Kasdieniame gyvenime jūs neteikiate jokios reikšmės maldai. Žmogus aplaidžiai žiūri į maldą. Anksčiau maldos būdavo paviršutiniškos, o žmogus Dievo akivaizdoje tik mechaniškai atlikdavo formalumą. Nė vienas žmogus niekada neatidavė visos savo širdies Dievui ir nuoširdžiai Jam nesimeldė. Žmogus melsdavosi Dievui tik tada, kai jam reikėdavo pagalbos. Ar per visą šį laiką kada nors iš tiesų meldeisi Dievui? Ar kada nors liejai skausmo ašaras Dievo akivaizdoje? Ar kada nors pažinai save Jo akivaizdoje? Ar kada nors atvirai, iš širdies meldeisi Dievui? Maldos išmokstama praktikuojantis: jei paprastai nesimeldi namuose, neturėsi kaip melstis bažnyčioje; jei įprastai nesimeldi mažuose susirinkimuose, nesugebėsi melstis dideliuose. Jei reguliariai nesiartini prie Dievo arba neapmąstai Dievo žodžių, atėjus laikui melstis neturėsi ką pasakyti; net jei ir melsiesi, tai tebus tušti žodžiai, o ne tikra malda.

Kas yra tikra malda? Tai reiškia išsakyti Dievui tai, kas yra tavo širdyje, suvokti Dievo ketinimus ir patirti bendrystę su Juo, bendrauti su Dievu apie Jo žodžius, jausti ypatingą artumą Dievui, justi, kad Jis yra priešais tave, jausti, kad turi ką Jam pasakyti, kad tavo širdyje nepaprastai šviesu ir koks mielas yra Dievas – visa tai tave ypač įkvepia. Klausydamiesi tavęs, broliai ir seserys patiria džiaugsmą. Jie jaučia, kad tavo tariami žodžiai glūdi jų širdyse, kad būtent juos jie nori ištarti ir kad tavo žodžiai atstoja jų pačių žodžius. Štai kas yra tikra malda. Po tikros maldos tavo širdyje įsivyraus ramybė ir džiaugsmas. Tavyje gali rastis jėgų mylėti Dievą ir tu pajusi, kad gyvenime nėra nieko vertingesnio ar prasmingesnio už meilę Dievui. Visa tai įrodo, kad tavo maldos buvo veiksmingos. Ar kada nors taip meldeisi?

