Galbūt tu eini savo tikėjimo Dievu keliu ne vienerius ir ne dvejus metus, galbūt per tuos metus gyvenime patyrei daug sunkumų; o gal nepatyrei jokių sunkumų, bet gavai daug malonės. Taip pat gali būti, kad nepatyrei nei sunkumų, nei malonės, tačiau gyvenai gana neišsiskiriantį gyvenimą. Vis dėlto esi Dievo sekėjas, todėl pabendraukime Dievo sekimo tema. Tačiau turiu priminti visiems, kurie skaito šiuos žodžius, kad Dievo Žodis skirtas kiekvienam, kuris pripažįsta Jį ir seka Juo, o ne visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, ar jie Dievą pripažįsta, ar ne. Jei tiki, kad Dievas kalba minioms, visiems pasaulio žmonėms, tuomet Dievo Žodis tau neturės jokio poveikio. Todėl turėtum saugoti visus šiuos žodžius savo širdyje ir ne visada nuo jų atsiskirti. Bet kuriuo atveju, pakalbėkime apie tai, kas vyksta mūsų namuose.

Jūs visi jau turėtumėte suprasti tikrąją tikėjimo Dievu reikšmę. Tikėjimo Dievu reikšmė, apie kurią anksčiau kalbėjau, yra susijusi su jūsų teigiamu dvasiniu augimu. Šiandien bus kitaip: šiandien aš ištirsiu jūsų tikėjimo Dievu esmę. Žinoma, tai daroma tam, kad atskleistų jus iš neigiamos pusės; jei to nepadaryčiau, jūs niekada nepažintumėte savo tikrojo veido ir amžinai girtumėtės savo pamaldumu ir ištikimybe. Sąžininga būtų pasakyti, kad jei aš neiškelčiau į paviršių jūsų širdžių gelmėse slypinčios bjaurumo, tuomet kiekvienas iš jūsų ant galvos užsidėtumėte karūną ir visą šlovę priskirtumėte sau. Jūsų išdidžios ir pasipūtusios prigimtys verčia jus išduoti jūsų pačių sąžinę, maištauti ir priešintis Kristui, atskleisti savo šlykščius veidus, taip į šviesą iškeliant jūsų ketinimus, nuostatus, perdėtus troškimus ir godumo kupinas akis. Ir vis dėlto jūs toliau skelbiate, kaip visą savo gyvenimą esate atsidavę Kristaus darbui ir kartojate prieš daug metų Kristaus pasakytas tiesas. Toks yra jūsų „tikėjimas“ – jūsų „tikėjimas be dėmės“. Visą laiką žmogui taikiau griežtus standartus. Jei jūsų ištikimybė ateina kartu su ketinimais ir sąlygomis, tuomet aš mieliau būčiau be jūsų taip vadinamos ištikimybės, nes aš nekenčiu, kai žmonės Mane apgaudinėja su savo ketinimais ir kelia Man sąlygas. Aš tik noriu, kad žmogus būtų Man visiškai ištikimas, viską darytų dėl tikslo ir tam, kad įrodytų vieną žodį: tikėjimas. Aš nekenčiu jūsų pataikavimo, kuriuo bandote priversti Mane džiaugtis, visada su jumis elgiausi nuoširdžiai, todėl noriu, kad ir jūs veiktumėte su tikru tikėjimu Manimi. Kalbant apie tikėjimą, daugelis gali manyti sekantys Dievu, nes tiki, ir kitaip neištvertų tokių kentėjimų. Todėl klausiu tavęs: Jei tiki Dievo buvimu, kodėl niekada Jo nebijai? Jei tiki Dievo buvimu, kodėl tavo širdyje nėra nė menkiausios Jo baimės? Jei išpažįsti, kad Kristus yra įsikūnijęs Dievas, kodėl Jį niekini? Kodėl nepagarbiai su Juo elgiesi? Kodėl Jį atvirai teisi? Kodėl šnipinėji Jo veiksmus? Kodėl nepaklūsti Jo tvarkai? Kodėl Jo Žodis nėra tavo elgsenos kriterijus? Kodėl plėši ir vagi Jo aukas? Kodėl bandai kalbėti iš Kristaus pozicijos? Kodėl vertini, ar Jo darbas ir Jo žodis yra teisingi? Kodėl drįsti koneveikti Jį Jam už nugaros? Ar tai ir kiti dalykai yra tavo tikėjimo dalis?

