Ką reiškia pažinti Dievo darbą mūsų laikais? Iš esmės tai reiškia pažinti, kokia yra paskutiniųjų dienų įsikūnijusio Dievo pagrindinė tarnystė ir ką Jis atėjo padaryti žemėje. Savo žodžiuose anksčiau esu minėjęs, kad Dievas atėjo į žemę (paskutinėmis dienomis) tam, jog prieš išvykdamas parodytų pavyzdį. Kaip Dievas parodo šį pavyzdį? Jis tai daro skelbdamas Savo žodžius ir dirbdamas bei kalbėdamas visame krašte. Toks yra Dievo darbas paskutinėmis dienomis; Jis tik kalba, ir žemė tampa žodžių pasauliu, ir kiekvienas žmogus yra aprūpinamas ir apšviečiamas Jo žodžiais ir taip savo dvasioje išvysta šviesą bei aiškiai supranta vizijas. Paskutinėmis dienomis Dievas tapo kūnu ir atėjo į žemę daugiausia tam, kad skelbtų Savo žodžius. Atėjęs Jėzus skelbė Dangaus karalystės evangeliją ir atliko atpirkimo darbą per nukryžiavimą. Jis užbaigė Įstatymo amžių ir panaikino visa, kas buvo sena. Jėzaus atėjimas užbaigė Įstatymo amžių ir įvedė Malonės amžių; paskutiniųjų dienų įsikūnijusio Dievo atėjimas užbaigė Malonės amžių. Jis atėjo daugiausia tam, kad skelbtų Savo žodžius – žodžiais tobulintų žmogų, jį apšviestų ir nušviestų – ir taip pašalintų žmogaus širdyje migloto Dievo įvaizdį. Atėjęs Jėzus neatliko šio darbo etapo. Atėjęs Jis padarė daug stebuklų, gydė ligonius, išvarinėjo demonus ir atliko atpirkimo darbą per nukryžiavimą. Todėl savo sampratose žmonės tiki, kad toks ir turėtų būti Dievas. Nes atėjęs Jėzus neatliko darbo, skirto pašalinti migloto Dievo įvaizdį iš žmogaus širdies; atėjęs Jis buvo nukryžiuotas, gydė ligonius, išvarinėjo demonus ir skelbė Dangaus karalystės evangeliją. Viena vertus, Dievo įsikūnijimas paskutinėmis dienomis pašalina vietą, kurią žmogaus sampratose užima miglotas Dievas, kad žmogaus širdyje nebeliktų migloto Dievo įvaizdžio. Per Savo veiklius žodžius ir darbą, lankymąsi skirtingose vietose bei išskirtinai praktišką ir normalų darbą, atliekamą tarp žmonių, Jis leidžia žmogui pažinti Dievo tikrumą ir pašalina migloto Dievo vietą žmogaus širdyje. Kita vertus, Dievas naudoja Savo kūno ištartus žodžius, kad visiškai ištobulintų žmogų ir įvykdytų viską, kas Jam skirta. Tai yra darbas, kurį Dievas atliks paskutinėmis dienomis.

Ką privalote žinoti:

1. Dievo darbas nėra antgamtinis, tad neturėtumėte turėti apie jį savo sampratų.

2. Privalote suprasti pagrindinį darbą, kurį šį kartą atėjo atlikti įsikūnijęs Dievas.

Jis atėjo ne gydyti ligonių, išvarinėti demonų ar daryti stebuklų; Jis atėjo ne skelbti atgailos evangelijos ar suteikti žmogui atpirkimą. Taip yra todėl, kad Jėzus jau atliko šį darbą, o Dievas to paties darbo nekartoja. Šiandien Dievas atėjo tam, kad užbaigtų Malonės amžių ir panaikintų visą Malonės amžiaus praktiką. Tikrasis Dievas atėjo daugiausia tam, kad apreikštų Savo tikrumą. Atėjęs Jėzusdaug nekalbėjo; Jis daugiausia rodė stebuklus, darė ženklus bei stebuklingus darbus, gydė ligonius ir išvarinėjo demonus arba skelbė pranašystes – visa tai tam, kad žmonės visiškai Juo įtikėtų ir pamatytų, jog Jis tikrai yra Dievas ir neturi jokių kūniškų jausmų. Galiausiai Jis užbaigė nukryžiavimo darbą. Šių dienų Dievas nerodo ženklų ir stebuklų, taip pat negydo ligonių ir neišvarinėja demonų. Kai atėjo Jėzus, Jo atliktas darbas atstovavo vienai Dievo daliai, tačiau šį kartą Dievas atėjo atlikti to darbo etapo, kurį ir priklauso atlikti. Dievas nekartoja to paties darbo – Jis yra Dievas, kuris visada naujas ir niekada nesenstantis, todėl visa, ką tu šiandien matai, yra tikrojo Dievo žodžiai ir darbas.

