Dabar daugelio žmonių tikėjimas yra chaotiškas. Esate per daug smalsūs, per stipriai trokštate palaiminimų ir per menkai trokštate siekti gyvenimo. Šių laikų žmonės kupini entuziazmo tikėdami Jėzumi. Jėzus parsives juos atgal į dangaus namus, tad kaip jie gali Juo netikėti? Kai kurie yra tikintieji visą savo gyvenimą. Net po keturiasdešimties ar penkiasdešimties tikėjimo metų jiems niekuomet nepabosta skaityti Biblijos. Taip yra todėl, kad jie mano^[a], jog kas benutiktų, jeigu tik jie tiki, jie pateks į dangų. Jūs sekate Dievą šiuo keliu tik keletą metų, tačiau jau dabar negalite ištverti šiame kelyje. Jūs praradote ištvermę, nes jūsų troškimas įgyti palaiminimų yra per stiprus. Jūsų palaiminimų troškimas ir jūsų smalsumas atvedė jus į tikrąjį kelią. Jūs beveik nieko nesuprantate apie šį darbo etapą. Daug to, ką Aš šiandien sakau, nėra skirta tiems, kurie tiki Jėzų, ir nesakau to vien tam, kad paprieštaraučiau jų nuostatoms. Iš tiesų šios atskleidžiamos nuostatos yra būtent tai, kas glūdi jumyse, nes jūs nesuprantate, kodėl Biblija buvo atidėta į šalį, kodėl Aš sakau, kad Jahvės darbas paseno, arba kodėl aš sakau, kad Jėzaus darbas paseno. Tiesa ta, kad jūs puoselėjate daug neišsakytų nuostatų kaip ir daugybę pažiūrų, kurias laikote užgniaužę savo širdyse, ir tiesiog sekate paskui minią. Ar tikrai manote, kad neturite daug nuostatų? Jūs paprasčiausiai nekalbate apie jas! Iš tiesų jūs sekate Dievą tik dėl akių, jūs neateinate ieškoti tikrojo kelio ir atėjote ne ketindami įgyti gyvenimą. Jūsų požiūris tiesiog rodo jūsų norą viską išsiaiškinti iki galo. Kadangi neatsisakėte daugelio savo senųjų nuostatų, tarp jūsų nėra nė vieno, kuris būtų galėjęs visiškai save paaukoti. Net ir atėję iki čia, jūs nesiliaujate nerimavę dėl savo lemties, dieną ir naktį jūsų mintys eina ratu, ir jūs negalite to išmesti iš galvos. Negi manai, kad kai Aš kalbu apie fariziejus, turiu galvoje tuos religijos „senolius“? Ar jūs patys nesate pažangiausi šių dienų fariziejų atstovai? Negi manote, kad minėdamas tuos, kurie Mane vertina pagal Bibliją, Aš turiu galvoje tik tuos religinio pasaulio Biblijos ekspertus? Negi tiki, kad kalbėdamas apie tuos, kurie vėl kala Dievą prie kryžiaus, kalbu apie religinio pasaulio vadovus? Argi ne jūs esate patys geriausi šio vaidmens atlikėjai? Argi manai, kad visi tie Mano ištarti žodžiai, kuriais prieštarauju žmonių nuostatoms, tėra pasityčiojimas iš pastorių ir religinių vyresniųjų? Ar jūs taip pat neatlikote savo vaidmens visuose šiuose dalykuose? Ar esi tikras, kad jūs turite nedaug nuostatų? Tiesiog dabar jūs visi išmokote būti labai taktiški. Jūs nekalbate apie tai, ko nesuprantate, ir neparodote, ką apie tai jaučiate, tačiau jūsų širdyse paprasčiausiai nėra baimės ir paklusnumo. Jūsų požiūriu, jūsų šiandieniniai geriausi praktikavimo metodai yra tyrinėjimas, stebėjimas ir laukimas. Jūs išmokote būti per daug taktiški. Tačiau ar suvokiate, kad tai yra apsukri mąstysena? Argi manote, kad jūsų sumanumo akimirka padės jums išvengti amžino baudimo? Jūs išmokote būti tokie „išmintingi“! Be to, kai kurie žmonės Manęs klausia: „Kai kada nors religinio pasaulio žmonės manęs paklaus: „Kodėl jūsų Dievas nepadarė nė vieno stebuklo?“, kaip turėčiau paaiškinti?