta iki galo. Jūs įtikinamai paliudijote apie Mane ir Mano labui pažeminote demonus bei Šėtoną. Visi žmonės, įvykiai ir daiktai esantys už Mano ribų, paklūsta Mano valdžiai, ir, užbaigus Mano valdymo planą, visi yra atskirti pagal jų rūšį. (Mano žmonės priklauso Man, o Šėtono padermė atiduota į ugnies ežerą, į bedugnę, kur jie amžinai raudos ir pražus amžiams.) Kai kalbu apie „pražūtį“ ir sakau, kad „nuo to laiko bus paimta jų dvasia, siela ir kūnas“, turiu omenyje jų atidavimą Šėtonui, kad šis juos sutryptų. Kitaip tariant, visi, kurie nėra iš Mano namų, pražus ir nustos egzistuoti. Tai nereiškia, kad jie, kaip žmonės įsivaizduoja, išnyks. Taip pat galima sakyti, kad viskas, kas yra už Mano ribų, Mano požiūriu, neegzistuoja, ir tai yra tikroji pražūties reikšmė. Žmonių akimis, šie dalykai vis dar atrodo egzistuojantys, tačiau Mano akimis jie virto niekuo ir pražus amžiams.. (Akcentuojami tie, su kuriais Aš nedirbu ir kurie yra už Mano ribų.) Kad ir kaip žmonės galvotų, jie negali to suprasti, ir kad ir kaip į tai žiūrėtų, negali to perprasti. Žmonės negali to aiškiai suprasti, nebent Aš juos apšviesčiau, nušviesčiau ir aiškiai jiems tai nurodyčiau. Be to, jiems tai tampa vis labiau miglota, jie jaučiasi vis tuštesni ir vis labiau jaučia, kad nėra kelio, kuriuo galėtų sekti – jie beveik mirę. Šiuo metu dauguma žmonių (tai yra visi, išskyrus pirmagimius sūnus) yra tokios būsenos. Aš taip aiškiai nurodžiau šiuos dalykus, tačiau šie žmonės visiškai nereaguoja ir toliau rūpinasi savo kūniškais malonumais. Jie valgo, o paskui miega; jie miega, o paskui valgo. Jie neapmąsto Mano žodžių. Net kai jie trumpam atgyja tai trunka tik akimirką; vėliau jie lieka tokie patys, kokie buvo, visiškai nepasikeitę, tarsi išvis nebūtų Manęs klausę. Tai tipiški, niekam tikę žmonės, nejaučiantys nė menkiausios naštos; jie yra akivaizdžiausi veltėdžiai. Vėliau Aš juos po vieną apleisiu; neskubėkite! Po vieną siųsiu juos atgal į bedugnę. Šventoji Dvasia niekada nedirbo su tokiais žmonėmis, ir viskas, ką jie daro, kyla iš jų gautų dovanų. Kalbėdamas apie dovanas, turiu omenyje, kad tai žmonės be gyvybės, kurie yra Mano tarnai; Aš nenoriu nė vieno iš jų ir juos pašalinsiu (bet kol kas jie dar šiek tiek naudingi). Jūs, tarnai, klausykitės! Nemanyk, kad tai, jog Aš tave naudoju, reiškia, kad palankiai į tave žiūriu; viskas nėra taip paprasta. Jei nori, kad palankiai į tave žiūrėčiau, turi būti tas, kurį Aš pripažinau vertu ir kurį Pats tobulinu. Būtent tokį žmogų Aš myliu. Net jei žmonės sakytų, kad Aš padariau klaidą, Aš niekada nepersigalvosiu. Ar tai žinai? Tie, kurie tarnauja, tėra galvijai ir arkliai; kaip jie gali būti Mano pirmagimiai sūnūs? Argi tai nebūtų kvailystė? Argi tai nebūtų gamtos dėsnių pažeidimas? Tie, turi Mano gyvybę ir Mano kalibrą, yra Mano pirmagimiai sūnūs. Tai pagrįsta; niekas negali to paneigti. Taip ir turi būti; kitaip nebūtų nė vieno, kas galėtų atlikti šį vaidmenį, ir nė vieno, kas galėtų jį pakeisti. Čia nesivadovaujama jausmais, nes Aš Pats esu teisusis Dievas, Aš Pats esu šventasis Dievas ir Aš Pats esu didingasis Dievas, netoleruojantis jokio įžeidimo!

