Šešių tūkstantmečių Dievo valdymo planas artėja į pabaigą. Karalystės vartai jau atverti visiems, ieškantiems Dievo apsireiškimo. Brangūs broliai ir seserys, ko jūs laukiate? Ko ieškote? Ar laukiate kol apsireikš Dievas? Ar ieškote Jo pėdsakų? Kaip stipriai žmonės ilgisi Dievo apsireiškimo! Ir kaip sunku rasti Dievo pėdsakus! Ką turėtume daryti tokiais laikais, kaip mūsų, tokiame pasaulyje, kaip mūsų, ką turėtume padaryti kad sulauktume Dievo apsireiškimo dienos? Ką turėtume daryti, kad neatsiliktume nuo Dievo pėdsakų? Tokie klausimai kyla visiems, laukiantiems Dievo apsireiškimo. Jūs visi ne kartą apie tai svarstėte – tačiau kokį atsakymą radote? Kur Dievas apsireiškia? Kur tie Dievo pėdsakai? Ar radote atsakymus? Daugelis atsakytų taip: „Dievas apsireiškia tarp visų, kurie Juo seka, o Jo pėdsakai yra tarp mūsų; visai paprasta!“ Bet kas gali pateikti šablonišką atsakymą, tačiau ar suprantate, ką reiškia Dievo apsireiškimas ar Jo pėdsakai? Dievo apsireiškimas reiškia, kad Dievas Pats ateina į žemę dirbti, nužengia pas žmoniją su Savo esybe, savo tapatybe ir savastimi, priimtinu Sau būdu atlikti darbo, kuriuo pradedamas vienas amžius ir užbaigiamas kitas. Toks apsireiškimas nėra ceremonija. Tai nėra ženklas, paveikslas, stebuklas ar didingas regėjimas, juo labiau – tai nėra religinis procesas. Tai veikiau tikras ir apčiuopiamas faktas, kurį kiekvienas gali patirti ir paliudyti. Šis apsireiškimas nėra tik formalumas ar trumpalaikis darbas. Priešingai, tai vienas iš Dievo valdymo plano darbo etapų. Dievo apsireiškimas visada prasmingas ir visada susijęs su Jo valdymo planu. Tai, kas čia vadinama „apsireiškimu“, visiškai skiriasi nuo to „apsireiškimo“, kai Dievas veda, nukreipia ir apšviečia žmogų. Kiekvieną kartą apsireikšdamas Dievas vykdo vieną savo didžiojo darbo etapą. Šis darbas skiriasi nuo bet kurio kito amžiaus darbo. Jis pranoksta žmogaus vaizduotę ir žmogus niekada anksčiau nėra jo patyręs. Tai darbas, kuris pradeda naują amžių ir užbaigia senąjį; tai naujesnis ir aukštesnis žmonijos išganymo darbo etapas; dar daugiau – tai darbas, vedantis žmoniją į naują erą. Tai ir yra Dievo apsireiškimo prasmė.