“ Šiandien tai nėra klausimas, kokį užduoda tik religinių sluoksnių žmonės; tu taip pat nesupranti šiandienos darbo ir turi per daug nuostatų. Argi vis dar nežinai, ką turiu galvoje, kai paminiu religinius pareigūnus? Argi nežinai, kam Aš aiškinu Bibliją? Argi nežinai, kam Aš kalbu, kai aiškinu apie tris Dievo darbo etapus? Jei nebūčiau to pasakęs, ar būtumėte taip lengvai patikėję? Ar būtumėte taip lengvai nulenkę galvas? Ar būtumėte taip lengvai atsisakę tų senųjų nuostatų? Ypač tie „tikri vyrai“, kurie niekuomet niekam nepakluso – ar būtų jie taip lengvai paklusę? Aš žinau, kad nors jūsų žmogiškumas yra žemesnės kokybės ir jūsų kalibras yra labai žemas, jūsų smegenys yra mažiau išsivysčiusios ir neturite labai ilgos tikėjimo į Dievą istorijos, jūs turite išties daug nuostatų, o jūsų prigimtis yra niekam lengvai nepaklūsti. Tačiau šiandien jūs sugebate paklusti, nes esate priversti ir bejėgiai. Esate tigrai geležiniame narve, negalintys laisvai panaudoti savo gebėjimų. Netgi jei turėtumėte sparnus, jums būtų sunku skristi. Nors jums ir nesuteikiami palaiminimai, jūs vis tiek esate pasirengę sekti paskui. Tačiau tai nėra jūsų, kaip „gerų vyrų“, dvasios stiprybė; o greičiau tai rodo, kad buvote visiškai palaužti ir nebežinote, ką daryti. Tai reiškia, kad visas šis darbas jus palaužė. Jei būtų kas nors, ką jūs galėtumėte pasiekti, jūs nebūtumėte tokie paklusnūs, kokie esate šiandien, nes anksčiau visi jūs buvote laukiniai asilai dykumoje. Taigi, tai, kas šiandien sakoma, nėra skirta tik įvairių religijų ir konfesijų žmonėms ar tiesiog siekiant paprieštarauti jų nuostatoms; tikslas yra paprieštarauti jūsų nuostatoms.

Teisusis teismas prasidėjo. Ar Dievas vis dar bus auka už žmonių nuodėmes? Ar Jis dar kartą bus jiems didysis gydytojas? Ar Dievas neturi didesnės valdžios už šią? Grupė žmonių jau buvo visiškai ištobulinta ir atvesta priešais sostą; ar Jis vis dar išvarinės demonus ir gydys ligonius? Ar tai nėra pernelyg archajiška? Jei visa tai tęsis, ar liudijimas bus įmanomas? Ar Jis, jau kartą buvęs prikaltas prie kryžiaus, gali būti amžinai vėl ir vėl nukryžiuojamas? Ar Jis gali vieną kartą išvaryti demonus ir po to amžinai juos išvarinėti? Ar tai nėra negarbė? Tik tada, kai šis darbo etapas bus kilnesnis už ankstesnįjį, tik tada amžius judės pirmyn, pažymėdamas paskutiniųjų dienų atėjimą, kai ateis laikas šiam amžiui pasibaigti. Todėl žmonės, kurie ieško tiesos, turi sutelkti savo dėmesį į tai, kad aiškiai suprastų regėjimus; tai yra pagrindas. Kaskart, kai bendrystėje kalbu su jumis apie regėjimus, Aš visuomet matau, kaip kai kurie žmonės pradeda snausti, nenorėdami klausytis. Kiti klausia: „Kodėl nesiklausai?“ Jie atsako: „Tai nepadeda mano gyvenimui ar mano įžengimui į tikrovę. Mums reikia praktikos kelių.“ Kaskart, kai Aš kalbu apie darbą, o ne apie praktikos kelius, jie sako: „Kai tik Tu pradedi kalbėti apie darbą, mane apima miegas.“ Kai pradedu pasakoti apie praktikos kelius, jie pradeda užsirašinėti, o kai sugrįžtu prie kalbos apie darbą, jie vėl nustoja klausytis. Ar žinote, kuo šiuo metu turėtumėte apsiginkluoti? Vienu aspektu – regėjimais apie darbą, kitu– savo praktika. Tu turi suprasti abu šiuos aspektus. Jei siekdamas savo gyvenimo pažangos, neturėsi regėjimų – neturėsi pagrindo. Jei turėsi vien tik praktikos kelius be menkiausio regėjimo ir visiškai nesuprasi viso valdymo plano darbo, tuomet tu esi niekam tikęs. Tu turi suprasti tiesas, susijusias su regėjimais, o kalbant apie su praktika susijusias tiesas, jas supratus, tau reikia rasti atitinkamus praktikos kelius. Tu privalai praktikuoti pagal žodžius ir įžengti atsižvelgiant į savo būseną. Regėjimai yra pagrindas, ir jei tu nepaisysi šio fakto, nesugebėsi sekti paskui iki pat pabaigos; tokia patirtis arba nuves tave į klystkelius, arba