Jūsų žodžiuose ir elgesyje matomos netikėjimo Kristumi apraiškos. Netikėjimas persmelkia visko, ką darote, motyvus ir tikslus. Net tame, kaip jūs žiūrite, yra netikėjimo Kristumi. Galima sakyti, kad kiekvieną minutę visi jūs turite netikėjimo apraiškų. Tai reiškia, kad kiekvieną akimirką rizikuojate išduoti Kristų, nes jūsų kūnu tekantis kraujas yra užkrėstas netikėjimu įsikūnijusiu Dievu. Todėl sakau, kad pėdsakai, kuriuos paliekate tikėjimo Dievu kelyje, nėra tikri; jūsų kojos nestovi tvirtai ant žemės, jūs tik atliekate judėjimo veiksmą. Jūs niekada pilnai nepatikite Kristaus žodžiu ir nesugebate jo iš karto įgyvendinti praktiškai. Štai dėl ko jūs neturite tikėjimo Kristumi. Nuolatinės jūsų nuostatos apie Jį - dar viena priežastis, kodėl Juo netikite. Amžinas skeptiškumas, nukreiptas į Kristaus darbą, liekant kurtiems Kristaus žodžiui, nuomonės apie viską, ką Kristus daro, susidarymas ir negebėjimas to teisingai suprasti, sunkumai atsisakant savo įsivaizdavimų, kad ir kokius paaiškinimus gautumėte, ir taip toliau – visa tai yra netikėjimo apraiškos, susiraizgiusios jūsų širdyse. Nors sekate Kristaus darbą ir niekada neatsiliekate, jūsų širdyse įsipainioję pernelyg daug maištingumo. Šis maištingumas yra jūsų tikėjimą Dievu teršianti priemaiša. Galbūt jūs nemanote, kad taip yra, tačiau jei nesugebate iš to atpažinti savo ketinimų, tuomet būsite tarp tų, kuriems lemta pražūti. Nes Dievas ištobulina tik tuos, kurie iš tiesų Juo tiki, o ne tuos, kurie tiki tik iš dalies, ir juo labiau ne tuos, kurie nenoromis seka Jį, niekada netikėję, kad Jis yra Dievas.

Kai kurie žmonės nemėgsta tiesos, tuo labiau – teisingumo. Vietoj to renkasi mylėti galią ir turtus; tokie žmonės vadinami trokštančiais valdžios. Jie ieško pasaulyje tik tokių denominacijų, kurios turi valdžią, tik tokių pastorių ir mokytojų, kurie ateina iš seminarijų. Nors jie priėmė tiesos kelią, jie tiki tik dalinai ir nepajėgia pašvęsti Dievui viso savo kūno ir proto. Jų lūpos kalba apie pasiaukojimą Dievui, tačiau jų akys nukreiptos į didžiuosius pastorius ir mokytojus, ir į Kristų jie nežiūri. Jų protai pilni minčių apie šlovę, naudą ir garbę. Jiems atrodo neįmanoma, kad toks menkas žmogus galėtų užkariauti tiek daug žmonių, kad toks neišsiskiriantis asmuo galėtų žmogų padaryti tobulu. Jie laiko neįmanomu, kad šie menki ir niekinami žmonės, kilę iš dulkių ir mėšlo krūvos, būtų Dievo išrinktieji. Jie įsitikinę, kad jei būtent tokie žmonės gautų Dievo išgelbėjimą, dangus ir žemė apsiverstų aukštyn kojomis, o visas pasaulis juoktųsi susiėmęs už pilvų. Jie tiki, kad jei Dievas pasirinktų tokius žmones ištobulinti, tuomet tie didieji žmonės patys taptų Dievu. Jų pažiūras temdo netikėjimas; labiau nei netikintieji, jie yra tiesiog neprotingi gyvuliai. Nes jie vertina tik padėtį, prestižą ir galią, žavisi didelėmis grupėmis bei denominacijomis ir neturi nė menkiausios pagarbos tiems, kuriuos veda Kristus. Jie yra tiesiog išdavikai, kurie Kristui, tiesai ir gyvenimui atsuko nugaras.