O koks turėtų būti maldos turinys? Tavo malda turėtų vykti žingsnis po žingsnio, atsižvelgiant į tikrąją tavo širdies būseną ir Šventosios Dvasios darbą, o bendrystę su Dievu turėtum palaikyti pagal Jo ketinimus ir tai, ko Jis reikalauja iš žmogaus. Kai pradedi mokytis melstis, pirmiausia atiduok savo širdį Dievui. Nesiek suvokti Dievo ketinimų – tik siek išsakyti Dievui tai, kas yra tavo širdyje. Kai ateini Dievo akivaizdon, kalbėk taip: „Dieve, tik šiandien suprantu, kad anksčiau maištavau prieš Tave. Esu iš tiesų sugedęs ir vertas neapykantos. Iki šiol tik švaisčiau savo gyvenimą. Nuo šiandien gyvensiu dėl Tavęs. Gyvensiu prasmingą gyvenimą ir patenkinsiu Tavo ketinimus. Tegul Tavo Dvasia visada dirba mano viduje, nuolat mane nušviesdama ir apšviesdama. Leisk man tvirtai ir skambiai liudyti Tavo akivaizdoje. Tegul Šėtonas pamato Tavo šlovę, Tavo liudijimą ir Tavo pergalės įrodymą, pasireiškiančius mumyse.“ Kai taip meldiesi, tavo širdis visiškai išsilaisvina. Taip pasimeldus, tavo širdis bus arčiau Dievo, o jei galėsi dažnai taip melstis, Šventoji Dvasia neišvengiamai dirbs tavo viduje. Jei visada taip šauksiesi Dievo ir Jo akivaizdoje išreikši savo pasiryžimą, ateis diena, kai Dievas priims tavo pasiryžimą, įgis tavo širdį ir visą tavo esybę ir galiausiai tave ištobulins. Jums malda yra nepaprastai svarbi. Kai meldiesi ir priimi Šventosios Dvasios darbą, Dievas paliečia tavo širdį ir tavyje atsiras jėgų mylėti Dievą. Jei nesimeldi iš širdies ir neatveri savo širdies bendrystei su Dievu, Dievas neturės kaip dirbti tavo viduje. Jei pasimeldus ir išsakius tai, kas yra tavo širdyje, Dievo Dvasia nepradėjo dirbti, o tu negavai jokio įkvėpimo, tai rodo, kad tavo širdžiai trūksta nuoširdumo, tavo žodžiai nėra tikri ir tebėra netyri. Jei po maldos jauti džiaugsmą, vadinasi, Dievas priėmė tavo maldas ir Dievo Dvasia dirba tavo viduje. Jei tarnauji Dievo akivaizdoje, negali apsieiti be maldos. Jei bendrystę su Dievu iš tiesų laikai prasminga ir vertinga, argi gali atsisakyti maldos? Niekas negali apsieiti be bendrystės su Dievu. Be maldos gyveni kūne ir Šėtono vergijoje; be tikros maldos gyveni tamsos įtakoje. Tikiuosi, kad jūs, broliai ir seserys, kasdien gebėsite iš tiesų melstis. Čia kalbama ne apie taisyklių laikymąsi, o apie tam tikro rezultato pasiekimą. Ar esi pasirengęs atsisakyti šiek tiek miego ir malonumų, kad anksti atsikeltum rytinei maldai, o paskui mėgautumeisi Dievo žodžiais? Jei taip melsiesi tyra širdimi ir valgysi bei gersi Dievo žodį, Jis tave labiau priims. Jei kiekvieną rytą tai praktikuosi, jei kasdien mokysiesi atiduoti savo širdį Dievui, palaikysi bendrystę ir bendrausi su Juo, tavo Dievo pažinimas tikrai gilės ir galėsi geriau suvokti Dievo ketinimus. Sakai: „Dieve! Noriu atlikti savo pareigą. Tegaliu Tau pašvęsti visą savo esybę, kad per mus Tu įgytum šlovę ir galėtum džiaugtis šios mūsų grupės liudijimu. Maldauju Tave – dirbk su mumis, kad galėčiau iš tiesų Tave mylėti, Tau įtikti ir siekti Tavęs kaip savo tikslo.“ Kai prisiimsi šią naštą, Dievas tikrai tave ištobulins. Turėtum melstis ne tik už save, bet ir tam, kad vykdytum Dievo valią ir Jį mylėtum. Tai pati tikriausia malda. Ar meldiesi tam, kad vykdytum Dievo valią?

Anksčiau jūs nemokėjote melstis ir aplaidžiai žiūrėjote į maldą. Dabar turite iš visų jėgų mokytis melstis. Jei negali savyje sukaupti jėgų mylėti Dievą, kaip meldiesi? Tu sakai: „Dieve, mano širdis nesugeba iš tiesų Tavęs mylėti. Noriu Tave mylėti, bet man trūksta jėgų. Ką turėčiau daryti? Atverk mano dvasines akis ir tegul Tavo Dvasia sujaudina mano širdį. Padaryk taip, kad ateidamas Tavo akivaizdon atsikratyčiau visų neigiamų būsenų, kad manęs nebevaržytų joks žmogus, įvykis ar daiktas, kad visiškai atverčiau Tau savo širdį ir paaukočiau Tau visą savo esybę. Kad ir kaip mane išmėgintum, esu pasirengęs. Dabar nebesvarstau savo ateities perspektyvų ir manęs nebeslegia mirties jungas. Tave mylinčia širdimi noriu ieškoti gyvenimo kelio. Kiekvienas įvykis, viskas – visa tai yra Tavo rankose; mano likimas yra Tavo rankose, o pats mano gyvenimas – juo labiau Tavo delne. Dabar siekiu Tave mylėti; nesvarbu, ar Tu leisi man Tave mylėti, ir kad ir kaip Šėtonas trukdytų, mano ryžtas – Tave mylėti.“ Kai susiduri su tokia situacija, melskis taip. Jei kasdien taip melsiesi, tavyje pamažu daugės jėgų mylėti Dievą.

