Dievo darbas nuolat juda į priekį, ir nors Jo darbo tikslas išlieka tas pats, būdas, kuriuo Jis atlieka savo darbą, nuolat keičiasi. Taigi, tie, kurie seka Dievą, taip pat nuolat keičiasi. Kuo daugiau darbo Dievas atlieka, tuo visapusiškiau žmogus Jį pažįsta. Kartu su Dievo darbu atitinkamai keičiasi ir žmogaus būdas. Kadangi Dievo darbas nuolat keičiasi, tie, kurie nepažįsta Šventosios Dvasios darbo, ir tie neišmanėliai, kurie nepažįsta tiesos, tampa Dievui besipriešinančiais žmonėmis. Dievo darbas niekada neatitinka žmogaus įsivaizdavimų, nes Jo darbas visada naujas ir niekada nepasensta. Dievas niekada nekartoja jau atlikto darbo – Jis visada atlieka tai, ko anksčiau niekada nebuvo atlikęs. Būtent todėl, kad Dievas nekartoja savo darbo, o žmogus dabartinį Dievo darbą visada vertina pagal tai, ką Dievas darė praeityje, kiekviename naujojo amžiaus darbo etape Dievas susiduria su didžiuliais sunkumais. Su žmogumi iš tiesų labai sunku! Jo mąstymas pernelyg konservatyvus! Niekas nepažįsta Dievo darbo, tačiau visi jį apriboja savo sampratomis. Nutolęs nuo Dievo, žmogus praranda gyvenimą, tiesą ir Dievo palaiminimus, tačiau vis tiek nepriima nei gyvenimo, nei tiesos, juo labiau didesnių palaiminimų, kuriuos Dievas suteikia žmonijai. Visi žmonės trokšta įgyti Dievą, bet netoleruoja jokių Dievo darbo pokyčių. Tie, kurie nepriima naujojo Dievo darbo, mano, kad Dievo darbas yra nekintantis, kad jis amžinai lieka toks pats. Jų įsitikinimu, norint gauti amžiną Dievo išganymo malonę, tereikia laikytis įstatymo, ir jei žmogus atgailaus ir išpažins savo nuodėmes, Dievo ketinimai bus patenkinti. Jie mano, kad Dievas gali būti tik įstatymo Dievas ir tik tas Dievas, kuris dėl žmogaus buvo prikaltas prie kryžiaus. Maža to, jie mano, kad Dievas neturėtų ir negali peržengti to, kas parašyta Biblijoje. Būtent šie įsitikinimai juos tvirtai supančiojo senaisiais įstatymais ir prikalė prie negyvų taisyklių. Dar daugiau žmonių mano, kad ir koks būtų naujasis Dievo darbas, jis privalo būti paremtas pranašystėmis, o kiekviename naujo darbo etape visiems, kurie Juo seka „tyra“ širdimi, taip pat turi būti parodyti apreiškimai; priešingu atveju tai negali būti Dievo darbas. Vien pažinti Dievą žmogui nėra lengva užduotis. O dėl žmogaus paklydusios širdies ir maištingos, puikybe bei išdidumu persmelktos prigimties priimti naująjį Dievo darbą jam dar sunkiau. Žmogus naujojo Dievo darbo kruopščiai netiria ir jo nepriima su nuolankumu, bet žvelgia į jį paniekinamai ir laukia Dievo apreiškimų, laukia Dievo vedimo. Argi visa tai nėra žmogaus maištavimo prieš Dievą ir priešinimosi Jam apraiškos? Kaip tokie žmonės gali pelnyti Dievo pritarimą?

