Šventosios Dvasios darbas kasdien keičiasi. Su kiekvienu žingsniu jis kyla vis aukščiau, o rytdienos apreiškimas pranoksta šiandienos. Taip Dievo darbas žingsnis po žingsnio pasiekia vis aukštesnį lygį. Toks yra darbas, kuriuo Dievas tobulina žmogų. Jei žmonės negali žengti koja kojon, jie bet kuriuo metu gali būti pašalinti. Jei jie neturi paklusnios širdies, jie negalės sekti iki pat pabaigos. Ankstesnis amžius baigėsi – dabar atėjo naujas amžius. O naujame amžiuje turi būti atliekamas naujas darbas. Ypač paskutiniame amžiuje, kuriame žmonės yra tobulinami, Dievas atliks naujesnį darbą ir tai darys sparčiau. Todėl, jei žmonės sąmoningai nepaklus, jiems bus sunku sekti Dievo pėdomis. Dievas nesivadovauja jokiomis taisyklėmis ir nė vieno Savo darbo etapo nelaiko amžinai nekintančiu. Priešingai, Jis nuolat atlieka vis naujesnį ir aukštesnį darbą. Su kiekvienu etapu Jo darbas tampa vis praktiškesnis ir vis labiau atitinka tikruosius žmogaus poreikius. Tik patirdami tokį darbą žmonės gali galutinai pakeisti savo būdą. Žmogaus gyvenimo pažinimas kyla į vis aukštesnį lygį, todėl ir Dievo darbas kyla į vis aukštesnį lygį. Tik taip žmogus gali būti ištobulintas ir tapti tinkamas Dievo naudojimui. Viena vertus, Dievas taip veikia tam, kad paneigtų ir pakeistų žmogaus įsivaizdavimus, kita vertus – kad vestų žmogų į aukštesnę ir praktiškesnę būseną, į aukščiausią tikėjimo Dievu karalystę, kad galiausiai galėtų būti įvykdyta Dievo valia. Visi maištingos prigimties žmonės, kurie sąmoningai priešinasi, bus pašalinti šiame Dievo spartaus ir galingo darbo etape. Tik tie, kurie sąmoningai paklūsta ir noriai nusižemina, gali nueiti šį kelią iki galo. Atliekant tokį darbą jūs visi turėtumėte išmokti paklusti ir atsisakyti savo įsivaizdavimų. Turėtumėte būti atsargūs kiekviename žingsnyje. Jei nebūsite atsargūs, neišvengiamai tapsite Šventosios Dvasios atstumtaisiais ir Dievo darbo trikdytojais. Prieš pradedant šį darbo etapą, senų žmogaus taisyklių ir įstatymų buvo tokia daugybė, kad žmogus jiems pasidavė, pasipūtė ir pamiršo save. Visa tai yra kliūtys, trukdančios žmogui priimti naująjį Dievo darbą; tai yra žmogaus Dievo pažinimo priešai. Pavojinga, jei žmonės neturi nei paklusnios širdies, nei tiesos troškimo. Jei tu paklūsti tik paprastam darbui ir paprastiems žodžiams ir nesugebi priimti nieko gilesnio, tuomet lieki įsikibęs į seną tvarką ir negali suspėti paskui Šventosios Dvasios darbą. Dievo darbas keičiasi bėgant amžiams. Jei viename etape paklūsti Dievo darbui, bet kitame etape tavo paklusnumas Jo darbui susilpnėja arba tu nebepajėgi paklusti, Dievas tave apleis. Tu žengi koja kojon su Dievu šiame Jo darbo etape, todėl privalai neatsilikti ir