Paskutinėmis dienomis Dievas tapo kūnu daugiausia tam, kad skelbtų Savo žodžius, paaiškintų visa, kas būtina žmogaus gyvenimui, nurodytų žmogui kelią, kuriuo jis turėtų eiti, ir parodytų žmogui Dievo darbus bei Dievo išmintį, visagalybę ir nuostabumą. Per daugybę Dievo kalbėjimo būdų žmogus regi Dievo viršenybę, Dievo didybę ir, juo labiau, Dievo nuolankumą bei slaptumą. Žmogus mato, kad Dievas yra aukščiausias, bet Jis yra nuolankus ir pasislėpęs, ir gali tapti pačiu mažiausiuoju. Kai kurie Jo žodžiai yra kalbami tiesiogiai iš Dvasios perspektyvos, kai kurie – tiesiogiai iš žmogaus perspektyvos, o kai kurie – iš trečiojo asmens perspektyvos. Iš to matyti, kad Dievo darbo būdas labai įvairuoja, ir būtent per žodžius Jis leidžia žmogui tai pamatyti. Dievo darbas paskutinėmis dienomis yra ir normalus, ir tikras, todėl paskutiniųjų dienų žmonių grupė patiria pačius didžiausius išbandymus. Dėl Dievo normalumo ir tikrumo visi žmonės įžengė į išbandymus; tai, jog žmogus pateko į Dievo išbandymus, yra dėl Dievo normalumo ir tikrumo. Jėzaus amžiuje nebuvo nei sampratų, nei išbandymų. Kadangi didžioji Jėzaus atlikto darbo dalis atitiko žmogaus sampratas, žmonės sekė Juo ir neturėjo jokių su Juo susijusių sampratų. Šiandieniniai išbandymai yra patys didžiausi, su kokiais žmogui kada nors teko susidurti, ir kai sakoma, kad šie žmonės išeina iš didžiųjų sunkumųojo, turimi omenyje būtent šie sunkumai. Šiandien Dievas kalba, kad ugdytų šių žmonių tikėjimą, meilę, kentėjimo priėmimą ir paklusnumą. Paskutiniųjų dienų įsikūnijusio Dievo žodžiai yra kalbami atsižvelgiant į žmogaus prigimties esmę, žmogaus elgesį ir apraiškas bei į tai, į ką žmogus šiuo metu turėtų įžengti. Jo žodžiai yra ir tikri, ir normalūs: Jis nekalba apie rytojų ir nesidairo į vakardieną; Jis kalba tik apie tai, į ką reikia įžengti, ką reikia praktikuoti ir suprasti šiandien. Jeigu šiais laikais atsirastų žmogus, galintis rodyti ženklus bei stebuklus, išvarinėti demonus, gydyti ligonius ir daryti daug stebuklingų darbų, ir jeigu šis žmogus tvirtintų esąs atėjęs Jėzus, tai būtų piktosios dvasios apsimetinėjimas – piktosios dvasios, pamėgdžiojančios Jėzų, darbas. Atsiminkite tai! Dievas nekartoja to paties darbo. Jėzaus darbo etapas jau baigtas, ir Dievas niekada daugiau nesiims šio darbo etapo. Dievo darbas neatitinka žmogaus sampratų; pavyzdžiui, Senasis Testamentas išpranašavo Mesijo atėjimą, tačiau paaiškėjo, kad atėjo Jėzus. Tad būtų neteisinga, jei ateitų kitas Mesijas. Jėzus jau kartą atėjo, ir būtų neteisinga, jei „Jėzus“ ir šį kartą ateitų vėl. Kiekvienam amžiui yra vienas vardas, ir kiekvienas vardas apibūdina tą amžių. Žmogaus sampratose Dievas visada privalo rodyti ženklus ir daryti stebuklus, visada privalo gydyti ligonius ir išvarinėti demonus bei visada privalo būti lygiai toks, kaip Jėzus. Tačiau šį kartą Dievas visiškai ne toks. Jeigu paskutinėmis dienomis Dievas vis dar darytų ženklus bei stebuklus ir vis dar išvarinėtų demonus bei gydytų ligonius – jeigu Jis darytų lygiai tą patį, ką Jėzus, – tuomet Dievas kartotų