Kaip įžengti į tikrą maldą?

Kai meldiesi, tavo širdis turi būti nurimusi Dievo akivaizdoje ir nuoširdi; turi turėti tikrą bendrystę su Dievu ir iš tiesų Jam melstis – negali mėginti apgaule ir gražiai skambančiais žodžiais meilikauti Dievui. Malda turi būti sutelkta į tai, ką Dievas nori atlikti dabar. Prašyk Dievo suteikti tau daugiau apšvietimo ir nušvitimo, o melsdamasis išsakyk Jo akivaizdoje tikrąsias savo būsenas ir sunkumus, taip pat Dievo akivaizdoje išreikštą ryžtą. Malda nėra nustatytos tvarkos laikymasis – tai Dievo ieškojimas nuoširdžia širdimi, prašant Jo saugoti tavo širdį, kad ji galėtų dažnai nurimti Jo akivaizdoje ir kad Jo tau sukurtose aplinkose galėtum pažinti save, nekęsti savęs ir maištauti prieš save, taip įgydamas normalų ryšį su Dievu ir iš tiesų tapdamas Dievą mylinčiu žmogumi.

Kokia yra maldos reikšmė?

Malda yra vienas iš būdų, kuriais žmogus bendradarbiauja su Dievu; tai priemonė, kuria žmogus šaukiasi Dievo, ir procesas, per kurį žmogų sujaudina Dievo Dvasia. Galima sakyti, kad nesimeldžiantys žmonės yra dvasios neturintys mirę žmonės, o tai įrodo, kad jie negeba būti Dievo sujaudinti. Be maldos būtų neįmanoma gyventi normalaus dvasinio gyvenimo, juo labiau neatsilikti nuo Šventosios Dvasios darbo. Nesimelsti reiškia nutraukti ryšį su Dievu, todėl būtų neįmanoma pelnyti Jo pritarimo. Kuo daugiau Dievą tikintis žmogus meldžiasi – tai yra, kuo labiau jį sujaudina Dievas, – tuo daugiau jis turės ryžto ir tuo labiau gebės priimti naujausią Dievo apšvietimą. Todėl Šventoji Dvasia gali kuo greičiau ištobulinti tik tokį žmogų.

Kokį efektą turi pasiekti malda?

Žmonės gali praktikuoti maldą ir suprasti jos reikšmę, tačiau pasiekti, kad malda būtų veiksminga, nėra paprasta. Malda nėra vien formalus veiksmų atlikimas, nustatytos tvarkos laikymasis ar Dievo žodžių deklamavimas. Kitaip tariant, melstis nereiškia mechaniškai kartoti tam tikrus žodžius ar mėgdžioti kitus. Melsdamasis žmogus turi pasiekti tokią būseną, kad galėtų atiduoti savo širdį Dievui ir visiškai ją atverti, kad Dievas galėtų ją sujaudinti. Kad malda būtų veiksminga, ji turi būti grindžiama Dievo žodžių skaitymu. Tik meldžiantis remiantis Dievo žodžiais galima gauti daugiau apšvietimo ir šviesos. Tikra malda pasireiškia tuo, kad žmogaus širdis trokšta visko, ko Dievas prašo, ir dar labiau trokšta įvykdyti Jo reikalavimus. Žmogus nekenčia to, ko nekenčia Dievas, ir šiuo pagrindu šiek tiek tai supranta, įgyja tam tikrą Dievo išdėstytų tiesų pažinimą ir aiškiau jas suvokia. Tik tuomet, kai po maldos atsiranda ryžtas, tikėjimas, pažinimas ir praktikos kelias, ją galima vadinti tikra malda, ir tik tokia malda gali būti veiksminga. Tačiau malda turi būti grindžiama mėgavimusi Dievo žodžiais ir paremta bendryste su Dievu Jo žodžiuose, o širdis turi gebėti ieškoti Dievo ir nurimti Jo akivaizdoje. Tokia malda jau yra įžengusi į tikros bendrystės su Dievu etapą.

