Tiesą sakant, dabar atliekamas darbas yra skirtas tam, kad žmonės sukiltų prieš Šėtoną ir savo senąjį protėvį. Visais teisimais žodžiu siekiama atskleisti sugedusius žmonių polinkius ir suteikti jiems galimybę suprasti gyvenimo esmę. Šie pasikartojantys teisimai perveria žmonių širdis. Kiekvienas teismas yra tiesiogiai susijęs su jų likimais ir yra skirtas sužeisti jų širdis, kad jie galėtų paleisti visus tuos dalykus ir taip pažintų gyvenimą, pažintų šį nešvarų pasaulį, pažintų Dievo išmintį bei visagalybę, o taip pat pažintų žmoniją, kuri sugadinta Šėtono. Kuo daugiau tokio baudimo ir teismo, tuo labiau galima sužeisti žmogaus širdį ir tuo labiau galima pažadinti jo dvasią. Tokio teismo tikslas yra pažadinti šių itin sugedusių ir labiausiai suklaidintų žmonių dvasią. Žmogus neturi dvasios, tai yra, jo dvasia seniai mirė ir jis nežino, kad yra Dangus, nežino, kad yra Dievas, ir tikrai nežino, kad jis kovoja mirties bedugnėje. Kaip gi jam žinoti, kad gyvena šiame blogio kupiname žmonių pragare? Kaip gi jam žinoti, kad šis supuvęs jo lavonas, Šėtono sugadintas, pateko į mirties Hadą? Kaip gi jam žinoti, kad žmonija jau seniai nepataisomai nuniokojo visa, kas yra žemėje? Ir kaip gi jam žinoti, kad Kūrėjas šiandien atėjo į žemę ir ieško grupės sugedusių žmonių, kuriuos galėtų išgelbėti? Nors žmogus patyrė visus įmanomus išgryninimus ir teismus, jo atbukusi sąmonė liko visiškai nepajudinta ir beveik nereaguojanti. Koks išsigimęs yra žmogus! Ir nors toks teismas yra tarsi iš dangaus krintanti žiauri kruša, jis žmogui yra nepaprastai naudingas. Taip neteisiant žmonių nebūtų galima pasiekti rezultato ir būtų visiškai neįmanoma išgelbėti žmonių iš kančių bedugnės. Be tokio pobūdžio darbo žmonėms būtų labai sunku ištrūkti iš Hado, nes jų širdys seniai mirė, o jų dvasią seniai sutrypė Šėtonas. Norint išgelbėti jus, nugrimzdusius į pačias išsigimimo gelmes, reikia atkakliai jus šaukti, atkakliai jus teisti. Tik tada galima pažadinti jūsų sustingusias širdis.

Jūsų kūnas, jūsų besaikiai troškimai, jūsų godumas ir jūsų geismas yra giliai jumyse įsišakniję. Šie dalykai taip be paliovos valdo jūsų širdis, kad esate bejėgiai nusimesti tų feodalinių ir išsigimusių minčių jungą. Jūs netrokštate nei pakeisti dabartinės savo padėties, nei ištrūkti iš tamsos įtakos. Jūs tiesiog esate tų dalykų suvaržyti. Nors visi žinote, kad šis gyvenimas yra toks skausmingas, o šis žmonių pasaulis toks tamsus, nė vienas iš jūsų neturi drąsos pakeisti savo gyvenimą. Jūs tik trokštate pabėgti nuo šio gyvenimo tikrovės, pasiekti sielos transcendenciją ir gyventi ramioje, nuostabioje, dangų primenančioje aplinkoje. Jūs nenorite ištverti sunkumų, kad pakeistumėte dabartinį savo gyvenimą; taip pat nenorite šiame teisme ir baudime ieškoti gyvenimo, į kurį turėtumėte įžengti. Veikiau jūs pilni visiškai nerealių svajonių apie tą gražų pasaulį anapus kūniškojo gyvenimo. Jūs trokštate tokio gyvenimo, kurį galima lengvai įgyti nepatiriant jokio skausmo. Tai visiškai nerealu! Taip yra todėl, kad tai, ko jūs tikitės, nėra nugyventi prasmingą gyvenimą kūniškame pavidale ir per visą