Paskutiniųjų dienų darbas – viską suskirstyti pagal rūšis ir užbaigti Dievo valdymo planą, nes laikas jau arti ir Dievo diena išaušo. Visus, žengiančius į Jo Karalystę – tuos, kurie išlieka Jam ištikimi iki pat galo – Dievas įveda į paties Dievo amžių. Tačiau dar prieš išauštant paties Dievo amžiui, Dievo darbas – ne žmogaus darbus tikrinti ar jo gyvenimą narstyti, o teisti žmogaus maištingumą, nes Dievas išgrynins visus, stojančius Jo sosto akivaizdon. Visi, iki pat šios dienos sekę Dievo pėdomis, yra tie, kurie stoja Dievo sosto akivaizdon. Tad kiekvienas, priimantis Dievo darbą jo baigiamajame etape, tampa Dievo gryninimo objektu. Kitaip tariant, kiekvienas, priimantis Dievo darbą jo baigiamajame etape, yra Dievo teismo objektas.

Praeityje minėtas teismas, prasidedantis nuo Dievo namų – šis „teismas“ yra būtent tas teismas, kurį Dievas šiandien vykdo tiems, kurie paskutiniosiomis dienomis stoja Jo sosto akivaizdon. Galbūt esama tokių, kurie tiki, jog išaušus paskutiniosioms dienoms Dievas danguje pastatys didžiulį stalą, užtiestą balta staltiese, ir sėdėdamas didingame soste, visiems žmonėms klūpant ant žemės, atskleis kiekvieno nuodėmes, taip spręsdamas, kam įžengti į dangų, o ką nublokšti į ugnies ir sieros ežerą; būtent tokius ir panašius antgamtinius vaizdinius jie puoselėja. Kad ir ką žmogus įsivaizduotų, tai negali pakeisti Dievo darbo esmės. Žmogaus vaizdiniai – ne kas kita kaip jo paties minčių dariniai; jie kyla iš žmogaus proto, tėra apibendrinti ir sulipdyti iš to, ką žmogus yra matęs ir girdėjęs. Todėl sakau: kad ir kokie nuostabūs būtų žmonių vaizdiniai, jie tėra lyg paprastos karikatūros, kurios negali pakeisti Dievo darbo plano. Juk žmogus yra Šėtono sugadintas, tad kaipgi jis galėtų perprasti Dievo mintis? Dievo teismo darbą žmogus įsivaizduoja kaip kažką keisto. Jis tiki, kad jei jau pats Dievas vykdo teismo darbą, vadinasi, šis darbas turi būti didingiausio masto, nesuvokiamas mirtingiesiems, turintis aidėti per visą dangų ir drebinti žemę; o jei ne, tai kaipgi tada tai būtų Dievo teismo darbas? Žmogus tiki, kad, kadangi tai – teismo darbas, tai Dievas jį vykdydamas turi būti neregėtai įspūdingas ir didingas, o tie, kurie teisiami, – raudoti pasruvę ašaromis ir klūpėdami maldauti malonės. Tokios scenos išties būtų įspūdingos ir be galo jaudinančios... Kiekvienas Dievo teismo darbą įsivaizduoja esant stebuklingą. Tačiau ar žinai, kad tada, kai Dievas jau seniai bus pradėjęs savo teismo darbą tarp žmonių, tu ir toliau tebebūsi paskendęs vangiame snaudulyje? Kad tuo metu, kai tu manysi Dievo teismo darbą tik tada oficialiai prasidedant, Dievas jau bus sukūręs naują dangų ir naują žemę? Galbūt tuo metu tu būsi tik ką suvokęs gyvenimo prasmę, tačiau negailestingas Dievo bausmės darbas tave, vis dar giliai įmigusį, nugramzdins į pragarą. Tik tada staiga praregėsi ir suprasi, kad Dievo teismo darbas jau pasibaigė.