Viskas, kas žmonėms yra neįmanoma, Man vyksta lengvai ir sklandžiai. Niekas negali to sustabdyti ir niekas negali to pakeisti. Šis milžiniškas pasaulis yra visiškai Mano rankose, jau nekalbant apie mažąjį velnią Šėtoną. Jei ne Mano valdymo planas ir ne Mano pirmagimiai sūnūs, Aš jau seniai būčiau sunaikinęs šią piktą, ištvirkusią senąją erą, persmelktą mirties tvaiko. Tačiau Aš veikiu apgalvotai ir nekalbu lengvabūdiškai. Kai Aš ką nors pasakau, tai bus įvykdyta; net jei tai nebūtų įvykdyta, tame tikrai būtų Mano išminties aspektas, kuris tikrai viską įvykdys už Mane ir atvers kelią Mano veiksmams. Taip yra todėl, kad Mano žodžiai yra Mano išmintis; Mano žodžiai yra viskas. Žmonės iš esmės jų nesupranta ir negali jų perprasti. Aš dažnai kalbu apie „ugnies ežerą“. Ką tai reiškia? Kuo jis skiriasi nuo ugnies ir sieros ežero? Ugnies ir sieros ežeras reiškia Šėtono įtaką, o ugnies ežeras - visą pasaulį, esantį Šėtono valdžioje. Visi pasaulio žmonės yra pasmerkti sudegti ugnies ežere (tai yra, jie tampa vis labiau sugedę, o kai jų sugedimas pasieks tam tikrą lygį, Aš juos po vieną sunaikinsiu; Man tai padaryti lengva – tereikia ištarti vieną žodį). Kuo didesnė Mano rūstybė, tuo aukščiau visame ugnies ežere kyla liepsnos. Tai reiškia, kad žmonės tampa vis nedoresni. Kai išsiverš Mano rūstybė, sprogs ir ugnies ežeras; tai bus metas, kai bus sunaikintas visas visatos pasaulis. Tą dieną Mano karalystė žemėje taps visiška tikrove ir prasidės naujas gyvenimas. Tai netrukus išsipildys. Kai Aš tai ištarsiu, viskas įvyks visų akivaizdoje. Tai yra žmogiškasis požiūris į šį reikalą, tačiau Mano požiūriu, viskas jau buvo atlikta iš anksto, nes Man viskas yra lengva. Aš kalbu, ir tai išsipildo; Aš kalbu, ir tai įtvirtinama.

Kiekvieną dieną jūs maitinatės Mano žodžiais, mėgaujatės Mano šventyklos gausa, geriate vandenį iš Mano gyvenimo upės ir skinate Mano gyvybės medžio vaisius. Kas gi yra Mano šventyklos gausa? Kas yra Mano gyvenimo upės vanduo? Kas yra gyvybės medis? Kas yra gyvybės medžio vaisius? Nors šios frazės gali būti įprastos, nė vienas žmogus jų nesupranta – visi yra dėl jų sutrikę. Jie neatsakingai jas taria, neapgalvotai vartoja ir taiko kur papuola. Gausa šventykloje nereiškia nei Mano žodžių, nei malonės, kurią Aš jums suteikiu. Ką gi tai iš tikrųjų reiškia? Per visus amžius nebuvo nė vieno, kuriam būtų tekusi laimė mėgautis Mano šventyklos gausa. Tik paskutiniosiomis dienomis, tarp Mano pirmagimių sūnų, žmonės gali pamatyti, kas yra Mano šventyklos gausa. „Šventykla“ šioje frazėje reiškia Mano asmenį; ji reiškia Siono kalną, Mano buveinę. Be Mano leidimo niekas negali į ją įeiti ar iš jos išeiti. Ką reiškia „gausa“? Ji reiškia palaiminimą galėti karaliauti kartu su Manimi kūne. Paprastai tariant, tai reiškia pirmagimių sūnų palaiminimą – galimybę karaliauti kartu su Manimi kūne, tai nėra sunku suprasti. Gyvybės upės vanduo turi dvi reikšmes: Pirma, jis reiškia gyvąjį vandenį, tekantį iš Mano giliausios esybės, tai yra kiekvieną žodį, išeinantį iš Mano lūpų. Antra, jis reiškia Mano veiksmus grindžiančią išmintį ir strategiją, taip pat tai, kas Aš esu ir ką Aš turiu. Mano žodžiuose slypi begalinės paslėptos paslaptys (o tai, kad paslaptys nebėra paslėptos, minima priešpriešinant su praeitimi, tačiau, palyginti su viešuoju apreiškimu, kuris įvyks ateityje, jos vis dar yra