Įsakymų laikymasis ir tiesos įgyvendinimas praktikoje
Praktiškai įsakymų laikymasis turėtų būti siejamas su tiesos įgyvendinimu praktikoje. Laikydamasis įsakymų, žmogus privalo įgyvendinti tiesą praktikoje. Įgyvendindamas tiesą praktikoje, žmogus neturi nusižengti įsakymų principams ir jų pažeisti; privalai daryti viską, ko Dievas iš tavęs reikalauja. Įsakymų laikymasis ir tiesos įgyvendinimas praktikoje yra tarpusavyje susiję, o ne prieštaringi veiksmai. Kuo dažniau įgyvendini tiesą praktikoje, tuo geriau gebi laikytis įsakymų esmės. Kuo dažniau įgyvendinsi tiesą praktikoje, tuo aiškiau suvoksi ir suprasi Dievo žodį, išreikštą įsakymuose. Tiesos įgyvendinimas praktikoje ir įsakymų laikymasis nėra prieštaringi veiksmai – jie yra tarpusavyje susiję. Iš pradžių žmogus galėjo įgyvendinti tiesą praktikoje ir būti apšviestas Šventosios Dvasios tik gerai laikydamasis įsakymų, tačiau tai nėra Dievo pirminis ketinimas. Dievas reikalauja, kad tu iš visos širdies Jį garbintum, o ne tik gerai elgtumeisi. Tačiau tu privalai deramai laikytis įsakymų, bent jau išoriškai. Tik tada, kai žmogus palaipsniui, įgydamas patirties, vis aiškiau pažįsta Dievą, nemaištauja prieš Jį ir Jam nesipriešina, o taip pat neturi abejonių dėl Jo darbo, jis gali laikytis įsakymų esmės. Taigi vien įsakymų laikymasis, neįgyvendinant tiesos praktikoje, neduoda vaisių ir nėra tikrasis Dievo garbinimas, nes tu dar nepasiekei tikros brandos. Vien tik įsakymų laikymasis be tiesos prilygsta griežtam taisyklių laikymuisi. Taip elgiantis, įsakymai tau taptų vien tik įstatymu, nepadedančiu tau augti gyvenime. Priešingai, jie taptų tavo našta ir tvirtai tave suvaržytų, kaip Senojo Testamento įstatymai, dėl ko prarastum Šventosios Dvasios buvimą. Todėl tik įgyvendindamas tiesą praktikoje gali tinkamai laikytis įsakymų, o tinkamas įsakymų laikymasis yra skirtas tiesos įgyvendinimui praktikoje. Laikydamasis įsakymų, tu praktikoje įgyvendinsi dar daugiau tiesų, o įgyvendindamas tiesą praktikoje, įgysi dar gilesnį supratimą apie tai, ką iš tikrųjų reiškia įsakymai. Dievo reikalavimo, kad žmogus laikytųsi įsakymų, tikslas ir prasmė nėra priversti jį laikytis taisyklių, kaip jis galbūt įsivaizduoja; tai veikiau susiję su jo įžengimu į gyvenimą. Nuo tavo augimo gyvenime priklauso, kiek gebėsi laikytis įsakymų. Nors įsakymai yra skirti tam, kad žmogus jų laikytųsi, jų esmė paaiškėja tik per žmogaus gyvenimo patirtį. Dauguma žmonių mano, kad tinkamas įsakymų laikymasis reiškia, jog jie yra „visiškai pasirengę ir beliko būti paimtiems aukštyn“. Toks mąstymas yra prabanga. Tai nėra Dievo ketinimas. Taip kalba tie, kurie nesiekia tobulėti ir tie, kurie pataikauja kūnui. Tai klaidingas mąstymas! Tai neatitinka tikrovės! Dievo ketinimas nėra vien tik įgyvendinti tiesą praktikoje, iš tikrųjų nesilaikant įsakymų. Taip besielgiantys yra neįgalūs – tarsi žmonės, neturintys galūnių. Tik įsakymų, tarsi taisyklių, laikymasis, negyvenant tiesoje, taip pat negali patenkinti Dievo ketinimo, kaip ir tie, kuriems trūksta akies – jie vis tiek yra neįgalūs. Galima sakyti, kad jei tinkamai laikysiesi įsakymų ir aiškiai suprasi veikiantį Dievą, tuomet gyvensi tiesoje; santykinai kalbant, tu būsi pasiekęs tikrą brandą. Jei įgyvendinsi tiesą praktikoje, kurią turėtum įgyvendinti, tu taip pat laikysiesi įsakymų, o šie du dalykai vienas kitam neprieštaraus. Tiesos įgyvendinimas praktikoje ir įsakymų laikymasis yra dvi pagrindinės sistemos, kurios yra laikomos neatsiejamomis žmogaus gyvenimo patirties dalimis. Žmogaus patirtis turėtų apjungti įsakymų laikymąsi ir tiesos įgyvendinimą praktikoje, o ne juos atskirti. Tačiau tarp šių dviejų dalykų yra tiek skirtumų, tiek sąsajų.