Malonės amžiuje Jėzus sakė, kad Jahvės darbas jau yra likęs praeityje, lygiai taip pat, kaip šiandien Aš sakau, kad Jėzaus darbo etapas jau yra likęs praeityje. Jeigu nebūtų buvę Malonės amžiaus ir būtų buvęs tik Įstatymo amžius, Jėzus nebūtų buvęs prikaltas prie kryžiaus ir nebūtų galėjęs atpirkti visos žmonijos. Jeigu būtų buvęs tik Įstatymo amžius, ar žmonija būtų galėjusi nueiti taip toli, kiek yra nuėjusi šiandien? Istorija juda pirmyn – argi tai nėra normalus Dievo darbo dėsningumas? Argi tai nėra Dievo vykdomo žmonijos valdymo visoje visatoje atspindys? Istorija juda pirmyn, taip pat pirmyn juda ir Dievo darbas. Dievo ketinimai nuolat keičiasi. Jis negalėjo šešis tūkstančius metų likti tame pačiame darbo etape, nes Dievas visada yra naujas ir niekada nepasensta. Jis negalėjo toliau vykdyti tokio darbo kaip nukryžiavimas – būti kalamas prie kryžiaus vieną, du ar tris kartus… Taip mąsto neišmanėliai. Dievas netęsia to paties darbo. Jo darbas nuolat keičiasi. Jis visada atlieka naują darbą – kaip ir Aš kasdien jums sakau naujus žodžius ir atlieku naują darbą. Toks yra Mano darbas. Esminiai žodžiai čia yra „naujas“ ir „nuostabus“. „Dievas yra nekintantis ir Dievas visada yra Dievas“ – šis teiginys yra visiškai teisingas. Dievo esmė nesikeičia. Dievas visada yra Dievas ir negali tapti Šėtonu. Tačiau tai neįrodo, kad Jo darbas, kaip ir Jo esmė, yra per amžius nekintantis. Tu teigi, kad Dievas yra nekintantis. Tai kaip tada paaiškinsi, kad Dievas visada yra naujas ir niekada nepasensta? Dievo darbas nuolat plečiasi ir nuolat keičiasi, o Jo ketinimai nuolat apreiškiami ir atskleidžiami žmonėms. Žmogui patiriant Dievo darbą, jo būdas, kaip ir jo pažinimas, nuolat keičiasi. Iš kur kyla šie pokyčiai? Argi jie nekyla iš nuolat besikeičiančio Dievo darbo? Jeigu žmogaus būdas gali keistis, tai kodėl Mano darbas ir Mano žodžiai negalėtų nuolat keistis? Argi Aš turiu būti varžomas žmogaus? Argi tai nėra iš piršto laužti argumentai?

Prisikėlęs Jėzus pasirodė mokiniams ir tarė: „Štai Aš atsiųsiu jums savo Tėvo pažadą. O jūs pasilikite Jeruzalėje, kol būsite apdovanoti jėga iš aukštybių.“ Ar žinai, kaip reikėtų suprasti šiuos žodžius? Ar jau esi apdovanotas Jo jėga? Ar supranti, ką reiškia toji „jėga“? Jėzus pasakė, kad paskutiniosiomis dienomis žmonės sulauks Tiesos Dvasios. Paskutiniosios dienos jau atėjo. Ar žinai, kaip Tiesos Dvasia skelbia savo žodžius? Kur pasirodo ir veikia Tiesos Dvasia? Ano meto pranašo Izaijo pranašysčių knygoje nebuvo pasakyta, kad Naujojo Testamento amžiuje gims kūdikis, vardu Jėzus. Ten buvo parašyta, kad gims berniukas, vardu Emanuelis. Kodėl nebuvo paminėtas Jėzaus vardas? Senajame Testamente šis vardas apskritai nepaminėtas, tad kodėl tu vis tiek tiki į Jėzų? Juk nepradėjai tikėti į Jėzų pamatęs jį savo akimis? O gal tikėti pradėjai sulaukęs apreiškimo? Ar Dievas iš tiesų suteiktų tau tokią malonę? Ar Jis apdovanotų tave tokiais didžiais palaiminimais? Kuo remdamasis tiki į Jėzų? Kodėl negali patikėti, kad šiandien įsikūnijo Dievas? Kodėl sakai, kad tai, jog Dievas tau nesuteikė apreiškimo, įrodo, kad Jis nėra įsikūnijęs? Argi prieš pradėdamas savo darbą Dievas privalo apie tai pranešti žmonėms? Argi Jis