tą patį darbą, ir Jėzaus darbas neturėtų jokios reikšmės ar vertės. Taigi, kiekviename amžiuje Dievas atlieka vieną darbo etapą. Kai tik kiekvienas Jo darbo etapas užbaigiamas, piktosios dvasios iš karto bando jį pamėgdžioti, ir kai Šėtonas pradeda sekti Dievui įkandin, Dievas pasirenka kitą darbo būdą. Kai tik Dievas užbaigia vieną Savo darbo etapą, piktosios dvasios bando jį pamėgdžioti. Privalote tai aiškiai suprasti. Kodėl šiandienis Dievo darbas skiriasi nuo Jėzaus darbo? Kodėl šiandien Dievas nedaro ženklų ir stebuklų, neišvarinėja demonų ir negydo ligonių? Jeigu Jėzaus darbas būtų buvęs toks pat, kaip darbas, atliktas Įstatymo amžiuje, ar Jis būtų galėjęs atstovauti Malonės amžiaus Dievui? Ar Jis būtų galėjęs atlikti nukryžiavimo darbą? Jeigu Jėzus būtų tarnavęs šventykloje ir laikęsis šabo taip, kaip Įstatymo amžiuje, niekieno nepersekiojamas ir visų priimamas, ar Jis būtų galėjęs būti nukryžiuotas? Ar Jis būtų galėjęs atlikti atpirkimo darbą? Kokia būtų prasmė, jei paskutiniųjų dienų įsikūnijęs Dievas darytų ženklus bei stebuklus taip, kaip Jėzus? Tik Dievui paskutinėmis dienomis atliekant kitą Savo darbo dalį – tą, kuri atstovauja Jo valdymo plano daliai, – žmogus gali įgyti gilesnį Dievo pažinimą ir Dievo valdymo planas gali būti užbaigtas.

Paskutinėmis dienomis Dievas atėjo daugiausia tam, kad skelbtų Savo žodžius. Jis kalba iš Dvasios perspektyvos, iš žmogaus perspektyvos ir iš trečiojo asmens perspektyvos; Jis kalba skirtingais būdais, vieną būdą naudodamas tam tikrą laiką, ir šiais kalbėjimo būdais Jis keičia žmogaus sampratas bei pašalina migloto Dievo įvaizdį iš žmogaus širdies. Tai yra pagrindinis Dievo atliekamas darbas. Kadangi žmogus tiki, jog Dievas atėjęs gydys ligonius, išvarinės demonus, darys stebuklus ir apdovanos žmogų materialiais palaiminimais, Dievas atlieka šį darbo etapą – baudimo ir teismo darbą, – kad pašalintų tokius dalykus iš žmogaus sampratų, leistų žmogui pažinti Dievo tikrumą ir normalumą bei pašalintų tokio Jėzaus, koks Jis yra žmogaus širdyje, įvaizdį, taip leisdamas naujam Dievo įvaizdžiui užimti vietą žmogaus širdyje. Kai tik Dievo įvaizdis žmoguje tampa pasenęs, jis tampa stabu. Kai atėjo Jėzus ir atliko tą darbo etapą, Jis neatstovavo Dievo visumos. Jis parodė kai kuriuos ženklus ir padarė kažkiek stebuklų, ištarė kai kuriuos žodžius ir galiausiai buvo nukryžiuotas. Jis atstovavo vienai Dievo daliai. Jis negalėjo atstovauti viskam, kas sudaro Dievą, bet greičiau atstovavo Dievui atlikdamas vieną Dievo darbo dalį. Taip yra todėl, kad Dievas yra toks didis, toks nuostabus ir nesuvokiamas, ir todėl, kad kiekviename amžiuje Dievas atlieka tik vieną Savo darbo dalį. Dievo atliekamas darbas šiame amžiuje daugiausia yra žmogaus aprūpinimas gyvybės žodžiais, žmogaus prigimties esmės ir jo sugadinto būdo atskleidimas bei jo religinių sampratų, feodalinio mąstymo, atgyvenusio mąstymo, žinių ir kultūros pašalinimas. Visi šie dalykai turi būti apvalyti, Dievo žodžiams juos atskleidžiant. Paskutinėmis dienomis Dievas naudoja žodžius, o ne ženklus