Dabar Dievas nori patraukti į savo pusę tam tikrą žmonių grupę, kurią sudaro tie, kurie deda visas pastangas, kad su Juo bendradarbiautų, kurie gali paklusti Jo darbui, kurie tiki, kad Dievo sakomas žodis yra tiesa, ir kurie gali praktiškai įgyvendinti Dievo reikalavimus; tai tie, kurių širdyse slypi tikrasis supratimas, tie, kurie gali būti ištobulinti; jie neišvengiamai sugebės eiti tobulinimo keliu. Tie, kurių neįmanoma ištobulinti, yra žmonės, neturintys aiškaus Dievo darbo supratimo; jie nevalgo ir negeria Dievo žodžio, nekreipia į jį dėmesio, o jų širdys visiškai nemyli Dievo. Tie, kurie abejoja įsikūnijusiu Dievu, nuolat dėl Jo dvejoja, niekada rimtai nepriima Jo žodžio ir visada bando Jį apgauti, yra Dievui besipriešinantys ir Šėtonui priklausantys žmonės; tokių žmonių ištobulinti neįmanoma.

Jei nori būti ištobulintas, pirmiausia turi įgyti palankumą Dievo akyse, nes Jis tobulina tuos, į kuriuos žvelgia palankiai ir kurie atitinka Jo valią. Jei nori atitikti Dievo valią, privalai turėti Jo darbui paklūstančią širdį, daryti viską, kad siektum tiesos, ir visuose dalykuose priimti Dievo vertinimą. Ar viskas, ką darai, atlaikė Dievo vertinimą? Ar tavo motyvas yra teisingas? Jei motyvas teisingas, Dievas tau pritars; jei klaidingas – tai rodo, kad tavo širdis myli ne Dievą, o kūną ir Šėtoną. Tad visuose dalykuose privalai per maldą priimti Dievo vertinimą. Kai meldiesi, nors Aš ir nestoviu prieš tave, Šventoji Dvasia yra su tavimi, ir tu meldiesi tiek Man kaip asmeniui, tiek Dievo Dvasiai. Kodėl tiki šiuo kūnu? Tiki todėl, kad Jis turi Dievo Dvasią. Ar tikėtum šiuo asmeniu, jei Jis neturėtų Dievo Dvasios? Tikėdamas šiuo asmeniu, tu tiki Dievo Dvasia. Pagarbi baimė šiam asmeniui reiškia pagarbų baimingumą pačiai Dievo Dvasiai. Tikėjimas į Dievo Dvasią yra tikėjimas šiuo asmeniu, o tikėjimas šiuo asmeniu taip pat yra tikėjimas į Dievo Dvasią. Melsdamasis jauti, kad Dievo Dvasia yra su tavimi ir kad Dievas stovi prieš tave, todėl ir meldiesi Jo Dvasiai. Šiandien dauguma žmonių bijo stoti prieš Dievą su savo darbais; nors ir gali apgauti Jo kūną, Jo Dvasios neapgausi. Bet koks dalykas, kuris negali atlaikyti Dievo vertinimo, neatitinka tiesos ir turėtų būti atmestas; pasielgti kitaip reiškia įžeisti Dievą. Taigi, ar melstumeisi, kalbėtumeisi ir bendrautum su broliais ir seserimis, ar vykdytum savo pareigą ir dirbtum darbus, privalai pavesti savo širdį Dievui. Kai atlieki tau pavestą užduotį, Dievas yra su tavimi, ir kol tavo motyvas teisingas ir skirtas Dievo namų darbui, Jis priims viską, ką darai, todėl turėtum nuoširdžiai atlikti savo užduotį. Kai meldiesi, tavo širdis turėtų mylėti Dievą ir siekti Jo globos, apsaugos ir tiriamo žvilgsnio. Jei tokie yra tavo motyvai, tavo maldos bus veiksmingos. Pavyzdžiui, kai meldiesi sambūriuose, jei atveri savo širdį Dievui, Jam meldiesi ir be melo išsakai Jam tai, kas joje yra, tuomet tavo maldos tikrai bus veiksmingos. Jei nuoširdžiai širdyje myli Dievą, prisiek Jam: „Dieve, kuris esi danguje, žemėje ir visur, prisiekiu Tau: tegul Tavo Dvasia tiria viską, ką darau, ir nuolat mane saugo ir globoja, kad kiekvienas mano poelgis galėtų būti priimtas Tavo akivaizdoje. Jei mano širdis Tavęs nemylėtų ar kada nors Tave išduotų, tuomet griežtai mane nubausk ir prakeik. Neatleisk man nei šiame gyvenime, nei ateinančiame pasaulyje!