gyvenimą įgyti tiesą, tai yra gyventi dėl tiesos ir ginti teisingumą. Tai nėra tai, ką jūs laikytumėte spindinčiu, akinančiu gyvenimu. Jums atrodo, kad tai nebūtų žavingas ar prasmingas gyvenimas. Jūsų akimis, gyventi tokį gyvenimą būtų neteisybė! Nors šiandien priimate šį baudimą, tai, ko siekiate, nėra dabar įgyti tiesą ar išgyventi tiesą, bet veikiau vėliau galėti įžengti į laimingą gyvenimą anapus kūniškojo gyvenimo. Jūs nesiekiate tiesos, nestojate ginti tiesos ir juo labiau negyvenate dėl tiesos. Jūs nesiekiate dėl įžengimo šiandien – veikiau jūsų mintis užima tai, kas vieną dieną galėtų įvykti: žvelgiate į mėlyną dangų ir liejate karčias ašaras laukdami dienos, kai būsite paimti į dangų. Argi nežinote, kad toks mąstymas jau yra atitrūkęs nuo tikrovės? Tu vis galvoji, kad Gelbėtojas yra be galo maloningas ir užjaučiantis, kad neabejotinai ateis diena, kai Jis pasiims tave kartu su Savimi – tave, kuris šiame pasaulyje ištvėrei sunkumus ir kančias, ir kad Jis atitaisys tau padarytas skriaudas ir atkeršys už tave, kuris vis tapdavai auka ir buvai engiamas. Argi tu nesi kupinas nuodėmės? Argi šiame pasaulyje tu vienintelis kentėjai? Tu pats patekai Šėtono valdžion ir kentėjai – ar Dievui tikrai vis dar reikia atitaisyti tau padarytas skriaudas? Argi tie, kurie nesugeba patenkinti Dievo reikalavimų, nėra visi Dievo priešai? Argi tie, kurie netiki Dievo įsikūnijimu, nėra visi antikristai? Ko vertas tavo geras elgesys? Ar jis gali pakeisti Dievą garbinančią širdį? Negali gauti Dievo palaiminimo vien darydamas kelis gerus dalykus, ir Dievas neatitaisys tau padarytų skriaudų bei neatkeršys už tuos kartus, kai su tavimi kažkas elgėsi neteisingai vien todėl, kad buvai nuskriaustas ir engiamas. Argi tie, kurie tiki Dievą, bet nepažįsta Dievo, tačiau daro gera, taip pat nėra baudžiami? Tu tik tiki Dievą, tik nori, kad Dievas atitaisytų tau padarytas skriaudas ir už jas atkeršytų, ir nori, kad Dievas suteiktų tau tavo dieną – dieną, kai pagaliau galėsi išdidžiai pakelti galvą. Tačiau tu nepaisai tiesos ir netrokšti išgyventi tiesos. Juo labiau nesugebi ištrūkti iš šio sunkaus, tuščio gyvenimo. Užuot tai daręs, gyvendamas savo gyvenimą kūniškame pavidale ir nuodėmėje, su lūkesčiu žvelgi į Dievą, kad Jis atitaisytų tau padarytas skriaudas ir išsklaidytų tavo egzistencijos miglą. Bet ar tai įmanoma? Jei turi tiesą, gali sekti Dievu. Jei išgyveni tiesą, gali būti Dievo žodžio apraiška. Jei turi gyvenimą, gali mėgautis Dievo palaiminimu. Tie, kurie turi tiesą, gali mėgautis Dievo palaiminimu. Dievas užtikrina, kad būtų atitaisytos skriaudos tiems, kurie visa širdimi Jį myli ir ištveria sunkumus bei kančias, bet ne tiems, kurie myli tik save ir tapo Šėtono apgaulių aukomis. Kaip gali būti gerumo tuose, kurie nemyli tiesos? Kaip gali būti teisumo tuose, kurie myli tik kūną? Argi ir teisumas, ir gerumas nėra minimi tik kalbant apie tiesą? Argi jie nėra skirti tiems, kurie visa širdimi myli Dievą? Argi visi tie, kurie nemyli tiesos ir yra tik supuvę lavonai, neslepia savyje blogio? Argi visi tie, kurie nesugeba išgyventi tiesos, nėra tiesos priešai? O jūs?