privers tave suklupti ir patirti nesėkmę. Tau bus neįmanoma pasiekti sėkmės! Žmonės, kurie neturi didingų regėjimų kaip savo pagrindo, gali patirti tik nesėkmę; jiems negali pasisekti. Jie negali išlikti tvirti! Ar žinai, ką reiškia tikėti į Dievą? Ar žinai, ką reiškia sekti Dievą? Neturėdamas regėjimų, kokiu keliu tu eitum? Šiandienos darbe, jei neturi regėjimų, tu visiškai negalėsi būti ištobulintas. Į ką tu tiki? Kodėl tu į Jį tiki? Kodėl tu Jį seki? Ar savo tikėjimą laikai savotišku žaidimu? Ar tu elgiesi su savo gyvenimu kaip su savotišku žaislu? Šiandienos Dievas yra didingiausias regėjimas. Kiek tu apie Jį žinai? Kiek Jo esi matęs? Ar pamačius šiandienos Dievą tavo tikėjimo į Dievą pagrindas yra tvirtas? Ar manai, kad tu gausi išganančią malonę, jei ir toliau klaidžiodamas seksi paskui? Ar tu manai, kad gali pagauti žuvį drumstame vandenyje? Ar tai taip paprasta? Kiek nuostatų apie šiandienos Dievo ištartus žodžius tu atsisakei? Ar tu turi šiandienos Dievo regėjimus? Kur glūdi tavo šiandienos Dievo suvokimas? Tu visuomet tiki, kad gali Jį įgyti tiesiog Jį sekdamas, ar tiesiog Jį matydamas, ir kad niekas nepajėgs tavęs pašalinti. Nemanyk, kad sekti Dievą yra taip paprasta. Esmė yra ta, kad tu privalai Jį žinoti, privalai žinoti Jo darbą ir privalai būti pasiryžęs dėl Jo ištverti sunkumus, už Jį paaukoti savo gyvenimą ir būti Jo ištobulintas. Tokį regėjimą turėtum turėti. Nieko nebus, jei tavo mintys nuolat suksis apie mėgavimąsi malone. Nemanyk, kad Dievas yra čia vien tik žmonių malonumui ar tam, kad suteiktų jiems malonę. Tu klystum! Jei žmogus negali rizikuoti savo gyvybe, kad Jį sektų ir negali išsižadėti visų išorinių dalykų, kad Jį sektų, tuomet jis tikrai nesugebės Jį sekti iki pabaigos! Regėjimai turi būti tavo pagrindas. Jei vieną dieną tave ištiktų nelaimė, ką turėtum daryti? Ar vis tiek sugebėtum Jį sekti? Neatsakyk neapgalvojęs, ar sugebėtum sekti iki pabaigos. Verčiau pirmiausia plačiai atmerk akis ir pažiūrėk, koks dabar metas. Nors dabar jūs galbūt esate kaip šventyklos kolonos, ateis laikas, kai visas šias kolonas sugrauš kirminai ir šventykla sugrius, nes šiuo metu yra tiek daug regėjimų, kurių jums trūksta. Jūs kreipiate dėmesį tik į savo mažus pasaulius ir nežinote, koks siekimo kelias yra patikimiausias ir tinkamiausias. Jūs nepaisote šiandienos darbo regėjimo ir nelaikote šių dalykų savo širdyse. Ar pagalvojote, kad vieną dieną jūsų Dievas jus nuves į visiškai nepažįstamą vietą? Ar galite įsivaizduoti, kas iš jūsų būtų, jei vieną dieną Aš viską iš jūsų atimčiau? Ar tą dieną jūsų užsidegimas liktų toks pat, koks jis yra dabar? Ar vėl atsirastų jūsų tikėjimas? Sekdami Dievą privalote žinoti šį didžiausią regėjimą, kuris yra „Dievas“. Tai yra svarbiausias dalykas. Be to, nemanykite, kad būdami atskirti nuo pasaulietiškų žmonių kaip šventi, jūs būtinai esate Dievo šeimoje. Šiais laikais Pats Dievas dirba tarp sukurtų būtybių. Tai Jis atėjo tarp žmonių atlikti Savo paties darbą, o ne vykdyti kampanijų. Tarp jūsų netgi saujelė žmonių nesugeba suprasti, kad šiandienos darbas yra kūnu tapusio dangaus Dievo darbas. Čia kalbama ne apie tai, kad iš jūsų būtų padaryti išskirtinai talentingi žmonės; tai skirta padėti jums suprasti žmogaus gyvenimo reikšmę, sužinoti žmonių lemtį ir pažinti Dievą ir Jo visumą. Turėtum žinoti, kad tu esi sukurta būtybė Kūrėjo rankose. Ką turėtum suprasti, ką turėtum daryti ir kaip turėtum sekti Dievą – ar ne šias tiesas privalai suprasti? Ar ne tokius regėjimus turėtum matyti?