tada, kai Jis žengia pirmyn; tik tada būsi paklusnus Šventajai Dvasiai. Kadangi tiki Dievą, privalai visuomet išlikti paklusnus. Negali tiesiog paklusti, kai nori, ir nepaklusti, kai nenori. Tokio paklusnumo Dievas nepripažįsta. Jei negali suspėti paskui Mano naujojo darbo bendrystę ir toliau laikaisi ankstesnių žodžių, kaip tuomet tavo gyvenimas galėtų tobulėti? Dievo darbas yra aprūpinti tave per Savo žodžius. Kai paklūsti Jo žodžiams ir juos priimi, Šventoji Dvasia neabejotinai veiks tavyje. Šventoji Dvasia veikia tiksliai kaip Aš sakau. Daryk, kaip Aš sakiau, ir Šventoji Dvasia nedelsiant veiks tavyje. Aš suteikiu jums naują šviesą, kad ją regėtumėte, ir vedu jus į dabarties šviesą. Kai tu įžengsi į šią šviesą, Šventoji Dvasia iškart veiks tavyje. Kai kurie gali maištauti ir sakyti: „Aš paprasčiausiai nedarysiu to, ką Tu sakai.“ Tokiu atveju sakau tau: tu jau priėjai kelio pabaigą. Esi išsekęs ir tavyje nebėra gyvybės. Taigi, patiriant savo būdo virsmą, nieko nėra svarbiau kaip neatsilikti nuo dabarties šviesos. Šventoji Dvasia veikia ne tik tam tikruose žmonėse, kuriuos naudoja Dievas, bet ir Bažnyčioje. Ji gali veikti bet kuriame žmoguje. Šiuo metu Ji gali veikti tavyje, ir tu patirsi šį veikimą. Kitu laikotarpiu Ji gali veikti kitame žmoguje; tokiu atveju tu privalai paskubėti sekti. Kuo glaudžiau seksi dabarties šviesą, tuo labiau tobulės tavo gyvenimas. Nesvarbu, koks tas žmogus bebūtų, jei Šventoji Dvasia jame veikia, tu privalai sekti. Pats pereidamas per tai, ką jie patyrė, įgysi tikros patirties ir gausi dar daugiau. Taip praktikuodamas sparčiau tobulėsi. Tai yra žmogaus ištobulinimo kelias ir priemonė gyvenimui augti. Kelias į ištobulinimą pasiekiamas paklūstant Šventosios Dvasios darbui. Tu nežinai, per kokį žmogų Dievas tave ištobulins ir per kokį žmogų, įvykį ar dalyką Jis leis tau kai ką įgyti ir pamatyti. Jei gali žengti šiuo teisingu keliu, tai rodo, kad turi didelę viltį būti Dievo ištobulintas. Jei negali, tai rodo, kad tavo ateitis tamsi ir be šviesos. Įžengęs į šį teisingą kelią, visuose dalykuose gausi apreiškimų. Kad ir ką Šventoji Dvasia apreikštų kitiems, jei, remdamasis jų pažinimu, pats patirsi šiuos dalykus, tai taps tavo gyvenimo dalimi, ir galėsi tuo aprūpinti kitus. Tie, kurie kitus aprūpina vien atkartodami žodžius, neturi jokios tikros patirties. Prieš pradėdamas kalbėti apie savo tikrą patirtį ir pažinimą, turi išmokti rasti praktikos kelią per kitų apšvietimą ir nušvitimą. Tai bus daug naudingiau tavo gyvenimui. Taip turėtum viską patirti – paklusdamas viskam, kas ateina iš Dievo. Visuose dalykuose siek suprasti Dievo ketinimus ir iš visko mokykis, kad tavo gyvenimas augtų. Taip pažengsi sparčiausiai.

