Aplink mus besiklostančios aplinkybės verčia mus atsitraukti į dvasią. Nebūk kietaširdis ir neignoruok Šventosios Dvasios rūpesčio; nesidėk protingu, nebūk savimi patenkintas ir nesigirk, kiek daug vargo patyrei. Reikia garbinti Dievą nuoširdžiai ir dorai. Negalima Dievo žodžių tiesiog praleisti pro ausis – juos reikia atidžiai apmąstyti, meldžiantis nuolat juos skaityti ir suvokti juose slypintį gyvenimą. Nesielk paviršutiniškai, godžiai juos rydamas ir neskirdamas laiko jiems suvirškinti. Ar visame, ką darai, kliaujiesi Dievo žodžiais? Nebūk kaip vaikas, kuris garsiai giriasi, o iškilus kokiai nors situacijai visiškai pasimeta. Privalai lavinti savo dvasią kiekvieną dieną, kiekvieną valandą; neatsipalaiduok nė akimirkai. Privalai būti dvasiškai jautrus. Kad ir su kokiu žmogumi, įvykiu ar daiktu susidurtum, atėjęs Dievo akivaizdon žinosi, kuriuo keliu eiti. Privalai kasdien valgyti ir gerti Dievo žodžius, atidžiai apmąstyti jų prasmę, dėti daugiau pastangų, nepraleisti nė vienos smulkmenos ir visapusiškai apsiginkluoti tiesa, kad Dievo ketinimų nesuprastum neteisingai. Privalai plėsti savo patirtį ir susitelkti į Dievo žodžių patyrimą. Per patirtį galėsi vis tvirčiau įsitikinti, kad Dievas yra tikrasis Dievas; be patirties tokie teiginiai tėra tušti žodžiai. Privalome būti blaivaus proto! Blaivaus proto! Nustok būti vangus; jei viską darai atmestinai, nesiekdamas pažangos, esi visai aklas. Privalai susitelkti į Šventosios Dvasios darbą, atidžiai klausytis Šventosios Dvasios balso, atverti ausis Dievo žodžiams, branginti savo laiką ir sumokėti kainą, kad ir kokia ji būtų. Gerą plieną naudok ašmenims – sutelk jėgas į tai, kas svarbiausia, ir susitelk į Dievo žodžių įgyvendinimą praktikoje. Nutolus nuo Dievo žodžių, nesvarbu, kaip gerai tau sektųsi išoriškai, viskas bus perniek. Praktikavimas vien tuščiai kalbant Dievui nepriimtinas; turi pasikeisti tavo elgesys, būdas, tikėjimas, drąsa ir įžvalgumas.

Tas metas jau visai arti! Privalome atsisakyti net geriausių šio pasaulio dalykų. Jokie sunkumai ar pavojai mūsų neįveiks – net dangui griūvant nebūsime jo prislėgti. Be tokio ryžto tau bus tiesiog per sunku tapti reikšmingu. Silpnaširdžiai, besikabinantys į gyvenimą, nėra verti stovėti Dievo akivaizdoje.

Visagalis Dievas yra veikiantis Dievas. Kad ir kokie kvaili būtume, Jis vis tiek bus mums gailestingas, Jo rankos tikrai mus išgelbės ir Jis mus ištobulins. Jei tik nuoširdžiai širdyje trokšime Dievo, ištikimai Juo seksime, daugiau nenusiminsime ir uoliai ieškosime, Jis tikrai nebus mums neteisingas; Jis tikrai aprūpins mus tuo, ko mums trūksta, ir mus patenkins. Visa tai yra Visagalio Dievo malonė.

Jei žmogus yra ėdrus ir tingus, visą dieną kemša pilvą rimtai apie nieką negalvodamas, toks žmogus vargiai išvengs nuostolių. Visagalis Dievas yra visų dalykų ir įvykių Aukščiausiasis valdovas! Jei tik savo širdyse visada žvelgiame į Jį, žengiame į dvasią ir bendraujame su Juo, Jis parodys mums visa, ko ieškome, o Jo ketinimai tikrai mums bus apreikšti. Tuomet mūsų širdyse bus džiaugsmas ir ramybė, stabilumas ir visiškas aiškumas. Labai svarbu gebėti elgtis pagal Jo žodžius. Gebėti suvokti Jo ketinimus ir gyventi kliaujantis Jo žodžiais – štai kas yra tikra patirtis.

Tik jei suprasime Dievo žodžius, jų tiesa gali įsitvirtinti mumyse ir tapti mūsų gyvenimu. Kaip gi neturėdamas tikros patirties, gali įžengti į Dievo žodžių tikrovę? Jei negali įgyti Dievo žodžių kaip savo gyvenimo, tavo būdas nepasikeis.

Šventosios Dvasios darbas žengia į priekį milžiniškais žingsniais! Jei tvirtai neseksi ir nepriimsi mokymo, tau bus sunku neatsilikti nuo Šventosios Dvasios tempo, Jai veržiantis pirmyn. Paskubėk ir iš esmės pasikeisk, kad Šėtonas tavęs nesutryptų ir nepatektum į ugnies ir sieros ežerą, iš kurio negalėsi išsivaduoti. Jei dabar sieksi visomis išgalėmis, nebūsi paliktas.