Nešvaistykime brangaus laiko ir daugiau nebekalbėkime šiomis pasibjaurėtinomis, atstumiančiomis temomis. Verčiau pasikalbėkime apie tai, kas yra teismas. Išgirdęs žodį „teismas“, tikriausiai pagalvoji apie Jahvės žodžius, kuriais Jis mokė žmones visuose kraštuose, arba Jėzaus žodžius, kuriais Jis barė fariziejus. Nors šie žodžiai ir buvo griežti, tai nebuvo Dievo teismas žmogaus atžvilgiu; tai tebuvo Dievo žodžiai, ištarti skirtingomis aplinkybėmis, kitaip tariant – skirtinguose kontekstuose. Šie žodžiai visiškai nepanašūs į tuos, kuriuos Kristus paskutiniosiomis dienomis kalba teisdamas žmogų. Paskutiniųjų dienų Kristus moko žmogų pasitelkdamas įvairias tiesas, atskleisdamas žmogaus prigimtį bei narstydamas jo žodžius ir darbus. Šie žodžiai apima visokeriopas tiesas: žmogaus pareigą, tai, kaip žmogus turėtų paklusti Dievui ir būti Jam ištikimas, kaip gyventi normalų žmogišką gyvenimą, taip pat Dievo išmintį ir Jo būdą. Visi šie žodžiai yra nukreipti į žmogaus esmę bei jo sugedusias nuostatas. Ypač tie žodžiai, kurie atskleidžia, kaip žmogus atstumia Dievą, tiesiogiai parodo tai, jog žmogus yra Šėtono įsikūnijimas ir Dievui priešiška jėga. Vykdydamas teismo darbą, Dievas nepaaiškina žmogaus prigimties keliais žodžiais; Jis ją atidengia ir apgenėja per ilgą laiką. Visų šių skirtingų atidengimo ir apgenėjimo metodų neįmanoma pakeisti paprastais žodžiais; šiam darbui atlikti pasitelkiama tiesa, kurios žmogus visiškai neturi. Tik tokie metodai gali būti vadinami teismu; tik per tokį teismą žmogus gali būti sutramdytas bei galutinai įtikintas apie Dievą ir, kas dar svarbiau, įgyti tikrąjį Dievo pažinimą. Teismo darbas padeda žmogui išvysti tikrąjį Dievo veidą ir suvokti tiesą apie savo paties maištingumą. Teismo darbas leido žmogui giliau suprasti tikrąją Dievo esmę ir tiesą apie savo paties maištingumą. Jis taip pat padėjo žmogui suvokti bei pažinti savo sugedusią esmę ir savo sugedimo šaknis bei išvysti savo bjaurųjį veidą. Visa tai nuveikia teismo darbas, nes šio darbo esmė iš tiesų yra Dievo tiesos, kelio ir gyvenimo atvėrimas visiems, kurie Juo tiki. Šis darbas ir yra Dievo vykdomas teismas. Jei šių tiesų nebranginsi, jei nuolat mėginsi jų išvengti ar ieškoti kitos išeities už jų ribų, tuomet sakau: esi sunkus nusidėjėlis. Jei tiki Dievą, tačiau neieškai tiesos, nesieki perprasti Dievo ketinimų ir nemyli tave prie Dievo artinančio Kelio, sakau tau: esi teismo vengiantis žmogus, marionetė ir išdavikas, bėgantis nuo didžiojo baltojo sosto. Dievas nepasigailės nė vieno maištingojo, mėginančio pasislėpti nuo Jo žvilgsnio. Tokių laukia dar rūstesnė bausmė. O tie, kurie stoja Dievo akivaizdon priimti teismo ir yra išgryninami, per amžius gyvens Dievo Karalystėje. Žinoma, tai – ateities dalykai.

Teismo darbas yra paties Dievo darbas, tad savaime suprantama, jį turi vykdyti Jis pats; žmogus negali šito nuveikti už Jį. Kadangi teismas – tai tiesos pasitelkimas žmonijai palenkti, neginčytina, jog Dievas ir vėl pasirodo tarp žmonių įsikūnijusiu pavidalu, kad atliktų šį darbą. Kitaip tariant, paskutiniųjų dienų Kristus naudos tiesą mokyti viso pasaulio žmones ir apreikš jiems visas tiesas. Tai ir yra Dievo teismo darbas. Daugelis junta nepatogumą dėl antrojo Dievo įsikūnijimo, nes žmonėms sunku patikėti, jog Dievas taptų kūnu tam, kad vykdytų teismo darbą. Vis dėlto privalau tau pasakyti, jog Dievo darbas dažnai pranoksta bet kokius žmogaus lūkesčius ir žmogaus protui jį priimti yra sunku. Juk žmonės tėra žemės kirmėlės, o Dievas – Aukščiausiasis, užpildantis visatą; žmogaus protas – tarsi dvokiančio vandens duobė, kurioje veisiasi vien tik kirmėlės, o kiekvienas Dievo minčių vadovaujamo darbo etapas – tai Dievo išminties grynuolis. Žmonės nuolatos mėgina priešintis Dievui, tad sakau: ir taip aišku, kas galiausiai pralaimės. Raginčiau jus visus nemanyti, jog esate brangesni už auksą. Jei kiti gali priimti Dievo teismą, tai kodėl negali tu? Argi tu tiek jau aukštesnis už kitus? Jei kiti gali nulenkti galvas prieš tiesą, kodėl negali ir tu? Dievo darbas – nesustabdomas. Jis nekartos teismo darbo vien dėl tavo „indėlio“, tad gailėsiesi praleidęs tokią puikią progą. Jei netiki Mano žodžiais, tiesiog lauk to didžiojo baltojo sosto danguje, kuris ištars tau nuosprendį! Privalai žinoti: visi Izraelio vaikai atstūmė ir išsigynė Jėzaus, tačiau Jėzaus įvykdytas žmonijos atpirkimas vis tiek pasklido po visatą ir pasiekė patį žemės pakraštį. Argi tai ne tas darbas, kurį Dievas nuveikė jau seniai? Jei vis dar lauki, kol Jėzus pasiims tave į dangų, sakau tau: esi užkietėjęs stuobrys. Jėzus nepripažins tokio netikro tikinčiojo kaip tu, kuris yra neištikimas tiesai ir ieško vien tik palaiminimų. Priešingai, Jis be jokio pasigailėjimo nublokš tave į ugnies ežerą, kur degsi dešimtis tūkstančių metų.