ir stebuklus, kad ištobulintų žmogų. Jis naudoja Savo žodžius, kad atskleistų žmogų, teistų žmogų, baustų žmogų ir ištobulintų žmogų, idant Dievo žodžiuose žmogus pamatytų Dievo išmintį bei nuostabumą, suprastų Dievo būdą, ir kad per Dievo žodžius žmogus išvystų Dievo darbus. Įstatymo amžiuje Jahvė Savo žodžiais išvedė Mozę iš Egipto ir ištarė tam tikrus žodžius izraelitams; tuo metu dalis Dievo darbų buvo apreikšta, bet, kadangi žmogaus gebėjimai buvo riboti ir niekas negalėjo visiškai užbaigti jo pažinimo, Dievas toliau kalbėjo ir dirbo. Malonės amžiuje žmogus dar kartą išvydo dalį Dievo darbų. Jėzus galėjo rodyti ženklus ir stebuklus, gydyti ligonius bei išvarinėti demonus ir būti nukryžiuotas, o po trijų dienų Jis prisikėlė ir kūne pasirodė žmonėms. Žmogus apie Dievą žinojo ne daugiau nei tai. Žmogus žino tiek, kiek Dievas jam apreiškia, ir jei Dievas žmogui daugiau nieko neapreikštų, tuomet tai ir būtų riba, iki kurios žmogus apribotų Dievą. Todėl Dievas toliau dirba, kad žmogaus pažinimas apie Jį taptų gilesnis ir kad žmogus palaipsniui pažintų Dievo esmę. Paskutinėmis dienomis Dievas naudoja Savo žodžius žmogui ištobulinti. Tavo sugadintas būdas yra atskleidžiamas per Dievo žodžius, o tavo religinės sampratos pakeičiamos Dievo tikrumu. Paskutinėmis dienomis Dievas tapo kūnu daugiausia tam, kad įgyvendintų žodžius „Žodis tampa kūnu, Žodis ateina į kūną ir Žodis pasirodo kūne“, ir jeigu neturite išsamaus šito pažinimo, tuomet nesugebėsite tvirtai stovėti. Paskutinėmis dienomis Dievas pirmiausia ketina įvykdyti darbo etapą, kuriame Žodis pasirodo kūne, ir tai yra viena Dievo valdymo plano dalis. Todėl jūsų pažinimas privalo būti išsamus; kad ir kaip Dievas dirbtų, Jis neleidžia žmogui Jo apriboti. Jeigu paskutinėmis dienomis Dievas neatliktų šio darbo, žmogaus pažinimas apie Jį negalėtų žengti toliau. Tu žinotum tik tai, kad Dievas gali būti nukryžiuotas ir gali sunaikinti Sodomą, ir kad Jėzus gali prisikelti iš numirusiųjų bei pasirodyti Petrui... Tačiau tu niekada nepasakytum, kad Dievo žodžiai gali įvykdyti viską ir gali užkariauti žmogų. Tik patirdamas Dievo žodžius tu gali kalbėti apie tokį pažinimą. Kuo daugiau Dievo darbo patirsi, tuo išsamesnis taps tavo Dievo pažinimas, ir tik tada tu neapribosi Dievo savo paties sampratomis. Žmogus pažįsta Dievą patirdamas Jo darbą; nėra kito teisingo kelio pažinti Dievą. Šiandien yra daug žmonių, kurie nedaro nieko kito, tik laukia, kol išvys ženklus bei stebuklus ir didžiųjų nelaimių metą. Ar tu tiki Dievu, ar tiki didžiosiomis nelaimėmis? Kai ateis didžiosios nelaimės, bus per vėlu, o jeigu Dievas nesiųs didžiųjų nelaimių, ar Jis tuomet nėra Dievas? Ar tu tiki ženklais ir stebuklais, ar tiki pačiu Dievu? Jėzus nerodė ženklų ir stebuklų, kai iš Jo tyčiojosi kiti, tačiau argi Jis nebuvo Dievas? Ar tu tiki ženklais ir stebuklais, ar tiki Dievo esme? Žmogaus požiūris į tikėjimą Dievu yra klaidingas! Įstatymo amžiuje Jahvė ištarė daug žodžių, bet net ir šiandien kai kurie iš jų vis dar neišsipildę. Ar gali pasakyti, kad Jahvė nėra Dievas?

