Filadelfijos bažnyčia susiformavo, ir įvyko tai vien Dievo malonės ir gailestingumo dėka. Šventųjų širdyse gimsta meilė Dievui, ir jie nesvyruodami eina dvasiniu keliu. Jie tvirtai tiki, kad vienintelis tikrasis Dievas įsikūnijo, kad Jis yra visatos Galva ir valdo visa. Tai patvirtina Šventoji Dvasia – tai neginčijama! Ir tai niekada nepasikeis!

O, Visagali Dieve! Šiandien būtent Tu atvėrei mūsų dvasines akis, leisdamas akliesiems praregėti, paralyžiuotiesiems vaikščioti, o raupsuotiesiems pasveikti. Būtent Tu atvėrei dangaus langą, leisdamas mums pamatyti dvasinio pasaulio paslaptis. Tai, kad Tavo šventi žodžiai mus persmelkia ir išgelbsti iš Šėtono sugadinto žmogiškumo, yra nepaprastai didis Tavo darbas ir nepaprastai didis gailestingumas. Mes esame Tavo liudytojai!

Tu ilgą laiką buvai tyliai nuolankus ir pasislėpęs. Tu patyrei prisikėlimą iš numirusiųjų, kryžiaus kančias, žmogiškojo gyvenimo džiaugsmus ir vargus, persekiojimus ir negandas; Tu patyrei ir paragavai žmonių pasaulio kančių, ir šis amžius Tave atstūmė. Įsikūnijęs Dievas – tai pats Dievas. Dėl Dievo valios Tu išgelbėjai mus iš mėšlo krūvos, laikei mus Savo dešine ir dovanai suteikei mums Savo malonę. Negailėdamas jėgų, Tu įtvirtinai mumyse Savo gyvybę; Tavo širdies kraujas ir visa Tavo sumokėta kaina kristalizavosi šventuosiuose. Mes esame Tavo širdies kraujas; mes esame Tavo sumokėta kaina.

O, Visagali Dieve! Dėl Tavo maloningumo ir gailestingumo, Tavo teisumo ir didybės, Tavo šventumo ir nuolankumo nesuskaičiuojama daugybė Tavo išrinktųjų žmonių klaupsis prieš Tave ir garbins Tave per amžius.

Šiandien Tu ištobulinai visas bažnyčias – Filadelfijos bažnyčią – ir Tavo šešių tūkstančių metų valdymo planas buvo įgyvendintas. Šventieji gali nuolankiai Tau paklusti, susivieniję dvasia žengdami meilėje, susijungę su šaltinio versme. Gyvasis gyvenimo vanduo nepaliaujamai teka, nuplaudamas ir pašalindamas visą bažnyčioje susikaupusį purvą bei drumzliną vandenį ir dar kartą apvalydamas Tavo šventovę. Mes pažinome veikiantį tikrąjį Dievą, gyvename pagal Jo žodžius ir žinome savo funkcijas bei pareigas, iš visų jėgų aukodamiesi dėl bažnyčios. Visada nurimę Tavo akivaizdoje, turime būti dėmesingi Šventosios Dvasios darbui, kad Tavo valiai mumyse niekas netrukdytų. Šventieji myli vieni kitus, o vienų stiprybės papildo kitų trūkumus. Jie visada gali vaikščioti dvasioje, Šventosios Dvasios apšviečiami ir vedami. Supratę tiesą, jie iškart ją įgyvendina. Jie neatsilieka nuo naujos šviesos ir seka Dievo pėdsakais.

Aktyviai bendradarbiaukite su Dievu; leisti Jam vadovauti reiškia eiti kartu su Juo. Visos mūsų pačių idėjos, sampratos, požiūriai ir pasaulietiški susisaistymai išsisklaido lyg dūmai. Leisdami Dievui viešpatauti mūsų dvasioje ir eidami kartu su Juo, pasiekiame dvasinį pakilimą, nugalime pasaulį, o mūsų dvasia laisvai skrieja ir visiškai atsipalaiduoja – štai kas nutinka, kai Visagalis Dievas viešpatauja kaip Karalius. Kaipgi galime nešokti iš džiaugsmo ir negiedoti, šlovindami Jį ir giedodami Jam naujas giesmes?

Iš tiesų yra daugybė būdų šlovinti Dievą: šauktis Jo vardo, artintis prie Jo, mąstyti apie Jį, pamaldžiai skaityti Jo žodžius, puoselėti bendrystę, apmąstyti ir svarstyti, melstis bei giedoti šlovinimo giesmes. Šiuose šlovinimo būduose glūdi džiaugsmas, glūdi ir patepimas. Šlovinime yra galios, o yra ir naštos. Šlovinime glūdi tikėjimas, jame glūdi ir naujas supratimas.

Aktyviai bendradarbiaukite su Dievu, bendradarbiaukite tarnaudami ir tapkite viena, patenkinkite Visagalio Dievo užmojus, skubėkite tapti šventu dvasiniu kūnu, sutrypti Šėtoną ir padaryti galą jo lemčiai. Filadelfijos bažnyčia buvo paimta pas Dievą ir apsireiškė Jo šlovėje.