Jei žmonės įgyja regėjimus, jie turi pagrindą. Kai praktikuosi remdamasis šiuo pagrindu, bus daug lengviau įžengti. Todėl, kai turėsi pagrindą įžengimui, neturėsi jokių dvejonių ir tau bus labai lengva įžengti. Nepaprastai svarbu suprasti regėjimus ir pažinti Dievo darbą. Privalote tai turėti savo arsenale. Jei neturi šio tiesos aspekto ir temoki kalbėti apie praktikavimo kelius, tuomet tau labai daug trūks. Pastebėjau, kad daugelis jūsų nekreipia dėmesio į šį aspektą, ir kai klausotės apie šį tiesos aspektą, atrodo, kad klausotės tik žodžių ir doktrinų. Vieną dieną dėl to tu patirsi nuostolį. Šiais laikais yra žodžių, kurių tu ne visai supranti ar kurių tu negali priimti; tokiais atvejais turėtum kantriai ieškoti ir ateis diena, kai tu tikrai suprasi. Palaipsniui apsiginkluok vis daugiau regėjimų. Netgi jei supranti tik kelias dvasines doktrinas, tai vis tiek yra geriau nei visai nekreipti dėmesio į regėjimus, ir vis tiek geriau nei nesuprasti visiškai nieko. Visa tai padeda tavo įžengimui ir išsklaidys tavo abejones. Tai yra geriau nei būti kupinam nuostatų. Tau bus daug geriau, jei turėsi šiuos regėjimus kaip pagrindą. Neturėsi jokių dvejonių ir galėsi įžengti drąsiai bei užtikrintai. Kodėl Dievo sekimas visada turi būti toks sumišęs ir kupinas abejonių? Ar tai ne tas pats, kaip slėpti galvą smėlyje? Kaip smagu būtų įžengti į karalystę išdidžiu ir pasitikinčiu savimi žingsniu! Kodėl esi kupinas dvejonių? Argi taip tik pats savęs nekankini? Kai suprasi Jahvės darbą, Jėzaus darbą ir šį darbo etapą, įgysi pagrindą. Šiuo metu galbūt įsivaizduoji, kad viskas yra gana paprasta. Kai kurie žmonės sako: „Atėjus laikui ir Šventajai Dvasiai pradėjus didųjį darbą, aš galėsiu apie visa tai kalbėti. Tai, kad dabar aš nelabai suprantu, yra todėl, kad Šventoji Dvasia manęs pakankamai neapšvietė.“ Tai nėra taip lengva. Nėra taip, kad jei dabar esi pasirengęs priimti tiesą^[b], atėjus laikui ja meistriškai pasinaudosi. Nebūtinai taip yra! Tu tiki, kad šiuo metu esi labai gerai pasiruošęs ir tau nekiltų jokių problemų atsikirsti tiems religingiems žmonėms ir didžiausiems teoretikams ir netgi paneigti jų teiginius. Ar tikrai sugebėtum tai padaryti? Turėdamas tik savo paviršutinišką patirtį, apie kokį supratimą gali kalbėti? Apsiginkluoti tiesa, kovoti tiesos kovą ir liudyti Dievo vardą nėra tai, ką manai – jei tik Dievas darbuosis, viskas bus atlikta. Tada tave gali sugluminti koks nors klausimas, ir tu neteksi žado. Svarbiausia, ar tu aiškiai supranti šį darbo etapą ir kiek apie jį iš tikrųjų žinai. Jei negali įveikti priešiškų jėgų ar nugalėti religijos jėgų, argi tu nebūsi bevertis? Tu patyrei šiandienos darbą, išvydai jį savo akimis ir išgirdai savo ausimis, bet jei galiausiai negalėsi paliudyti, ar vis dar turėsi įžūlumo toliau gyventi? Su kuo būtum vertas stoti akis į akį? Neįsivaizduok dabar, kad bus taip paprasta. Ateities darbas nebus toks paprastas kaip tu įsivaizduoji; kautis tiesos kare nėra taip lengva ir paprasta. Šiuo metu privalai apsiginkluoti tiesa; jei nebūsi apsiginklavęs tiesa, tai atėjus laikui ir Šventajai Dvasiai neveikiant antgamtiniu būdu, tu sutriksi.

Išnašos:

a. Originaliame tekste nėra frazės „jie mano.“

b. Originaliame tekste nėra frazės „tiesą“.