“ Ar išdrįsi duoti tokią priesaiką? Jei ne, vadinasi, esi baikštus ir vis dar myli save. Ar jūs visi turite šį ryžtą? Jei iš tiesų esate tam pasiryžę, turėtumėte duoti šią priesaiką. Jei tu asmeniškai turi tokį ryžtą ir duodi tokią priesaiką, Dievas išpildys tavo pasiryžimą. Kai Dievui prisieki, Jis klauso. Dievas nustato, ar esi nuodėmingas, ar teisus, remdamasis tavo malda ir praktika. Dabar jūs visi esate tobulinami, ir jei tu tikrai tiki, kad būsi ištobulintas, tuomet visus savo darbus paskirsi Dievui ir priimsi Jo vertinimą. Jei padarysi kažką be galo maištingo arba išduosi Dievą, tuomet Jis įvykdys tavo priesaiką; tokiu atveju, ar tau grėstų pražūtis, ar bausmė – tai bus tavo paties kaltė. Tu davei priesaiką, todėl turėtum jos laikytis. Jei prisieki, bet priesaikos nesilaikai, užsitrauksi pražūtį. Kadangi priesaika buvo tavo, Dievas ją įvykdys. Kai kurie po maldos išsigąsta ir sako: „Viskas baigta! Neliko galimybės gyventi palaidą gyvenimą, galimybės daryti bloga, galimybės tenkinti savo pasaulietiškų troškimų!“ Šie žmonės vis dar myli pasaulį ir nuodėmę, tad jie neabejotinai eis į pražūtį.

Kaip tikintysis privalai sugebėti pavesti visus savo poelgius ir darbus Dievui ir priimti Jo vertinimą. Jei tai, ką darai, gali būti skirta Dievo Dvasiai, bet ne Dievo kūnui, vadinasi, nepriėmei Jo Dvasios vertinimo. Kas yra Dievo Dvasia? Kas yra tas asmuo, apie kurį liudija Dievas? Argi Jie nėra vienas ir tas pats? Dauguma Juos laiko dviem atskiromis esybėmis, tikėdami, kad Dievo Dvasia tėra Dievo Dvasia, o asmuo, apie kurį liudija Dievas – tik paprastas žmogus. Bet argi tu neklysti? Kieno vardu šis asmuo dirba? Tie, kurie nepažįsta įsikūnijusio Dievo, neturi dvasinio supratimo. Dievo Dvasia ir Jo įsikūnijęs kūnas yra viena, nes Dievo Dvasia materializuojasi kūne. Jei šis asmuo tau nėra malonus, ar Dievo Dvasia bus maloni? Ar nesi visiškai susipainiojęs? Šiandien visi, kurie negali priimti Dievo vertinimo, negaus Jo pritarimo, o tie, kurie nepažįsta įsikūnijusio Dievo, negali būti ištobulinti. Pažvelk į viską, ką darai, ir įvertink, ar gali tai pateikti Dievui. Jei negali pateikti Dievui visko, ką darai, vadinasi, esi piktadarys. Argi piktadariai gali būti ištobulinti? Kiekvienas veiksmas, kiekvienas motyvas ir kiekviena reakcija – viskas, ką darai, turėtų būti pateikta Dievui. Tad visas tavo kasdienis dvasinis gyvenimas – malda, artėjimas prie Dievo, Dievo žodžio valgymas ir gėrimas, bendrystė su broliais ir seserimis bei bažnytinis gyvenimas – ir tavo tarnystė bendradarbiaujant su kitais turėtų būti pavesti Dievo vertinimui. Būtent tokia praktika padės tau gyvenime augti. Dievo vertinimo priėmimo procesas yra apvalymo procesas. Kuo labiau gali priimti Dievo