Šiandien jums visiems turėtų būti aišku, kad paskutinėmis dienomis Dievas daugiausia įgyvendina žodžius „Žodis tampa kūnu“. Per Savo tikrąjį darbą žemėje Jis leidžia žmogui Jį pažinti, su Juo bendrauti ir išvysti Jo tikrus darbus. Jis leidžia žmogui aiškiai pamatyti, kad Jis geba daryti ženklus ir stebuklus, bet būna laikotarpių, kai Jis jų neatlieka; tai priklauso nuo amžiaus. Iš to tu gali matyti, jog nėra taip, kad Dievas nepajėgus daryti ženklų ir stebuklų – Jis tiesiog keičia Savo darbo būdą, atsižvelgdamas į atliktiną darbą ir į amžių. Dabartiniame darbo etape Jis nedaro ženklų ir stebuklų; Jėzaus amžiuje Jis padarė kai kuriuos ženklus ir stebuklus, nes tame amžiuje Jo darbas buvo kitoks. Šiandien Dievas šio darbo neatlieka, todėl kai kurie žmonės mano, jog Jis nepajėgus daryti ženklų ir stebuklų, arba galvoja, kad jei Jis nedaro ženklų ir stebuklų, vadinasi, Jis nėra Dievas. Argi tai nėra klaidinga išvada? Dievas geba daryti ženklus ir stebuklus, bet dabar Jis dirba kitame amžiuje, todėl tokio darbo neatlieka. Skirtingais amžiais ir atsižvelgdamas į skirtingus Savo darbo etapus, Dievas parodo skirtingus darbus. Žmogaus tikėjimas Dievu yra ne tikėjimas ženklais bei stebuklais ir ne tikėjimas stebuklingais darbais, o tikėjimas Jo tikru darbu naujajame amžiuje. Žmogus pažįsta Dievą iš to, kaip Jis dirba, ir šis pažinimas ugdo žmogaus tikėjimą Dievu – tai yra, tikėjimą Dievo atliekamu darbu ir Jo veiksmais. Šiame darbo etape Dievas daugiausia kalba. Nelauk, kol išvysi ženklus ir stebuklus; tu jų neišvysi! Taip yra todėl, kad tu negimei Malonės amžiuje. Jeigu būtum jame gimęs, būtum galėjęs matyti ženklus ir stebuklus, tačiau gimei paskutinėmis dienomis, todėl gali matyti tik Dievo tikrumą ir normalumą. Nesitikėk paskutinėmis dienomis išvysti antgamtiško Jėzaus. Tu gali matyti tik tikrąjį įsikūnijusį Dievą, kuris niekuo nesiskiria nuo bet kurio normalaus žmogaus. Kiekviename amžiuje Dievas parodo skirtingus darbus. Kiekviename amžiuje Jis apreiškia dalį Savo darbų, o kiekvieno amžiaus darbas atstovauja vienai Dievo būdo daliai ir vienai Dievo darbų daliai. Jo apreiškiami darbai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, kuriame Jis dirba, tačiau jie visi leidžia žmogui vis geriau pažinti Dievąo ir padeda žmogui turėti tikresnį bei tvirtesnį tikėjimą Dievu. Žmogus tiki Dievu dėl visų Dievo darbų, dėl to, kad Dievas yra toks nuostabus, toks didis ir visagalis bei todėl, kad Jis yra nesuvokiamas – štai kodėl žmogus tiki Dievu. Jeigu tu tiki Dievu tik todėl, kad Jis geba daryti ženklus bei stebuklus, gali gydyti ligonius ir išvarinėti demonus, tuomet tavo požiūris yra klaidingas, ir kai kurie žmonės tau pasakys: „Argi piktosios dvasios taip pat negali daryti tokių dalykų?“ Argi tai nereiškia Dievo įvaizdžio painiojimo su Šėtono įvaizdžiu? Šiandien žmogus tiki Dievu dėl daugybės Jo darbų, dėl gausaus Jo atliekamo darbo ir dėl daugybės būdų, kuriais Jis kalba. Savo žodžiais Dievas užkariauja žmogų ir jį ištobulina. Žmogus tiki Dievu dėl daugybės Jo darbų, o ne todėl, kad Jis geba rodyti ženklus ir stebuklus; žmonės pažįsta Dievą tik matydami Jo darbus. Tik pažinęs tikrus Dievo darbus, tai, kaip Jis dirba, kokius išmintingus metodus Jis naudoja, kaip Jis kalba ir kaip Jis ištobulina žmogų – tik pažinęs šiuos aspektus – tu gali suvokti Dievo tikrumą ir suprasti Jo būdą, žinodamas, kas Jam patinka, ko Jis nekenčia ir kaip Jis dirba žmoguje. Suprasdamas, kas Dievui patinka ir ko Jis nekenčia, tu gali atskirti tai, kas teigiama, nuo to, kas neigiama, o per tavo turimą Dievo pažinimą atsiranda pažanga tavo gyvenime. Trumpai tariant, tu privalai įgyti Dievo darbo pažinimą ir privalai ištaisyti savo požiūrį į tikėjimą Dievu.