būtinai turi gauti žmonių pritarimą? Izaijas tik pasakė, kad ėdžiose gims berniukas. Jis nepranašavo, kad Marija pagimdys Jėzų. Tai kuo gi remdamasis tiki į Jėzų, gimusį iš Marijos? Nejaugi tavo tikėjimas toks miglotas? Kai kurie sako, kad Dievo vardas nesikeičia. Kodėl tada Jahvės vardas tapo Jėzaus vardu. Buvo pranašauta, kad ateis Mesijas, tai kodėl atėjo žmogus, vardu Jėzus? Kodėl pasikeitė Dievo vardas? Argi toks darbas nebuvo jau seniai atliktas? Argi šiandien Dievas negali atlikti naujo darbo? Vakarykštį darbą galima pakeisti, o Jėzaus darbas gali sekti po Jahvės darbo. Argi tuomet po Jėzaus darbo negali sekti kitas darbas? Jei Jahvės vardą buvo galima pakeisti į Jėzaus, argi negalima pakeisti ir Jėzaus vardo? Čia nėra nieko keisto – tiesiog žmonių mąstymas pernelyg siauras. Dievas visada bus Dievas. Nesvarbu, kaip keičiasi jo darbas ir kad ir kaip keistųsi jo vardas, jo būdas ir išmintis niekada nesikeičia. Jei manai, kad Dievas gali būti vadinamas tik Jėzaus vardu, tavo supratimas pernelyg ribotas. Ar drįsti tvirtinti, kad Dievo vardas per amžius bus Jėzus, kad Dievas per amžius ir visada bus vadinamas Jėzumi ir kad tai niekada nesikeis? Ar drįsti tvirtinti, kad Įstatymo amžius buvo užbaigtas Jėzaus vardu ir šiuo vardu bus užbaigtas ir paskutinysis amžius? Kas gali pasakyti, kad amžius gali būti užbaigtas Jėzaus malone? Jei aiškiai nesupranti šių tiesų, ne tik negalėsi skelbti Evangelijos, bet ir pats neišliksi tvirtas. Atėjus dienai, kai išspręsi visus tų religingų žmonių sunkumus ir atremsi visus jų klaidingus argumentus, tai bus įrodymas, kad esi visiškai tikras dėl šio darbo etapo ir nebeturi nė menkiausios abejonės. Jei nesugebėsi atremti jų klaidingų argumentų, jie tave melagingai apkaltins ir apšmeiš. Argi tai nebūtų gėdinga?

Anuomet visi žydai skaitė Senąjį Testamentą ir žinojo Izaijo pranašystę, kad ėdžiose gims berniukas. Kodėl tuomet, gerai žinodami šią pranašystę, jie vis tiek persekiojo Jėzų? Argi jie taip elgėsi ne todėl, kad buvo maištingos prigimties ir nepažino Šventosios Dvasios darbo? Anuomet fariziejai manė, kad Jėzaus darbas neatitiko to, kas buvo išpranašauta apie gimusį berniuką, o šiandien žmonės atmeta Dievą dėl to, kad įsikūnijusio Dievo darbas neatitinka to, kas parašyta Biblijoje. Argi jų maištavimo prieš Dievą esmė ne tokia pati? Ar gali priimti visą be išimčių Šventosios Dvasios darbą? Jei tai yra Šventosios Dvasios darbas, vadinasi, tai yra teisinga srovė, todėl turėtum jį priimti be jokių dvejonių, o ne atsirinkinėti, ką priimti, o ko ne. Argi reikia vertinti Dievą pagal savo supratimą ir būti Jo atžvilgiu tokiam įtariam? Argi tai nėra visiškai nereikalinga? Tau nereikia toliau ieškoti pagrindimo Biblijoje – priimk Šventosios Dvasios darbą be jokių išimčių, nes tiki į Dievą tam, kad sektum Juo, o ne tam, kad Jį tirtum. Neturėtum ieškoti daugiau įrodymų apie Mane, kad įrodytum, jog Aš esu tavo Dievas. Verčiau turėtum gebėti atskirti, ar Aš tau esu naudingas – tai svarbiausia. Net jei Biblijoje rastum daugiau neginčijamų įrodymų, jie negalėtų tavęs visiškai atvesti pas Mane. Tu gyveni tik Biblijos ribose, o ne Mano akivaizdoje. Biblija negali padėti tau pažinti Mane ir negali pagilinti