Įsakymų paskelbimas naujajame amžiuje yra įrodymas, kad visi šioje tėkmėje esantys žmonės, visi, kurie šiandien girdi Dievo žodį, įžengė į naująjį amžių. Tai yra nauja Dievo darbo pradžia, o taip pat Dievo šešių tūkstančių metų valdymo plano paskutiniosios dalies pradžia. Naujojo amžiaus įsakymai simbolizuoja, kad Dievas ir žmogus įžengė į naujojo dangaus ir naujosios žemės karalystę, ir kad Dievas, kaip ir Jahvė, dirbdamas tarp izraelitų, o Jėzus – tarp žydų, atliks daugiau praktinio darbo ir darys dar didesnį bei kilnesnį darbą žemėje. Jie taip pat simbolizuoja, kad ši žmonių grupė iš Dievo gaus daugiau ir didesnių įgaliojimų, bus Jo praktiškai aprūpinta, pamaitinta, remiama, globojama ir saugoma, iš Jo gaus dar daugiau praktinio mokymo ir bus genima, laužoma bei tobulinama Dievo žodžiu. Naujojo amžiaus įsakymų reikšmė yra tikrai gili. Jie rodo, kad Dievas iš tikrųjų pasirodys žemėje, iš kurios Jis užkariaus visą visatą, atskleisdamas visą Savo šlovę kūnišku pavidalu. Jie taip pat rodo, kad veikiantis Dievas žemėje atliks dar daugiau praktinio darbo, siekdamas ištobulinti visus Savo išrinktuosius. Be to, Dievas žemėje viską įvykdys žodžiais ir pavers tikrove žodžius „įsikūnijęs Dievas pakils į aukščiausią vietą ir bus didžiai pagerbtas, o daugybė tautų ir žmonių klaupsis garbinti Dievo, kuris bus didžiai pagerbtas“. Nors naujojo amžiaus įsakymai yra skirti tam, kad žmogus jų laikytųsi, ir nors tai daryti yra žmogaus pareiga bei siekis, jų reikšmė yra pernelyg gili, kad ją būtų galima visiškai išreikšti vienu ar dviem žodžiais. Naujojo amžiaus įsakymai pakeičia Senojo Testamento įstatymus ir Naujojo Testamento nuostatas, paskelbtas Jahvės ir Jėzaus. Tai gilesnė pamoka, o ne toks paprastas dalykas, kaip žmonės galėtų įsivaizduoti. Naujojo amžiaus įsakymai turi praktinę reikšmę. Jie yra laikomi perėjimo tašku iš Malonės amžiaus į Karalystės amžių. Naujojo amžiaus įsakymai užbaigia visas senojo amžiaus praktikas ir nuostatas, o taip pat visas Jėzaus amžiaus ir dar ankstesnių laikų praktikas. Jie atveda žmogų į praktiškesnio Dievo akivaizdą, kad jis galėtų pradėti priimti Jo patobulinimą asmeniškai; jais pradedamas tobulėjimo kelias. Todėl jūs turėtumėte laikytis teisingo požiūrio į naujojo amžiaus įsakymus ir su jais nesielgti nerūpestingai bei lengvabūdiškai. Naujojo amžiaus įsakymai ypač pabrėžia vieną dalyką: žmogus turi garbinti šių dienų veikiantį Dievą, o tai reiškia praktiškiau atsiduoti Dvasios esmei. Įsakymai taip pat pabrėžia principą, pagal kurį Dievas, pasirodęs kaip teisumo Saulė, žmogų teis kaip nuodėmingą arba teisų. Įsakymus lengviau suprasti, nei įgyvendinti. Iš to galima matyti, kad jei Dievas nori patobulinti žmogų, Jis tai privalo daryti per Savo paties žodžius ir vedimą, o žmogus negali pasiekti tobulumo vien savo įgimtais protiniais gabumais. Ar žmogus sugebės laikytis naujojo amžiaus įsakymų, priklauso nuo jo žinių apie veikiantį Dievą. Todėl gebėjimo laikytis įsakymų neįgysite vos per kelias dienas. Tai labai gili pamoka, kurią reikia išmokti.