Tu nesižavi Kristaus nuolankumu, tik gerbi tuos netikrus, garbingą padėtį užimančius ganytojus. Tu nemyli Kristaus grožio ar išminties, bet linksti prie tų palaidūnų, kurie susilieja su pasaulio šiukšlėmis. Tu tik šaipaisi iš Kristaus kančios ir to, kad Jis neturi kur priglausti galvos, tačiau žaviesi tais „lavonais“, kurie grobsto aukas ir ištvirkauja. Tu nesi pasirengęs kentėti drauge su Kristumi, tačiau noriai metiesi į glėbį tų neapdairių ir savavališkų antikristų, nors jie tau duoda tik kūniškus dalykus, žodžius ir kontrolę. Net ir dabar tavo širdis vis dar krypsta į juos, į jų reputaciją, statusą ir jėgas. Ir vis dėlto tu toliau laikaisi nuostatos, kad Kristaus darbą sunku priimti, ir jo priimti nenori Būtent dėl to sakau, kad tau trūksta tikėjimo pripažinti Kristų. Vienintelė priežastis, dėl kurios sekei Juo iki šios dienos, yra ta, kad neturėjai kito pasirinkimo. Tavo širdyje amžinai stūkso virtinė didžių įvaizdžių; tu negali pamiršti nei vieno jų žodžio ar poelgio, nei jų įtakingų žodžių ir veiksmų. Tavo širdyje jie amžiams yra patys aukščiausi ir amžiams – didvyriai. Tačiau taip nėra su šiandienos Kristumi. Tavo širdyje Jis amžinai nereikšmingas, amžinai žmogus, nevertas pagarbios baimės. Nes Jis pernelyg paprastas, turi pernelyg mažai įtakos ir yra toli gražu ne didingas.

Bet kuriuo atveju sakau, kad visi tie, kurie nevertina tiesos, yra netikintieji ir tiesos išdavikai. Tokie žmonės niekada nesulauks Kristaus pritarimo. Ar dabar pamatei, kiek netikėjimo ir Kristaus išdavystės tavyje? Raginu tave taip: kadangi pasirinkai tiesos kelią, atsiduok jam visa širdimi; nebūk dvejojantis ar pusiau atsidavęs. Turėtum suprasti, kad Dievas nėra pasaulio ar vieno žmogaus Dievas, bet visų tų, kurie nuoširdžiai Juo tiki, visų, kurie Jį garbina, ir visų, kurie Jam yra atsidavę bei ištikimi, Dievas.

Šiandien jumyse vis dar lieka daug netikėjimo. Atidžiai pažvelkite į save ir tikrai rasite atsakymą. Suradęs tikrąjį atsakymą, pripažinsi, kad nesi tikintysis Dievu, veikiau tas, kuris Jį apgaudinėja, piktžodžiauja prieš Jį, išduoda ir yra Jam neištikimas. Tuomet suprasi, kad Kristus nėra paprastas žmogus, Jis – Dievas. Kai ateis ta diena, tu bijosi, drebėsi prieš Kristų ir iš tiesų Jį mylėsi. Šiuo metu tik trisdešimt procentų jūsų širdies yra pripildyta tikėjimo, o likusieji septyniasdešimt procentų kupini abejonių. Visa, ką Kristus daro ir sako, sudaro jumyse įsivaizdavimus ir nuomones apie Jį – įsivaizdavimus ir nuomones, kylančius iš jūsų visiško netikėjimo Juo. Jūs žavitės ir bijote tik nematomo Dievo danguje, o į gyvąjį Kristų žemėje nežiūrite rimtai. Argi tai taip pat nėra jūsų netikėjimas? Jūs ilgitės tik to Dievo, kuris veikė praeityje, bet nenorite susidurti su šiandienos Kristumi. Visa tai yra tas „tikėjimas“, nuolat glūdintis jūsų širdyse – tikėjimas, kuris netiki šiandienos Kristumi. Jokiu būdu jūsų nenuvertinu, nes jumyse yra pernelyg daug netikėjimo, pernelyg daug to, kas nešvaru ir turi būti išnarstyta. Šis netyrumas yra ženklas, kad jūs apskritai neturite tikro tikėjimo; jis yra jūsų Kristaus atmetimo žymė ir pažymi jus kaip Kristaus išdavikus. Jis yra šydas, dengiantis Kristaus pažinimą, kliūtis tam, kad būtumėte Kristaus laimėti, trukdis jūsų suderinamumui su Kristumi ir įrodymas, kad Kristus jums nepritaria. Dabar yra metas ištirti visas savo gyvenimo sritis! Tai jums bus naudinga visais įmanomais atžvilgiais!