Tikėti Dievą nėra paprasta. Jūs sekate aklai, rydami viską iš eilės ir manydami, jog tai taip gardu, taip skanu! Kai kurie iš jūsų netgi tam pritaria – savo dvasioje visai neturite įžvalgumo. Tai patirtis, kurią vertėtų nuodugniai apmąstyti. Paskutinėmis dienomis ima reikštis visokiausios dvasios ir siekia atlikti savo vaidmenis, atvirai besipriešindamos Dievo vaikų pažangai ir ardydamos statomą bažnyčią. Jei į tai žvelgsi pro pirštus ir suteiksi Šėtonui progų veikti, bažnyčioje įsigalės visiška suirutė, žmones apims siaubas ir neras išeities, o sunkesniais atvejais – išblės jų regėjimai. Tuomet visas širdies kraujas, kurį liejau daugybę metų, nueis perniek.

Metas, kai statoma bažnyčia, kartu yra ir laikas, kai Šėtono įsiūtis pasiekia aukščiausią tašką. Šėtonas dažniausiai naudojasi žmonėmis, kad griautų ir ardytų, o neatpažįstantieji dvasių ir naujatikiai lengviausiai gali atlikti Šėtono vaidmenį. Dažnai, nesuprasdami Šventosios Dvasios darbo, žmonės elgiasi savavališkai – vien pagal savo pomėgius, savus veikimo būdus ir savas sampratas. Suvaldyk savo liežuvį – tai tavo paties apsaugai. Deramai paklusk ir klausyk. Bažnyčia skiriasi nuo visuomenės. Negali kalbėti vien todėl, kad mėgsti kalbėti; negali sakyti visko, kas tik šauna į galvą. Čia taip netinka, nes tai – Dievo namai. Dievas nepriima žmogiškų veikimo būdų. Privalai viską daryti sekdamas Dvasia; privalai gyventi Dievo žodžiais – tik tada kiti tavimi gėrėsis. Privalai pasikliauti Dievu, kad pirmiausia išspręstum savo paties vidinius sunkumus ir atsikratytum savo sugedusio būdo. Privalai išmokti tikrai suprasti savo būseną ir žinoti, kaip tau dera elgtis, o dėl to, ko nesupranti, daugiau būti bendrystėje. Nepriimtina, kad žmogus savęs nepažintų. Pirmiausia išsigydyk savo paties ligą ir, dažniau valgydamas ir gerdamas Mano žodžius ir juos apmąstydamas, gyvenk ir veik remdamasis Mano žodžiais; kad ir kur būtum – namuose ar svetur, – leisk Dievui viešpatauti tavyje. Jei išsižadėsi kūno bei prigimties ir visuomet leisi Dievo žodžiams tavyje viešpatauti, tau nebereikės būgštauti, jog tavo gyvenimas nesikeičia; laikui bėgant pajusi, kad tavo būdas stipriai pasikeitė. Anksčiau tu arba troškai būti dėmesio centre ir niekam nenusileisdavai, arba buvai ambicingas, teisuoliškas bei kupinas puikybės. Pamažu šių dalykų nusikratysi. Jei norėtum jų nusikratyti šią akimirką – tai neįmanoma! Mat tavo senasis „aš“ neleidžia jo nė kiek paliesti – štai kokios gilios jo šaknys. Tad privalai dėti asmenines pastangas, aktyviai paklusti Šventosios Dvasios darbui, savo valia bendradarbiauti su Dievu ir noriai įgyvendinti Mano žodžius praktikoje. Jei nusidėsi, Dievas tave sudrausmins. Kai atsigręši ir susivoksi, tavo viduje vėl stos ramybė. Jei paleisi liežuvį, būsi tuoj pat sudrausmintas savo viduje. Kai matai, jog Dievas nėra patenkintas tokiais dalykais, tuojau pat liaukis, ir tavo viduje vėl bus ramu. Esama