vertinimą, tuo labiau esi apvalomas ir labiau atitinki Dievo valią, kad nepasiduotum palaidam gyvenimui, o tavo širdis gyventų Jo akivaizdoje. Kuo labiau priimi Jo vertinimą, tuo labiau pažeminamas Šėtonas ir tuo tvirtesnis tavo gebėjimas maištauti prieš kūną. Taigi Dievo vertinimo priėmimas yra kelias, kuriuo žmonės turėtų eiti. Kad ir ką darytum, net ir bendraudamas su broliais ir seserimis, turėtum pašvęsti savo poelgius Dievui ir siekti Jo vertinimo, taip pat turėtum sąmoningai paklusti pačiam Dievui – tai padarys tavo praktiką kur kas tikslesnę. Tik pašvęsdamas viską, ką darai, Dievui ir priimdamas Jo vertinimą, gali gyventi Dievo akivaizdoje.

Tie, kurie neturi Dievo supratimo, niekada negali visiškai paklusti Dievui. Tokie žmonės yra maišto sūnūs. Jie per daug ambicingi, kupini maištingumo, todėl jie atitolsta nuo Dievo ir nenori priimti Jo teisimo. Tokius žmones nėra lengva tobulinti. Kai kurie žmonės išrankiai valgo, geria ir priima Dievo žodį. Jie priima tas Dievo žodžio dalis, kurios atitinka jų nuostatas, atmesdami jų neatitinkančias. Argi tai nėra pats įžūliausias maištas ir pasipriešinimas Dievui? Jei žmogus tiki Dievą daugelį metų neįgydamas net menkiausio Jo supratimo, tuomet jis yra netikintysis. Norintieji priimti Dievo vertinimą siekia Jo supratimo, nori priimti Jo žodį. Būtent jie gaus Dievo palikimą ir paveldės Jo palaiminimus – jie yra labiausiai palaiminti. Dievas prakeikia tuos, kurių širdyse Jam nėra vietos, tokius žmones Jis baudžia ir apleidžia. Jei nemyli Dievo, Jis tave apleis, o jei nesiklausai, ką Aš sakau, pažadu, kad Dievo Dvasia tave apleis. Pabandyk, jei netiki! Šiandien Aš tau išaiškinu praktikos kelią, bet ar juo žengsi – priklauso nuo tavęs paties. Jei tuo netiki ir to nevykdai, pats pamatysi, ar Šventoji Dvasia tavyje veikia ar ne! Jei nesieki Dievo supratimo, Šventoji Dvasia tavyje neveiks. Dievas veikia tuose, kurie siekia ir brangina Jo žodį. Kuo labiau brangini Dievo žodį, tuo stipriau Jo Dvasia veikia tavyje. Kuo labiau žmogus brangina Dievo žodį, tuo daugiau galimybių jis turi būti Dievo ištobulintas. Dievas tobulina tuos, kurie Jį nuoširdžiai myli ir kurių širdys prieš Jį yra ramios. Turėtum branginti visą Dievo darbą, branginti Dievo nušvitimą, branginti Dievo buvimą, branginti Dievo globą ir apsaugą bei tai, kaip Dievo žodis tampa tavo tikrove ir aprūpina tavo gyvenimą – tai geriausiai atitinka Dievo valią. Jei branginsi Dievo darbą, tai yra, jei branginsi visą darbą, kurį Jis tavyje atliko, tuomet Jis tave laimins ir padaugins viską, ką turi. Jei Dievo žodžio nebranginsi, Jis tavyje neveiks; už tavo tikėjimą Jis tau suteiks tik šiek tiek malonės, leisdamas patirti truputį materialaus palaiminimo ar suteikdamas tavo šeimai šiek tiek saugumo. Turėtum siekti, kad Dievo žodis taptų tavo tikrove, kad sugebėtum Dievą patenkinti ir atitikti Jo valią, o ne vien tik džiaugtis Jo malone. Tikintiesiems nėra nieko svarbesnio kaip priimti Dievo darbą, įgyti tobulumo ir vykdyti Dievo valią. Tai yra tikslas, kurio turėtum siekti.