Supratus, kas yra Dievo apsireiškimas, kaip mums ieškoti Jo pėdsakų? Į šį klausimą atsakyti nesunku: kur apsireiškia Dievas, ten rasite ir Jo pėdsakų. Nors toks paaiškinimas skamba labai paprastai, tačiau įgyvendinti jį nėra taip paprasta, nes daugelis nežino, kur Dievas apsireiškia, o juo labiau – kur Jis nori ar kur turėtų apsireikšti. Vieni impulsyviai tiki, kad ten, kur veikia Šventoji Dvasia, apsireiškia ir Dievas., Arba jie tiki, kad ten, kur yra dvasingų asmenybių - ten apsireiškia ir Dievas. Dar kiti tiki,, kad ten, kur yra garbingų ir garsių žmonių – ten apsireiškia Dievas. Kol kas palikime nuošalyje diskusijas, ar tokie įsitikinimai teisingi, ar klaidingi. Norėdami išsiaiškinti šį klausimą, pirmiausia turime turėti aiškų tikslą: mes ieškome Dievo pėdsakų, o ne dvasingų asmenybių, juolab nesekame garsiais žmonėmis; mes sekame Dievo pėdsakais. Kadangi ieškome Dievo pėdsakų, turime ieškoti Dievo valios, Dievo žodžių, Dievo balso, nes ten, kur yra nauji Dievo žodžiai, ten yra ir Dievo balsas; kur yra Dievo pėdsakai, ten yra ir Jo darbai; kur yra Dievo apsireiškimas, ten Jis ir pasirodo, o ten, kur pasirodo Dievas, yra tiesa, kelias ir gyvenimas. Ieškodami Dievo pėdsakų, jūs pamiršote žodžius „Dievas yra tiesa, kelias ir gyvenimas“, todėl daugelis, net ir priėmę tiesą, netiki, kad rado Dievo pėdsakus, o juo labiau – nepripažįsta Dievo apsireiškimo. Kokia rimta klaida! Dievo apsireiškimas negali prisitaikyti prie žmonių įsivaizdavimų, juo labiau Dievas negali apsireikšti pagal žmogaus reikalavimus. Atlikdamas savo darbą, Dievas pats priima sprendimus ir kuria planus; be to, Jis turi savus tikslus ir savus veikimo būdus. Kad ir kokį darbą Jis atliktų, Jam nereikia jo aptarinėti su žmogumi ar klausti patarimo, juo labiau – iš anksto pranešti kiekvienam apie savo darbą. Tai Dievo prigimtis, juo labiau kiekvienas turite tai pripažinti. Jei trokštate išvysti Dievo apsireiškimą ir sekti Jo pėdsakais, pirmiausia turite nutolti nuo savo įsivaizdavimų. Negalite reikalauti, kad Dievas elgtųsi vienaip ar kitaip, juo labiau – negalite Jo įsprausti į savo pačių nustatytus rėmus ar apriboti savo supratimu. Veikiau turėtumėte paklausti savęs, kaip dera ieškoti Dievo pėdsakų, kaip jums priimti Dievo apsireiškimą ir kaip paklusti naujam Dievo darbui: štai ką žmogus turėtų daryti. Kadangi žmogus nėra tiesa ir jos neturi, jis teturėtų ieškoti, priimti ir paklusti.

Nesvarbu, ar esate amerikietis, britas, ar kitos tautybės, turite peržengti savo tautybės ribas, pakilti aukščiau savojo „aš“ ir į Dievo darbą pažvelgti iš sutvertos būtybės pozicijos – tik tokiu būdu neapribosite Dievo pėdsakų jokiais rėmais. Taip yra todėl, kad šiandien daugelis žmonių, vadovaudamiesi savo įsivaizdavimais, mano, jog Dievas niekaip negali apsireikšti kurioje nors šalyje ar kurios nors tautos tarpe. Dievo darbo reikšmė yra tokia gili, o Dievo apsireiškimas toks svarbus! Argi žmogus savo samprotavimais ir mąstymu gali tai aprėpti? Todėl sakau: ieškodami Dievo apsireiškimo, turite pralaužti savo tautinius ir etninius įsivaizdavimus. Tik taip nebūsite sukaustyti savo sampratų, tiktai taip būsite verti priimti Dievo apsireiškimą. Priešingu atveju amžiams liksite tamsoje ir niekada nesulauksite Dievo pritarimo.