Pačios pagrindinės žinios apie maldą:

1. Nesakyk bet ko, kas ateina į galvą. Tavo širdyje turi būti našta, tai yra melsdamasis turi turėti tikslą.

2. Maldoje turi būti Dievo žodis; ji turi būti grindžiama Dievo žodžiu.

3. Melsdamasis neturi kalbėti senomis nuvalkiotomis frazėmis. Tavo maldos turi būti susijusi su dabartiniu Dievo žodžiu, melsdamasis išsakyk Dievui slapčiausias savo mintis.

4. Grupinė malda turi būti sutelkta į vieną pagrindinę temą – būtinai į dabartinį Šventosios Dvasios darbą.

5. Visi žmonės turi išmokti užtarimo maldos. Tai taip pat yra vienas iš būdų atsižvelgti į Dievo ketinimus.

Kiekvieno žmogaus maldos gyvenimas grindžiamas maldos reikšmės supratimu ir pagrindinėmis žiniomis apie maldą. Kasdieniame gyvenime dėl savo trūkumų dažnai maldauk Dievo ir Jam melskis, melskis, kad pasikeistų tavo gyvenimo būdas, ir melskis remdamasis savo Dievo žodžių pažinimu. Kiekvienas žmogus turėtų susikurti savo maldos gyvenimą, melstis, kad pažintų Dievo žodžius, ir melstis siekdamas pažinti Dievo darbą. Atvirai atskleisk Dievui savo asmenines aplinkybes, būk nuoširdus ir nesirūpink tuo, kaip meldiesi; svarbiausia – pasiekti tikrą supratimą ir įgyti praktinės Dievo žodžių patirties. Žmogus, siekiantis įžengti į dvasinį gyvenimą, turi gebėti melstis įvairiais būdais. Tyli malda, Dievo žodžių apmąstymas ir Dievo darbo pažinimas – visa tai yra tikslingas dvasinės bendrystės darbas, skirtas įžengti į normalų dvasinį gyvenimą; jis nuolat gerina žmogaus būseną Dievo akivaizdoje ir skatina jį daryti vis didesnę pažangą gyvenime. Trumpai tariant, visa, ką darai – ar valgai ir geri Dievo žodžius, ar tyliai meldiesi, ar garsiai skelbi, – darai tam, kad galėtum aiškiai matyti Dievo žodžius, Jo darbą ir tai, ką Jis nori pasiekti tavyje. Dar svarbiau, visa tai darai tam, kad atitiktum Dievo keliamus standartus ir pakeltum savo gyvenimą į naujas aukštumas. Minimalus standartas, kurio Dievas reikalauja iš žmogaus, yra gebėjimas atverti Jam savo širdį. Jei žmogus atiduoda Dievui savo tikrą širdį ir išsako tai, kas iš tiesų glūdi jo širdyje, Dievas nori jame dirbti. Dievas trokšta ne suktos žmogaus širdies, bet tyros ir doros širdies. Jei žmogus nekalba Dievui iš širdies, Dievas nesujaudins jo širdies ir jame nedirbs. Todėl maldos esmė – kalbėti Dievui iš širdies, išsakyti Jam savo trūkumus bei maištingą būdą ir visiškai atsiverti Jo akivaizdoje; tik tada tavo maldos domins Dievą, antraip Jis paslėps nuo tavęs savo veidą. Minimalus maldos standartas yra gebėti išlaikyti savo širdį ramią Dievo akivaizdoje, ir ji neturi nutolti nuo Dievo. Gali būti, kad šiame etape neįgysi naujesnės ar aukštesnės įžvalgos, tačiau tuomet turi malda išlaikyti esamą būseną – negali žengti atgal. Mažų mažiausiai turi pasiekti tai. Jei nesugebi pasiekti net šito, tai rodo, kad tavo dvasinis gyvenimas neina teisingu keliu. Todėl nebesugebėsi laikytis savo pirminės vizijos, prarasi tikėjimą Dievu, o paskui išblės ir tavo ryžtas. Vienas iš požymių, rodančių, ar įžengei į dvasinį gyvenimą, yra tai, ar tavo maldos yra teisingame kelyje. Visi žmonės turi įžengti į šią tikrovę; visi turi sąmoningai mokytis melstis – ne pasyviai laukti, bet sąmoningai siekti, kad juos sujaudintų Šventoji Dvasia. Tik tada jie taps žmonėmis, iš tiesų ieškančiais Dievo.