Šventoji Dvasia apšviečia tave per tavo tikrąsias patirtis ir ištobulina tave per tavo tikėjimą. Ar iš tiesų trokšti būti ištobulintas? Jei iš tiesų trokšti būti Dievo ištobulintas, turėsi drąsos išsižadėti savo kūno, gebėsi Dievo žodžius įgyvendinti praktikoje ir nebūsi nei negatyvus, nei silpnas. Galėsi paklusti viskam, kas ateina iš Dievo, ir galėsi visus savo veiksmus – tiek kitų akivaizdoje, tiek jiems nematant – pateikti Dievui. Jei elgsiesi kaip sąžiningas žmogus ir visame kame taikysi tiesą, būsi ištobulintas. Tie veidmainiški žmonės, kurie kitų akivaizdoje elgiasi vienaip, o už nugaros - kitaip, nenori būti ištobulinti. Jie visi yra pražūties sūnūs ir sunaikinimo sūnūs; jie yra iš Šėtono ir jie nėra Dievo išrinktieji. Dievas tokių žmonių nesirenka! Jei tavo darbai ir elgesys negali būti pateikti Dievui arba Dievo Dvasios ištirti, tai įrodo, kad su tavimi kažkas negerai. Privalai priimti Dievo teismą ir baudimą bei sutelkti dėmesį į savo būdo virsmą; tik tada galėsi leistis į ištobulinimo kelią. Jei iš tiesų trokšti būti Dievo ištobulintas ir vykdyti Dievo valią, privalai paklusti visam Dievo darbui, nė vienu žodžiu nesiskųsdamas, savavališkai nespręsdamas ir nedarydamas išvadų apie Dievo darbą. Tai yra minimalūs reikalavimai būti Dievo ištobulintam. Būtinas reikalavimas tiems, kurie siekia būti Dievo ištobulintais, yra toks: visame kame elkis Dievą mylinčia širdimi. Ką reiškia elgtis Dievą mylinčia širdimi? Tai reiškia, kad visi tavo veiksmai ir elgesys gali būti pateikti Dievui. Kadangi tavo ketinimai yra teisingi, nesvarbu, ar tavo veiksmai yra teisingi, ar klaidingi, tu nebijai jų parodyti Dievui ar savo broliams ir seserims ir drįsti prisiekti Dievo akivaizdoje. Privalai kiekvieną savo ketinimą, mintį ir sumanymą pateikti Dievo stebėjimui. Jei taip praktikuosi ir žengsi, tavo gyvenimas sparčiai tobulės.

Kadangi tiki Dievą, privalai tikėti visais Dievo žodžiais ir visu Jo darbu. Kitaip tariant, kadangi tiki Dievą, privalai Jam paklusti. Jei to padaryti negali, tuomet nesvarbu, ar tu tiki, ar ne. Jei tiki Dievą jau daugelį metų, tačiau niekada Jam nepaklusai, nepriimi visų Jo žodžių ir vietoj to reikalauji, kad Dievas tau paklustų ir veiktų pagal tavo įsivaizdavimus, tuomet esi pats maištingiausias iš visų, tu esi netikėlis. Kaip tokie žmonės galėtų paklusti Dievo darbui ir žodžiams, kurie neatitinka žmogaus įsivaizdavimų? Patys maištingiausi yra tie, kurie sąmoningai atsisako paklusti Dievui ir Jam priešinasi. Jie yra Dievo priešai, antikristai. Jie visada priešiškai žiūri į naująjį Dievo darbą; jie nė kiek nėra linkę paklusti ir niekada nėra noriai paklusę ar nusižeminę. Kitų akivaizdoje jie yra patys reikšmingiausi ir niekam nepaklūsta. Dievo akivaizdoje jie mano, kad geriausiai geba sakyti „pamokslus“ ir dirbti su kitais žmonėmis. Jie niekada neatsisako savo turimų „lobių“; vietoj to laiko juos šeimos relikvijomis, kurias reikia garbinti ir apie kurias reikia pamokslauti kitiems, ir jais moko tuos neišmanėlius, kurie juos garbina. Bažnyčioje yra nemažai tokių žmonių. Galima sakyti, kad jie yra „nenugalimų didvyrių dinastija“, karta po kartos gyvenanti Dievo namuose. Jie laiko „pamokslų“ (doktrinų) sakymą pačia svarbiausia savo pareiga. Metai po metų, karta iš kartos, jie uoliai vykdo savo „šventą