paslėptos; čia „buvimas paslėptam“ nėra absoliutus - tai yra santykinis, o ne absoliutus dalykas). Kitaip tariant, gyvybės upės vanduo nuolat teka. Manyje yra begalinė išmintis, o tai, kas Aš esu ir ką Aš turiu, pranoksta visa, ką žmonės gali aiškiai matyti; tai reiškia, kad gyvybės upės vanduo nuolat teka. Žmonių akimis, yra daugybė įvairių materialių medžių, tačiau niekas niekada nėra savo akimis regėjęs gyvybės medžio. Tačiau, nors žmonės šiandien jį mato, vis tiek jo neatpažįsta ir net kalba apie gyvybės medžio vaisių valgymą. Tai iš tiesų absurdiška! Jie valgytų visiškai nesirinkdami! Kodėl sakau, kad šiandien žmonės jį mato, bet neatpažįsta? Kodėl taip sakau? Ar suprantate Mano žodžių prasmę? Šiandienos veikiantis Dievas yra asmuo, kuriuo Aš esu, ir Jis yra gyvybės medis. Nematuokite Manęs pagal žmogiškas nuostatas. Išoriškai Aš nesu panašus į medį, bet ar žinai, kad iš tiesų esu gyvybės medis? Kiekvienas Mano judesys, Mano kalba ir Mano veiksmai yra gyvybės medžio vaisius ir jie yra Mano tapatybė – tai, ką turėtų valgyti Mano pirmagimiai sūnūs, kad galiausiai tik Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs būtume absoliučiai vienodi. Jie galės savo gyvenimu Mane išreikšti ir Mane liudyti. (Tai įvyks po to, kai įžengsime į dvasinį pasaulį. Tik kūne galime būti visiškai vienodi; gyvendami kūne mes galime būti tik apytikriai panašūs, tačiau vis tiek turime savų polinkių.)

Aš apreikšiu Savo didžią galią ne tik per Savo pirmagimius sūnus, bet dar labiau per tai, kaip jie valdys daugybę tautų ir tautelių. Tai yra Mano darbo etapai. Dabar yra lemiamas momentas; negana to, dabar yra lūžio taškas. Kai viskas bus atlikts, pamatysite, ką daro Mano rankos, ir pamatysite, kaip Aš planuoju ir kaip Aš valdau – bet tai nėra kažkas neaiškaus. Atsižvelgiant į kiekvienos pasaulio šalies dinamiką, tai nėra taip tolima ateitis; tai kažkas, ko žmonės negali įsivaizduoti ir, juo labiau, tai kažkas, ko jie negali numatyti. Jokiu būdu neturite būti nerūpestingi ar aplaidūs, kad nepraleistumėte progos būti palaimintiems ir apdovanotiems. Karalystės perspektyva jau matoma, o visas pasaulis pamažu griūva ir miršta. Iš bedugnės ir ugnies bei sieros ežero sklinda dejonių pliūpsniai, šiurpinantys žmones, keliantys jiems baimę ir verčiantys jaustis taip, lyg nebūtų kur pasislėpti. Kiekvienas, išrinktas Mano vardu ir vėliau pašalintas, atsidurs bedugnėje. Taigi, kaip jau daug kartų sakiau, tuos, kuriuos ketinu pašalinti, įmesiu į bedugnę. Kai visas pasaulis bus sugriautas, viskas, kas buvo sunaikinta, pateks į ugnies ir sieros ežerą. Kitaip tariant, visa tai bus perkelta iš ugnies ežero į ugnies ir sieros ežerą. Tuo metu kiekvieno lemtis jau bus nustatyta – arba amžinoji žūtis (tai reiškia, visi tie, kurie atskirti nuo Manęs), arba amžinasis gyvenimas (tai reiškia, visi tie, kurie yra Manyje). Tuo metu Aš ir Mano pirmagimiai sūnūs išeisime iš Karalystės ir įžengsime į amžinybę. Tai išsipildys vėliau; net jei dabar jums tai pasakyčiau, nesuprastumėte. Jūs galite tik sekti Mane, vaikščioti Mano šviesoje, lydėti Mane Mano meilėje, patirti džiaugsmą su Manimi Mano namuose, turėti valdžią kartu su Manimi Mano karalystėje ir, būdami Mano valdžioje, kartu su Manimi valdyti daugybę tautų ir tautelių. Visa tai, ką aprašiau aukščiau, apima nesibaigiančius palaiminimus, kuriuos Aš jums suteikiu.