Visa, ko žmogus siekė Malonės amžiuje, dabar pasenę, nes šiuo metu yra aukštesnis siekių standartas; tai, ko siekiama, yra ir prakilniau, ir praktiškiau, tai gali geriau patenkinti vidinius žmogaus poreikius. Dievas nedirbo su praėjusių amžių ir kartų žmonėmis taip, kaip Jis dirba šiandien; Jis nekalbėjo jiems tiek daug, kiek kalba šiandien, ir Jo reikalavimai jiems nebuvo tokie aukšti, kokie yra šiandien. Tai, kad Dievas dabar kelia jums šiuos reikalavimus, rodo, jog galutinė Dievo valia yra sutelkta į jus, į šią žmonių grupę. Jei tu asmeniškai tikrai nori būti Dievo ištobulintas, tuomet siek to kaip savo pagrindinio tikslo. Nesvarbu, ar pluši, ar aukojiesi, ar atlieki pareigą, ar priimi Dievo pavedimą, visada siek būti ištobulintas ir patenkinti Dievo valią, kad pasiektum šį tikslą. Jei kas nors sako, kad nesiekia būti Dievo ištobulintas ar žengti į gyvenimą, o siekia tik kūniškos ramybės ir džiaugsmo, toks žmogus yra pats akliausias. Tie, kurie nesiekia tikrojo gyvenimo, o tik amžinojo gyvenimo ateinančiame pasaulyje ir saugumo šiame gyvenime, yra patys akliausi žmonės. Taigi visa, ką darai, turėtų būti daroma tam, kad būtum Dievo ištobulintas ir Jam priklausytum.

Dievo darbo su žmonėmis tikslas – aprūpinti juos atsižvelgiant į skirtingus jų poreikius. Kuo gilesnis žmogaus gyvenimas, tuo daugiau jam reikia ir tuo daugiau jis siekia. Jei šiame etape nieko nesieki, tai įrodo, kad Šventoji Dvasia tave apleido. Tie, kurie siekia gyvenimo, niekada nebus apleisti Šventosios Dvasios; tokie žmonės visada turi ko siekti, o jų širdys visuomet sklidinos troškimo. Tokie žmonės niekada nesitenkina savo dabartine būsena. Kiekvienu Šventosios Dvasios darbo etapu siekiama padaryti tavyje tam tikrą poveikį, tačiau jei tampi patenkintas savo dabartine būsena, jei nebeturi poreikių ir nebepriimi Šventosios Dvasios darbo, tuomet Ji tave apleis. Žmonėms kasdien reikia Dievo vertinimo ir kasdien jiems reikia gausaus Dievo teikiamo aprūpinimo. Argi gali žmonės išsiversti kasdien nevalgydami ir negerdami Dievo žodžio? Jei žmogus nuolat jaučia, kad niekada negali pasisotinti Dievo žodžiu ir juo numalšinti troškulio, jei jis nuolat ieško ir visada alksta bei trokšta teisumo, Šventoji Dvasia visada jame veiks. Kuo labiau žmogus alksta ir trokšta teisumo, tuo geriau jis sugeba bendrauti apie praktinius dalykus. Kuo labiau žmogus susitelkia į tiesos paieškas, tuo greičiau jis pasiekia augimą gyvenime, praturtėdamas patirtimi ir įgydamas turtų Dievo namuose.