ir neliečiamą“ pareigą. Niekas nedrįsta jų liesti; nė vienas nedrįsta jų viešai smerkti. Jie tampa „karaliais“ Dievo namuose, siautėdami ir iš kartos į kartą engdami kitus. Ši piktųjų demonų gauja siekia susivienyti, kad sugriautų Mano darbą; kaip galėčiau leisti šiems gyviems velniams egzistuoti Mano akivaizdoje? Net tie, kurie yra paklusnūs tik iš dalies, negali eiti iki galo, o ką jau kalbėti apie tironus, kurių širdyse nėra nė menkiausio paklusnumo! Dievo darbą žmogui įgyti nelengva. Net atidavę visas savo jėgas, žmonės gali įgyti tik jo dalį ir galiausiai būti ištobulinti. Tad ką kalbėti apie arkangelo vaikus, kurie siekia sugriauti Dievo darbą? Ar jų viltis būti Dievo įgytiems nėra dar mažesnė? Mano užkariavimo tikslas yra ne vien užkariavimas, bet teisumo ir neteisumo atskleidimas, įrodymų žmogaus bausmei surinkimas, piktųjų pasmerkimas ir užkariavimas, siekiant ištobulinti tuos, kurie sąmoningai paklūsta. Galiausiai visi bus suskirstyti pagal savo rūšį, o ištobulintųjų mintys ir sumanymai bus kupini paklusnumo. Toks yra darbas, kuris galiausiai bus atliktas. Tuo tarpu tie, kurių poelgiai kupini maištingumo, bus nubausti, įmesti į degančią ugnį ir taps amžino prakeikimo objektais. Atėjus tam laikui, ši per amžius gyvavusi „didžių ir nenugalimų didvyrių dinastija“ taps pačia menkiausia ir labiausiai niekinama „silpnų ir bejėgių bailių dinastija“. Tik taip bus atskleistas visas Dievo teisumas ir Jo būdas, netoleruojantis žmogaus įžeidimo, ir tik taip bus numalšinta Mano širdies neapykanta. Ar nemanote, kad tai visiškai teisinga?

Ne visi, kurie patiria Šventosios Dvasios darbą ar yra šioje srovėje, gali įgyti gyvenimą. Gyvenimas nėra bendra visų žmonių nuosavybė, o būdo virsmą ne visiems lengva pasiekti. Paklusnumas Dievo darbui turi būti tikras ir atsispindėti gyvenime. Vien paviršutiniško paklusnumo nepakanka Dievo pritarimui pelnyti, o vien paklusimas paviršutiniškiems Dievo žodžio aspektams, nesiekiant savo būdo virsmo, neatitinka Dievo ketinimų. Paklusnumas Dievui ir paklusnumas Dievo darbui yra tas pats. Tie, kurie paklūsta tik Dievui, bet ne Jo darbui, negali būti laikomi paklusniais, juo labiau tie, kurie nepaklūsta, o tik išoriškai pataikauja. Tie, kurie nuoširdžiai paklūsta Dievui, visi gali gauti naudos iš darbo ir suprasti Dievo būdą bei darbą. Tik tokie žmonės iš tiesų paklūsta Dievui. Tokie žmonės gali per naują darbą įgyti naują pažinimą ir patirti naujus pokyčius. Tik tokiems žmonėms Dievas pritaria, tik juos ištobulina ir tik jų būdas yra pasikeitęs. Dievas pritaria tiems, kurie noriai paklūsta Jam, Jo žodžiui ir darbui. Tik tokie žmonės yra teisingi, tik tokie žmonės nuoširdžiai trokšta Dievo ir nuoširdžiai Jo ieško. O tie, kurie apie savo tikėjimą Dievu kalba tik lūpomis, bet iš tikrųjų Jį įžeidinėja, yra žmonės, prisidengę kauke ir kupini gyvatės nuodų; jie yra klastingiausi iš visų. Anksčiau ar vėliau nuo šios piktadarių gaujos bus nuplėštos jų bjaurios kaukės. Argi ne toks darbas atliekamas šiandien? Blogi žmonės visada bus blogi ir niekada neišvengs bausmės dienos. Gerieji visada bus geri ir bus atskleisti, kai Dievo darbas bus baigtas. Nė vienas blogasis nebus laikomas teisiu ir nė vienas teisusis nebus laikomas blogu. Argi leisčiau bent vienam žmogui būti neteisingai apkaltintam?