Tiesos įgyvendinimas praktikoje yra kelias, kuriuo eidamas žmogus gali gyvenime augti. Jei praktikoje neįgyvendinsite tiesos, jums liks tik teorija, o tikro gyvenimo neturėsite. Tiesa yra žmogaus brandos ženklas, o tai, ar įgyvendini tiesą praktikoje, yra susiję su tuo, ar esi tikrai subrendęs. Jei neįgyvendini tiesos praktikoje, nesielgi teisingai arba esi valdomas jausmų ir pataikauji kūnui, tuomet apie įsakymų laikymąsi negali būti nė kalbos. Tai yra giliausia iš visų pamokų. Kiekviename amžiuje yra daug tiesų, į kurias žmonės turi įsigilinti ir kurias turi suprasti, tačiau kiekviename amžiuje tas tiesas lydi skirtingi įsakymai. Tiesos, kurias žmonės įgyvendina praktikoje, kaip ir įsakymai, kurių jie laikosi, yra susijusios su konkrečiu amžiumi. Kiekvienas amžius turi ne tik savas tiesas, kurias reikia įgyvendinti praktikoje, bet ir savo įsakymus, kurių reikia laikytis. Tačiau, priklausomai nuo Dievo paskelbtų įsakymų, kurie kiekviename amžiuje yra kitokie, atitinkamai skiriasi žmogaus tiesos įgyvendinimo praktikoje tikslas ir poveikis. Galima sakyti, kad įsakymai tarnauja tiesai, o tiesa padeda laikytis įsakymų. Jei būtų tik tiesa, tuomet negalėtume kalbėti apie jokius pokyčius Dievo darbe. Tačiau remdamasis įsakymais žmogus gali nustatyti Šventosios Dvasios darbo apimtį ir sužinoti, kokiame amžiuje Dievas veikia. Religijoje yra daug žmonių, galinčių praktikoje įgyvendinti daugybę tiesų, kurias žmonės įgyvendindavo Įstatymo amžiuje. Tačiau jie dar nėra gavę naujojo amžiaus įsakymų ir negali jų laikytis. Jie vis dar laikosi senųjų papročių ir lieka pirmykščiais žmonėmis. Jiems trūksta naujų darbo metodų, ir jie nemato naujojo amžiaus įsakymų. Todėl juose nevykdomas Dievo darbas. Tai prilygsta tuščių kiaušinių lukštų saugojimui – jei viduje nėra viščiuko, tai nėra ir dvasios. Tiksliau sakant, tai reiškia, kad juose nėra gyvybės. Tokie žmonės dar neįžengė į naująjį amžių ir yra per daug atsilikę. Todėl vadovautis tik ankstesnių amžių tiesomis be naujojo amžiaus įsakymų yra beprasmiška. Daugelis iš jūsų praktikoje įgyvendina šių dienų tiesą, bet nesilaiko šių dienų įsakymų. Jūs nieko nepasieksite, jūsų praktikoje įgyvendinama tiesa bus bevertė ir beprasmė, o Dievas jums nepritars. Tiesa turi būti įgyvendinama praktikoje pagal dabartinius Šventosios Dvasios veikimo būdus; tai turi būti daroma atsižvelgiant į šiandien veikiančio Dievo išsakytus žodžius. Priešingu atveju, viskas nueis perniek, tarsi bandytumėte semti vandenį bambukiniu krepšiu. Tai taip pat yra naujojo amžiaus įsakymų paskelbimo praktinė reikšmė. Jei žmonės nori tinkamai laikytis įsakymų, jie turėtų bent jau pažinti Dievą, kuris praktiškai pasirodo kūnišku pavidalu, ir neturėtų dėl Jo jaustis sutrikę. Kitaip tariant, žmonės turėtų suvokti principus, kaip tinkamai laikytis įsakymų. Įsakymų laikymasis nereiškia, kad jų reikia laikytis atmestinai ar savavališkai – jų reikia laikytis turint pagrindą, tikslą ir laikantis principų. Pirmiausia reikia aiškiai suprasti vizijas. Jei gerai suprasi šių laikų Šventosios Dvasios darbą ir priimsi šiandieninius darbo metodus, tuomet savaime aiškiai suprasi ir įsakymų laikymąsi. Jei ateis diena, kai įžvelgsi naujojo amžiaus įsakymų esmę ir sugebėsi jų laikytis, tuomet tu būsi ištobulintas. Tai yra tiesos įgyvendinimo praktikoje ir įsakymų laikymosi praktinė reikšmė. Ar gali įgyvendinti tiesą praktikoje, ar ne, priklauso nuo to, kaip suvoki naujojo amžiaus įsakymų esmę. Šventosios Dvasios darbas nuolat atsiskleis žmogui, o Dievo reikalavimai žmogui palaipsniui didės. Todėl Dievas reikalaus iš žmonių vis daugiau ir vis aukštesnio lygio tiesų, o laikantis įsakymų bus pasiekiama vis geresnių rezultatų. Todėl privalote įgyvendinti tiesą ir tuo pačiu metu laikytis įsakymų. Niekas neturėtų to ignoruoti – tegul naujajame amžiuje naujoji tiesa ir naujieji įsakymai eina kartu.