Visagalis tikrasis Dievas, soste sėdintis Karalius, valdo visą visatą, atsigręžęs į daugybę tautų ir tautelių, ir Dievo šlovinga šviesa spindi visame pasaulyje. Visi gyvi padarai visatoje ir iki pat žemės pakraščių tai pamatys. Kalnai, upės, ežerai, žemės, vandenynai ir visos gyvos būtybės praskleidė savo uždangas tikrojo Dievo veido šviesoje ir atgijo, tarsi pabudę iš sapno, tarsi iš po žemių besiveržiantys daigai!

Ak! Vienintelis tikrasis Dievas pasirodo prieš pasaulio žmones. Kas išdrįs Jam priešintis? Visi dreba iš baimės. Visi yra visiškai įtikinti ir visi be perstojo maldauja gailestingumo bei Jo atleidimo. Nesuskaičiuojama daugybė žmonių puola prieš Jį ant kelių, ir daugybė lūpų Jį garbina! Žemynai ir vandenynai, kalnai, upės ir visa kūrinija nenumaldomai Jį šlovina! Šilti vėjai, lydimi pavasario dvelksmo, atneša lengvą, nesiliaujantį pavasarinį lietų. Čiurlenantys upeliai ir žmonių minios yra panašūs, abu kupini sielvarto ir džiaugsmo, liejantys skolos jausmo ir savigraužos ašaras. Upės, ežerai, jūra ir bangos gieda, šlovindami tikrojo Dievo šventąjį vardą! Šlovinimo garsas skamba taip aiškiai! Seni dalykai, kuriuos kadaise sugadino Šėtonas – kiekvienas iš jų bus atnaujintas, pakeistas ir įžengs į visiškai naują karalystę...

Tai šventasis trimitas, ir jis jau suskambo! Įsiklausykite į jį. Tas garsas, toks saldus, yra Sosto ištara. Jis skelbia kiekvienai tautai ir kiekvienam iš Dievo išrinktųjų, kad atėjo laikas, paskutiniųjų dienų baigtis jau čia, Mano valdymo planas baigtas, Mano karalystė viešai pasirodė žemėje, o pasaulio karalystės tapo Mano, kuris esu Dievas, karalyste. Mano septyni trimitai skamba iš Sosto, ir tokie nuostabūs dalykai įvyks! Žmonės iš žemės pakraščių plūsta iš visų pusių su sniego lavinos jėga ir žaibų galia, vieni plaukia jūromis, kiti skrenda lėktuvais, treti važiuoja įvairiausių formų ir dydžių transporto priemonėmis, o kiti joja raitomis. Atidžiai žiūrėkite. Įdėmiai klausykite. Šie įvairių spalvų žirgų raiteliai, pakilios dvasios, galingi ir didingi, tarsi žengiantys į mūšio lauką, yra abejingi mirčiai. Žirgų žvengimo ir žmonių, šaukiančių tikrąjį Dievą, klegesio sumaištyje daugybė vyrų, moterų ir vaikų akimirksniu sutrypiami jų kanopų. Vieni negyvi, kiti išleidžia paskutinį atodūsį, treti sumaitoti, ir nėra kam jais pasirūpinti, jie isteriškai šaukia ir kaukia iš skausmo. Maišto sūnūs! Argi tai nėra jūsų galutinė baigtis?

Su džiaugsmu žvelgiu į Savo žmones, kurie geba girdėti Mano balsą ir susirinkti iš kiekvienos tautos ir krašto. Minios, kurių lūpose visada tikrasis Dievas, be paliovos šlovina ir šokinėja! Jie liudija pasaulio žmonėms, ir jų liudijimo apie tikrąjį Dievą garsas yra tarsi griausmingas didžių vandenų šniokštimas. Minios plūs į Mano karalystę.

Mano septyni trimitai skamba, žadindami snaudžiančiuosius! Greitai kelkitės, dar ne per vėlu. Saugokite savo gyvybę! Atmerkite akis ir pažiūrėkite, koks dabar laikas. Ko dar ieškoti? Apie ką galvoti? Ir prie ko prisirišti? Ar niekada nesusimąstei apie vertės skirtumą tarp Mano gyvenimo įgijimo ir to, ką myli bei prie ko esi prisirišęs, įgijimo? Nebūk savavališkas ir daugiau nekvailiok. Nepraleisk šios progos. Šis laikas daugiau nepasikartos! Tuoj pat atsistok, gebėk lavinti savo dvasią ir sugebėk naudotis įvairiais įrankiais, kad permatytum ir sužlugdytum daugybę Šėtono sąmokslų ir klastų bei nugalėtum Šėtoną, kad tavo gyvenimo patirtis pagilėtų ir galėtum gyventi pagal Mano būdą, kad tavo gyvenimas taptų brandus bei užgrūdintas ir visada galėtum suspėti su Mano žingsniais. Nebūk nei nusivylęs, nei silpnas, bet visada eik pirmyn, žingsnis po žingsnio, tiesiai iki kelio pabaigos!

Kai vėl nuskambės septyni trimitai, tai bus teismo trimito garsas, maišto sūnų teismas, daugybės šalių ir tautų teismas, ir kiekviena tauta paklus Dievui. Dievo šlovingas veidas tikrai pasirodys daugybei šalių ir tautų. Visi bus visiškai įtikinti ir be paliovos šauksis tikrojo Dievo. Visagalis Dievas bus dar šlovingesnis, o Mano sūnūs ir Aš įgysime šlovę ir kartu karaliausime, teisdami daugybę šalių ir tautų, bausdami piktuosius, išgelbėdami ir pasigailėdami Mano išrinktųjų bei padarydami karalystę tvirtą ir stabilią. Skambant septyniems trimitams, daugybė žmonių bus išgelbėti, sugrįždami į Mano akivaizdą, kad atsiklauptų ir garbintų nepaliaujamai šlovindami!

Kai dar kartą nuskambės septyni trimitai, tai bus amžiaus pabaiga, pergalės prieš velnius ir Šėtoną trimito garsas, saliutas, skelbiantis viešo gyvenimo karalystėje žemėje pradžią! Koks didingas garsas, šis garsas, aidintis aplink Sostą, šis trimito skambesys, drebinantis dangų ir žemę, kuris yra Mano valdymo plano pergalės ženklas ir kuris žymi Šėtono teismą; jis pasmerkia šį senąjį pasaulį visiškai mirčiai, kad jis būtų nugramzdintas į bedugnę! Šis trimito skambesys reiškia, kad malonės vartai tuoj užsivers, kad karalystės gyvenimas prasidės žemėje, o tai yra teisinga ir derama. Dievas išgelbsti tuos, kurie Jį myli. Kai jie sugrįš į Jo karalystę, žemės žmonės susidurs su badu ir maru, o septyni Dievo dubenys ir septynios negandos bus paeiliui paleisti. Dangus ir žemė praeis, bet Mano žodis nepraeis!