tavo meilės Man. Nors Biblijoje buvo išpranašauta, kad gims berniukas, niekas negalėjo numatyti, kam ta pranašystė išsipildys, nes žmogus nepažino Dievo darbo. Būtent dėl to fariziejai priešinosi Jėzui. Kai kurie žino, kad Mano darbas žmonėms naudingas, tačiau vis tiek mano, kad Jėzus ir Aš esame du visiškai nesusiję ir vienas su kitu nesuderinami asmenys. Jėzus Malonės amžiuje savo mokinius mokė tik to, kaip praktikuoti tikėjimą, kaip rinktis į susirinkimus, kaip melstis ir prašyti Dievo bei kaip elgtis su kitais. Jis vykdė Malonės amžiaus darbą ir mokė tik to, kaip turėtų elgtis Jo mokiniai ir žmonės, kurie anuomet Juo sekė. Tuo metu Jis vykdė tik Malonės amžiaus darbą, o ne paskutiniųjų dienų darbą. Kai Jahvė Įstatymo amžiuje paskelbė Senojo Testamento įstatymą, kodėl jis nevykdė Malonės amžiaus darbo? Kodėl iš anksto aiškiai neatskleidė Malonės amžiaus darbo? Argi tai nebūtų padėję žmonėms jį priimti? Jis tik išpranašavo, kad gims berniukas, kuris ateis į valdžią, tačiau iš anksto nevykdė Malonės amžiaus darbo. Kiekvieno amžiaus Dievo darbas turi aiškias ribas. Jis atlieka tik to amžiaus darbą ir niekada iš anksto neatlieka kito darbo etapo. Tik taip gali išryškėti kiekvieno Jo darbo etapo savita reikšmė. Jėzus kalbėjo tik apie paskutiniųjų dienų ženklus ir mokė tik to, kad tų laikų žmonės turi būti kantrūs, kaip jie turėtų būti atpirkti, kaip jie turėtų atgailauti ir išpažinti nuodėmes ir kaip turėtų nešti kryžių ir kentėti. Jis nekalbėjo apie tai, kaip žmogus paskutiniosiomis dienomis turėtų įžengti, ar apie tai, kaip siekti įvykdyti Dievo ketinimus. Todėl argi ne absurdiška Biblijoje ieškoti paskutiniųjų dienų Dievo darbo? Ką matai, kai esi įsikibęs Biblijos? Argi kuris nors Biblijos aiškintojas ar pamokslininkas galėjo iš anksto aiškiai matyti šiandienos darbą?

„Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia kalba Bažnyčioms!“ Ar dabar išgirdote Šventosios Dvasios žodžius? Dievo žodžiai jus pasiekė. Ar girdite juos? Paskutiniosiomis dienomis Dievas vykdo žodžių darbą ir šie žodžiai yra Šventosios Dvasios žodžiai, nes Dievas yra Šventoji Dvasia ir gali įsikūnyti. Todėl praeityje išsakyti Šventosios Dvasios žodžiai yra šiandien įsikūnijusio Dievo žodžiai. Daugelis neišmanėlių mano, kad jei kalba Šventoji Dvasia, žmonės Jos balsą turėtų girdėti sklindantį iš dangaus. Taip manantys nepažįsta Dievo darbo. Iš tikrųjų, kai kalba Šventoji Dvasia, kalba įsikūnijęs Dievas. Šventoji Dvasia negali tiesiogiai kalbėti žmonėms. Net Įstatymo amžiuje Jahvė nekalbėjo tiesiogiai minioms, juo labiau Jis to nedarytų šiandien šiame amžiuje. Kad Dievas galėtų prabilti ir kalbėti, taip atlikdamas savo darbą, Jis turi įsikūnyti; priešingu atveju Jo darbas nepasiektų savo tikslo. Tie, kurie neigia Dievo įsikūnijimą, nepažįsta Dvasios ir nežino Dievo darbo principų. Tie, kurie mano, kad dabar yra Šventosios Dvasios amžius, tačiau nepriima Jos naujojo darbo, gyvena miglotu tikėjimu. Tokie žmonės niekada nepatirs Šventosios Dvasios darbo. Tie, kurie tik tikisi, kad Šventoji Dvasia kalbės ir veiks tiesiogiai, bet nepriima įsikūnijusio Dievo žodžių ir darbo, niekada negalės įžengti į naująjį amžių ir niekada nebus visiškai išgelbėti Dievo!