Dievas yra visos žmonijos Dievas. Jis nelaiko savęs jokios šalies ar tautos nuosavybe, o vykdo savo sumanytą darbą nevaržomas jokios formos, jokios šalies ar tautos. Galbūt šios formos jūs niekada neįsivaizdavote, o gal jūsų požiūris į ją neigiamas; galbūt šalis, kurioje Dievas apsireiškia, ir tauta, kurios tarpe Jis reiškiasi, yra kitų niekinama ir laikoma labiausiai atsilikusia pasaulyje. Tačiau Dievas turi savo išmintį. Savo visagalybe, savo tiesa ir prigimtimi Jis išties patraukė grupę žmonių, kurie yra vieningi su Juo savo mintimis – grupę, kurią Jis troško padaryti tobulą, grupę, kurią Jis užkariavo, kuri patyrė įvairiausias kančias ir išmėginimus, kentė persekiojimus, ir gali sekti Juo iki pat pabaigos. Dievo apsireiškimo, nesuvaržyto jokia forma ar šalimi, tikslas – leisti Jam atlikti savo darbą taip, kaip Jo sumanyta. Taip buvo ir tada, kai Dievas įsikūnijo Judėjoje: Jo tikslas buvo atlikti nukryžiavimo darbą ir atpirkti visą žmoniją, tačiau žydai tikėjo, kad Dievui neįmanoma taip pasielgti, kad Dievas negali tapti kūnu ir įgyti Viešpaties Jėzaus pavidalą. Jų „neįmanoma“ tapo pagrindu pasmerkti Dievą ir pasipriešinti Jam, tai galiausiai atvedė Izraelį į pražūtį. Šiandien daugelis žmonių vėl kartoja tokią pačią klaidą. Jie visomis išgalėmis skelbia, kad Dievas netrukus apsireikš, tačiau tuo pat metu smerkia Jo apsireiškimą; savo „neįmanomumu“ savo ribotoje vaizduotėje vėl ir vėl apriboja Dievo apsireiškimą. Todėl mačiau daugybę žmonių, kurie, perskaitę Dievo žodžius, pratrūkdavo įžūliu ir laukiniu juoku. Tačiau ar šis juokas kuo nors skiriasi nuo žydų parodyto pasmerkimo ir šventvagystės? Jūs nesate dievobaimingi tiesos akivaizdoje, juolab neturite tiesos troškimo, tik atkakliai knisinėjate ir nerūpestingai laukiate. Ko gi galite sulaukti iš tokių knisinėjimų ir laukimo? Ar tikitės sulaukti asmeninio Dievo vadovavimo? Jei negalite atskirti Dievo balso ir Jo žodžių, ar galite būti verti išvysti Jo apsireiškimą? Kur apsireiškia Dievas, ten skelbiama tiesa ir skamba Dievo balsas. Tik tie, kurie geba priimti tiesą, moka klausytis Dievo balso, ir tik tokie žmonės yra verti išvysti Dievo apsireiškimą. Atsisakykite savo įsivaizdavimų! Nurimkite ir atidžiai perskaitykite šiuos žodžius. Kol jūsų širdis ilgisi tiesos, Dievas apšvies jus, kad suprastumėte Jo valią ir Jo žodžius. Atsisakykite savo „neįmanomumo“ nuostatų! Kuo labiau žmonės tiki, kad kas nors yra neįmanoma, tuo didesnė tikimybė, kad tai įvyks, nes Dievo išmintis aukštesnė už dangų, Dievo mintys aukštesnės už žmogaus mintis, o Dievas savo darbą atlieka pranokdamas žmogaus mąstymo ir įsivaizdavimų ribas. Kuo labiau kas nors atrodo neįmanoma, tuo daugiau tame slypi tiesos, kurios verta ieškoti; kuo labiau kas nors pranoksta žmogaus sampratas, tuo gilesnė Dievo valia tame slypi. Nes kad ir kur Dievas apsireikštų, Dievas vis tiek yra Dievas, ir Jo esmė nė kiek nepasikeis dėl apsireiškimo vietos ar būdo. Dievo pėdsakai, kad ir kur jie būtų, nepakeis Jo prigimties; kad ir kur būtų Dievo pėdsakai, Jis yra visos žmonijos Dievas. Lygiai taip, kaip Viešpats Jėzus yra ne tik izraelitų, bet ir visų Azijos, Europos bei Amerikos žmonių Dievas – dar daugiau, Jis yra vienintelis Dievas visoje visatoje. Todėl ieškokime Dievo valios, atraskime Dievo apsireiškimą Jo balse ir žodžiuose bei sekime Jo pėdsakais! Dievas yra tiesa, kelias ir gyvenimas. Jo žodžiai ir Jo apsireiškimas egzistuoja sutartinai, o Jo prigimtis ir pėdsakai yra nuolat atvirai rodomi žmonijai. Mieli broliai ir seserys, tikiuosi, kad visi šiuose žodžiuose įžvelgsite Dievo apsireiškimą, žengsite pirmyn sekdami Dievo pėdsakais į naują laikmetį ir į nuostabų naują dangų bei naują žemę, kuriuos Dievas paruošė tiems, kurie laukia Jo apsireiškimo!