naujatikių, kurie nesupranta, kas yra gyvenimo pojūčiai ir kaip juose gyventi. Kartais stebiesi: nors nieko ir nepasakei, kodėl gi tavo viduje nėra ramybės? Tokiais atvejais būtent tavo mintys ir sumanymai yra klaidingi. Kartais vadovaujiesi savo pasirinkimais, sampratomis bei nuomonėmis; kartais žvelgi į kitus iš aukšto; kartais pradedi smulkmeniškai išskaičiuoti, užuot meldęsis ir tyręs save. Štai kodėl tavo viduje nėra ramybės. Galbūt supranti, kur slypi bėda, tad nieko nelaukdamas širdyje šaukis Dievo vardo, artinkis prie Dievo ir atsigausi. Kai tavo širdis vis labiau drumsčiasi ir praranda ramybę, jokiu būdu nemanyk, kad Dievas liepia tau kalbėti! Šiuo atžvilgiu būtent naujatikiai turėtų deramai paklusti Dievui. Dievo suteikiami vidiniai pojūčiai yra ramybė, džiaugsmas, skaidrumas ir tvirtybė. Dažnai žmonės to nesupranta ir elgiasi neapgalvotai bei savavališkai – visa tai yra trikdžiai; gerai tai įsidėmėk. Jei esi linkęs į šią problemą, pirmiausia turėtum pavartoti „prevencinių vaistų“; antraip kelsi sumaištį ir Dievas tau smogs. Nebūk teisuolis; pasitelk kitų stiprybes savo paties trūkumams atsverti, stebėk, kaip kiti gyvena Dievo žodžiais, ir žiūrėk, ar verta sekti jų gyvenimo, elgesio ir kalbos pavyzdžiu. Jei į visus kitus žiūri iš aukšto, esi teisuolis, pasipūtęs ir neugdai kitų. Dabar svarbiausia sutelkti dėmesį į gyvenimą: valgyti ir gerti daugiau Mano žodžių, juos išgyventi, juos pažinti, kad Mano žodžiai iš tiesų taptų tavo gyvenimu – tai esminis dalykas. Jei žmogus negali gyventi Dievo žodžiais, ar jo gyvenimas gali subręsti? Ne, negali! Privalai visuomet gyventi Mano žodžiais ir laikyti juos savo elgesio matu, kad jaustum, jog vienoks elgesys Dievui malonus, o kitoks – nekenčiamas; taip pamažu pradėsi eiti teisingu keliu. Privalai suprasti, kas ateina iš Dievo, o kas – iš Šėtono. Tai, kas kyla iš Dievo, leidžia vis aiškiau matyti regėjimus, vis labiau artina tave prie Dievo, įgalina nuoširdžiai mylėti brolius ir seseris, leidžia parodyti dėmesingumą Dievo naštai, neleidžia tavo meilei Dievui blėsti ir parodo tau kelią, kuriuo turi eiti. O tai, kas ateina iš Šėtono, lemia, kad tavo regėjimai išnyksta, prarandi viską, ką turėjai anksčiau. Tu nutolsti nuo Dievo, nebejauti meilės broliams bei seserims, o tavo širdyje įsigali neapykanta. Nerandi išeities, nebenori gyventi bažnytinio gyvenimo ir tavo širdyje nebelieka meilės Dievui. Tai – Šėtono darbas bei piktųjų dvasių veikimo padarinys.

Dabar yra lemiamas metas. Privalai ištikimai budėti savo paskutinėje sargyboje ir išlaikyti savo dvasines akis skvarbias, kad gebėtum skirti gera nuo blogo ir atiduoti visas savo jėgas bažnyčiai statyti. Pašalinkite Šėtono tarnus, religinius trikdžius bei piktųjų dvasių darbą ir apvalykite bažnyčią, kad Mano valia būtų vykdoma nekliudomai ir per tą itin trumpą laiką iki nelaimių jūs iš tiesų būtumėte kuo greičiau ištobulinti ir atvesti į šlovę.