Jūsų gyvenimui judant pirmyn, privalote visuomet atrasti naują pradžią ir naujų, aukštesnių įžvalgų, kurios gilėtų su kiekvienu žingsniu. Būtent į tai kiekvienas turėtų įžengti. Jei bendrystėje, klausydamiesi pamokslų, skaitydami Dievo žodį ar tvarkydami kokį nors reikalą įgyjate naują supratimą ir apšvietimą, nebesilaikykite senų taisyklių ir neužsisklęskite praeityje, bet gyvenkite naujoje šviesoje ir nenukrypkite nuo Dievo žodžio. Tai ir reiškia eiti teisingu keliu. Vien paviršutiniškai sumokėti kainą nepakanka. Dievo žodis kasdien atskleidžia vis daugiau, kasdien atsiveria naujų dalykų, todėl ir žmogus kasdien turi naujai įžengti. Dievas įgyvendina visa, ką pasako, todėl, jei nespėjate paskui, atsiliksite. Turite dar labiau gilintis į maldą; Dievo žodžio negalima valgyti ir gerti tik protarpiais. Gilinkite gaunamą apšvietimą ir nušvitimą, o jūsų įsivaizdavimai ir prasimanymai turi pamažu išnykti. Taip pat turite stiprinti savo įžvalgumą. Kad ir su kuo susidurtumėte, turite susidaryti savo nuomonę ir turėti savo požiūrį. Perpratę kai kuriuos dvasinius dalykus, turite geriau suprasti ir išorinius dalykus bei suvokti jų esmę. Jei nesate tam pasirengę, kaip galėsite vadovauti bažnyčiai? Jei tik kalbėsite apie žodžius ir doktrinas, neturėdami jokios tikrovės ir praktinio kelio, ilgai taip netversite. Kalbant su naujais tikinčiaisiais, tai gali būti iš dalies priimtina, tačiau po kurio laiko, naujiems tikintiesiems įgijus šiek tiek praktinės patirties, nebegalėsite jų aprūpinti. Tuomet kaip galėsite būti tinkami Dievo naudojimui? Be naujo apšvietimo negalite dirbti. Tie, kurie neturi naujo apšvietimo, nemoka patirti, todėl tokie žmonės niekada neįgyja nei naujo pažinimo, nei naujos patirties. Kalbant apie gyvybės aprūpinimą, jie niekada negali atlikti savo funkcijos ar tapti tinkami Dievo naudojimui. Tokie žmonės yra visiškai beverčiai, niekam nenaudingi. Iš tiesų tokie žmonės nepajėgia atlikti savo funkcijos Dievo veikime – jie visi yra niekam tikę. Jie ne tik neatlieka savo paskirties, bet ir sukelia bažnyčiai daug nereikalingų rūpesčių. Raginu šiuos „garbius senolius“ paskubėti ir palikti bažnyčią, kad kitiems nebereikėtų į jus žiūrėti. Tokie žmonės nesupranta naujojo darbo ir yra kupini įsivaizdavimų. Bažnyčioje jie neatlieka jokios funkcijos; priešingai, jie sėja nesantaiką, visur skleidžia neigiamas kalbas, netgi beatodairiškai daro piktus darbus ir kursto neramumus bažnyčioje, taip sukeldami sumaištį ir chaosą tiems, kuriems stinga įžvalgumo. Šie gyvieji velniai, šios piktosios dvasios turi kuo greičiau palikti bažnyčią, kad dėl jūsų bažnyčia nepatirtų nuostolių. Galbūt jūs nebijote šiandienos darbo, bet argi nebijote rytdienos teisios bausmės? Bažnyčioje yra daugybė veltėdžių ir daugybė vilkų, siekiančių sugriauti įprastą Dievo darbą. Jie visi yra demonai, kuriuos atsiuntė demonų vadas, žiaurūs vilkai, siekiantys praryti neišmanančius ėriukus. Jei šie vadinamieji žmonės nebus pašalinti, jie taps bažnyčios parazitais, kandimis, naikinančiomis aukas. Anksčiau ar vėliau ateis diena, kai šie paniekos verti, neišmanantys, niekingi, menki kirminai bus nubausti!