Ar dabar suvoki, kas yra teismas ir kas yra tiesa? Jei taip, patariu tau nuolankiai atsiduoti teismui, kitaip niekada neturėsi galimybės sulaukti Dievo pripažinimo ar būti Jo įvestas į Jo Karalystę. Tie, kurie tik priima teismą, tačiau taip ir lieka neišgryninti – tai yra tie, kurie pasitraukia pačiame teismo darbo įkarštyje – bus Dievo amžiams atstumti. Jų nuodėmės yra sunkesnės ir gausesnės nei fariziejų, nes jie išdavė Dievą ir prieš Jį sukilo. Šie žmonės neverti, kad dėl jų kas nors triūtų, sulauks dar rūstesnės bausmės – bausmės, kuri, negana to, bus amžina. Dievas nepasigailės nė vieno išdaviko, kuris kadaise žodžiais rodė ištikimybę, o vėliau Jį išdavė. Tokie susilauks atpildo per dvasios, sielos ir kūno bausmę. Argi tai nėra būtent Dievo teisingojo būdo apreiškimas? Argi tai nėra būtent Dievo tikslas teisiant ir atidengiant žmogų? Tuos, kurie teismo metu daro visokius piktus darbus, Dievas paskiria vietai, knibždančiai piktųjų dvasių, ir leidžia toms dvasioms valiai draskyti jų kūnus, kol šie ima skleisti lavonų dvoką. Tai – jiems deramas atpildas. Kiekvieną tų neištikimų, netikrų tikinčiųjų, netikrų apaštalų ir netikrų darbininkų nuodėmę Dievas surašo į jų apskaitos knygas, o atėjus laikui – nubloškia juos netyrosioms dvasioms, leisdamas joms iki valiai dergti jų visus kūnus, kad šie nebegalėtų atgimti ir niekada nebepamatytų šviesos. Dievas prie piktųjų priskiria ir tuos veidmainius, kurie kurį laiką tarnauja, tačiau neišlieka ištikimi iki pat galo. Jis leidžia jiems murkdytis liūne kartu su nedorėliais ir sudaryti margą piktadarių gaują, o galiausiai Dievas juos sunaikins. Tuos, kurie niekada nebuvo ištikimi Kristui ar niekuo neprisidėjo, Dievas atstumia ir į juos nekreipia jokio dėmesio; pasikeitus amžiui, Jis visus juos sunaikins. Jų nebeliks žemėje, o apie patekimą į Dievo Karalystę nebus nė kalbos. Tuos, kurie niekada nebuvo nuoširdūs Dievui, tačiau neturėdami kitos išeities su Juo elgiasi tik paviršutiniškai, Dievas priskiria prie tarnaujančiųjų Jo žmonėms. Tik nedaugeliui jų bus leista išlikti, o didžioji dalis bus sunaikinta kartu su tais, kurių triūsas neatitinka jokių reikalavimų. Galiausiai visus, kurių širdis ir mintys yra viena su Dievu – Dievo tautą, Dievo sūnus ir tuos, kuriems Dievo lemta būti kunigais – Dievas įves į savo Karalystę. Jie yra iškristalizuotas Dievo darbo vaisius. O tuos, kurių neįmanoma priskirti nė vienai iš Dievo nustatytų kategorijų, Jis įrašys į netikinčiųjų gretas; tad patys puikiai nuvokiate, kokia bus jų baigtis. Jau pasakiau jums visa, ką turėjau pasakyti; kelias, kurį pasirinksite, yra jūsų pačių pasirinkimas. Privalote suprasti viena: Dievo darbas niekada nelaukia nė vieno, kuris nepajėgia žengti kartu su Juo, o teisingasis Dievo būdas nė vienam žmogui nerodo pasigailėjimo.