1. Žmogus neturėtų savęs nei sureikšminti, nei išaukštinti. Jis turėtų garbinti ir aukštinti Dievą.

2. Darykite viską, kas naudinga Dievo darbui, ir nedarykite nieko, kas kenkia Dievo darbo interesams. Ginkite Dievo vardą, Dievo liudijimą ir Dievo darbą.

3. Pinigai, materialūs daiktai ir visas Dievo namų turtas yra aukos, kurias žmogus turi atnašauti. Šiomis aukomis gali naudotis tik kunigas ir Dievas, nes žmogaus aukos yra skirtos Dievui, o Dievas šiomis aukomis dalijasi tik su kunigu; niekas kitas neturi nei teisės, nei pagrindo naudotis jokia jų dalimi. Visos žmogaus aukos (įskaitant pinigus ir materialius daiktus, kuriais galima naudotis) yra atnašaujamos Dievui, o ne žmogui, todėl žmogus neturėtų jomis naudotis; jei žmogus jomis naudotųsi, jis vogtų aukas. Kiekvienas, kuris taip elgiasi, yra Judas, nes Judas ne tik išdavė Viešpatį, bet ir savinosi tai, kas buvo dedama į pinigų maišelį.

4. Žmogus turi sugedusį būdą ir, juo labiau, yra valdomas jausmų. Todėl tarnaujant Dievui dviem priešingos lyties asmenims griežtai draudžiama dviese be palydos kartu dirbti. Visi, kurie bus aptikti taip darantys, be išimties bus pašalinti.

5. Neteiskite Dievo ir lengvabūdiškai neaptarinėkite su Dievu susijusių dalykų. Darykite tai, ką žmogui dera daryti, ir kalbėkite taip, kaip žmogui dera kalbėti; neperženkite to, kas jums leista, ir nepažeiskite ribų. Valdykite savo liežuvį ir žiūrėkite, kur žengiate, kad nepadarytumėte nieko, kas įžeistų Dievo būdą.

6. Daryk tai, ką žmogui dera daryti, vykdyk savo įsipareigojimus, atlik tai, už ką esi atsakingas, ir laikykis savo pareigos. Kadangi tiki Dievą, turėtum prisidėti prie Dievo darbo; jei to nedarai, esi nevertas valgyti ir gerti Dievo žodžių ir nevertas gyventi Dievo namuose.

7. Bažnyčios darbe ir reikaluose, be paklusimo Dievui, visame kame vykdyk Šventosios Dvasios naudojamo žmogaus nurodymus. Net menkiausias pažeidimas yra nepriimtinas. Paklusk besąlygiškai ir neanalizuok, kas teisinga, o kas klaidinga – tai, kas teisinga ar klaidinga, su tavimi neturi nieko bendra. Tau turi rūpėti tik besąlygiškas paklusnumas.

8. Dievą tikintys žmonės turėtų paklusti Dievui ir Jį garbinti. Neaukštink nė vieno žmogaus ir juo nesižavėk. Nestatyk Dievo į pirmą vietą, žmonių, kuriais žaviesi, – į antrą, o savęs – į trečią. Nė vienas žmogus neturėtų užimti vietos tavo širdyje, ir neturėtum žmonių – ypač tų, kuriuos dievini, – statyti į vieną lygmenį su Dievu ar laikyti Jam lygiais. Dievui tai netoleruotina.

9. Sutelk savo mintis į bažnyčios darbą. Atsisakyk savo kūniškos ateities kūniškų siekių, ryžtingai spręsk šeimos reikalus, visa širdimi atsiduok Dievo darbui ir Dievo darbą laikyk pirmoje vietoje, o savo gyvenimą – antroje. Štai kas dera šventajam.

10. Netikinčių giminaičių (tavo vaikų, vyro ar žmonos, tavo seserų ar tėvų ir t. t.) nereikėtų versti prisijungti prie bažnyčios. Dievo namams narių netrūksta, todėl nėra reikalo didinti jų skaičių nenaudingais žmonėmis. Nė vieno, kuris nenori tikėti, negalima atvesti į bažnyčią. Šis nurodymas taikomas visiems žmonėms. Šiuo klausimu turite vieni kitus drausminti, prižiūrėti ir vieni kitiems priminti. Niekam nevalia jo pažeisti. Net jei netikintys giminaičiai nenoriai įžengia į bažnyčią, jiems negalima išduoti knygų ar suteikti naujo vardo. Tokie žmonės nepriklauso Dievo namams, todėl jų patekimą į bažnyčią būtina sustabdyti visomis būtinomis priemonėmis. Jei dėl demonų įsiveržimo bažnyčiai bus pridaryta bėdų, tu pats būsi pašalintas arba tau bus taikomi apribojimai. Trumpai tariant, šiuo klausimu kiekvienas yra atsakingas, tačiau neturėtum elgtis neapgalvotai ar tuo naudotis asmeninėms sąskaitoms suvesti.