Kai pradedi melstis, neturėk nerealių lūkesčių ir nesitikėk visko pasiekti vienu ypu. Negali kelti perdėtų reikalavimų ir tikėtis, kad vos prabilus tave sujaudins Šventoji Dvasia, kad gausi apšvietimą ir nušvitimą arba kad Dievas suteiks tau didžiulę malonę. Taip neatsitiks – Dievas nedaro antgamtinių dalykų. Dievas išklauso žmonių maldas savo laiku, o kartais Jis išmėgina tavo tikėjimą, kad pamatytų, ar esi ištikimas Jo akivaizdoje. Kai meldiesi, turi turėti tikėjimo, atkaklumo ir ryžto. Dauguma žmonių, vos pradėję mokytis, lengvai nusivilia, nes nepajunta Šventosios Dvasios prisilietimo. Taip elgtis negalima! Privalai būti atkaklus; turi stengtis pajusti Šventosios Dvasios prisilietimą, ieškoti ir tyrinėti. Kartais tavo praktikos kelias nėra teisingas, o kartais tavo asmeniniai motyvai ir sampratos negali išlikti tvirti Dievo akivaizdoje, todėl Dievo Dvasia tavęs nesujaudina. Kitais atvejais Dievas žiūri, ar esi ištikimas Jo akivaizdoje. Trumpai tariant, mokydamasis turi sumokėti didesnę kainą. Jei pastebi nukrypimų savo praktikos kelyje, gali pakeisti maldos būdą. Jei tik ieškosi nuoširdžia širdimi ir trokši tai priimti, Šventoji Dvasia tikrai įves tave į šią tikrovę. Kartais meldiesi atvira širdimi, bet nejauti ypatingo sujaudinimo. Tokiais atvejais turi remtis tikėjimu ir pasitikėti, kad Dievas atidžiai stebi tavo maldas; turi atkakliai melstis.

Būk doras žmogus; melskis Dievui, kad Jis išvaduotų tave nuo tavo širdyje slypinčios klastos. Nuolat apsivalyk per maldą ir per maldą būk Dievo Dvasios sujaudintas. Taip tavo būdas pamažu keisis. Tikras dvasinis gyvenimas yra maldos gyvenimas – tai gyvenimas, kuriame žmogų sujaudina Šventoji Dvasia. Procesas, per kurį žmogų sujaudina Šventoji Dvasia, kartu yra jo būdo keitimosi procesas. Gyvenimas, kuriame žmogaus nesujaudina Šventoji Dvasia, nėra dvasinis gyvenimas – tai vis dar gyvenimas, grindžiamas religinėmis apeigomis. Tik tie, kuriuos Šventoji Dvasia dažnai sujaudina ir kuriems suteikia apšvietimą bei nušvitimą, yra įžengę į dvasinį gyvenimą. Žmogui meldžiantis jo būdas nuolat keičiasi. Kuo labiau Dievo Dvasia jį sujaudina, tuo pozityvesnis ir nuolankesnis jis tampa. Jo širdis taip pat pamažu apsivalys, o jo būdas pamažu keisis. Toks yra tikros maldos efektas.