Jei gali ištrūkti iš šios tamsos įtakos ir atsiriboti nuo tų nešvarių dalykų, jei gali tapti pašventintas, tuomet turėsi tiesą. Tai nereiškia, kad tavo prigimtis pasikeitė, o tik tai, kad gali įgyvendinti tiesą praktikoje ir sukilti prieš kūną. Tai turi tie, kurie buvo apvalyti. Pagrindinis užkariavimo darbo tikslas yra apvalyti žmones, kad jie galėtų turėti tiesą, nes žmonės supranta per mažai tiesos! Atlikti užkariavimo darbą su tokiais žmonėmis turi didžiausią reikšmę. Jūs visi patekote tamsos įtakon ir patyrėte gilią žalą. Taigi šio darbo tikslas yra suteikti jums galimybę pažinti žmogaus prigimtį ir taip išgyventi tiesą. Būti ištobulintam yra tai, ką turėtų priimti visos sukurtos būtybės. Jei šio etapo darbas apimtų tik žmonių tobulinimą, tuomet jį būtų galima atlikti JK, Amerikoje ar Izraelyje; jį būtų galima atlikti su bet kurios šalies žmonėmis. Tačiau užkariavimo darbas yra atrankinis. Pirmasis užkariavimo darbo etapas yra trumpalaikis. Be to, jis bus panaudotas Šėtonui pažeminti ir visai visatai užkariauti. Tai yra pradinis užkariavimo darbas. Galima sakyti, kad bet kuri Dievą tikinti sukurta būtybė gali būti ištobulinta, nes būti ištobulintam galima tik po ilgalaikio pasikeitimo. Tačiau būti užkariautam yra kas kita. Užkariavimo pavyzdys ir etalonas turi būti labiausiai atsilikę žmonės, gyvenantys giliausioje tamsoje. Jie turi būti labiausiai išsigimę žmonės, tie, kurie mažiausiai pripažįsta Dievą ir labiausiai maištauja prieš Dievą. Būtent toks žmogus gali paliudyti, kad buvo užkariautas. Pagrindinis užkariavimo darbo tikslas yra nugalėti Šėtoną, o žmonių tobulinimo tikslas – įgyti žmones. Jis skirtas suteikti žmonėms galimybę po užkariavimo turėti liudijimą, kad šis užkariavimo darbas buvo atliktas čia, su tokiais žmonėmis kaip jūs. Siekiama, kad užkariauti žmonės paliudytų. Šie užkariauti žmonės bus panaudoti Šėtono pažeminimo tikslui pasiekti. Taigi koks yra pagrindinis užkariavimo būdas? Baudimas, teismas, prakeikimas ir atskleidimas – naudojamas teisus būdas žmonėms užkariauti, kad jie būtų visiškai įtikinti dėl teisaus Dievo būdo. Naudoti žodžio tikrovę ir valdžią žmonėms užkariauti, kad jie būtų visiškai įtikinti – štai ką reiškia būti užkariautam. Ištobulintieji ne tik gali pasiekti paklusnumą po to, kai yra užkariauti, bet ir gali įgyti žinių apie teismo darbą, pakeisti savo būdą ir pažinti Dievą. Jie patiria meilės Dievui kelią ir prisipildo tiesos. Jie sugeba patirti Dievo darbą, tampa pajėgūs kentėti dėl Dievo ir turi savo ryžtą. Ištobulintieji yra tie, kurie praktiškai supranta tiesą dėka to, kad patyrė Dievo žodį. Užkariautieji yra tie, kurie žino apie tiesą, bet nesuprato tikrosios tiesos reikšmės. Užkariauti jie paklūsta, tačiau visas jų paklusnumas yra jų patirto teismo rezultatas. Jie visiškai nesupranta tikrosios daugelio tiesų reikšmės. Jie pripažįsta tiesą žodžiais, bet nėra įžengę į tiesą; jie supranta tiesą, bet nėra jos patyrę. Su tobulinamaisiais atliekamas darbas apima baudimus ir teismus kartu su gyvenimo teikimu. Žmogus, kuris sutelkia dėmesį į įžengimą į tiesą, yra tobulintinas žmogus. Skirtumas tarp ištobulintųjų ir užkariautųjų priklauso nuo to, ar jie įžengė į tiesą. Ištobulintieji yra tie, kurie supranta tiesą, įžengia į tiesą ir išgyvena tiesą. Žmonės, kurių negalima ištobulinti, yra tie, kurie nesupranta tiesos ir neįžengia į tiesą, tai yra tie, kurie neišgyvena tiesos. Jei tokie žmonės dabar gali visiškai paklusti, tuomet jie yra užkariauti. Jei užkariautieji neieško tiesos – jei jie seka, bet neišgyvena tiesos, jei mato ir girdi tiesą, bet nesutelkia dėmesio į tiesos išgyvenimą – tuomet jie negali būti ištobulinti. Žmonės, kurie turi būti ištobulinti, tobulinimo kelyje įgyvendina tiesą pagal Dievo reikalavimus. Taip jie įgyvendina Dievo ketinimus ir yra ištobulinami. Kiekvienas, kuris seka iki galo prieš pasibaigiant užkariavimo darbui, yra užkariautasis, bet negali būti vadinamas ištobulintuoju. „Ištobulintieji“ reiškia tuos, kurie, pasibaigus užkariavimo darbui, gali siekti tiesos ir bus įgyti Dievo. Tai reiškia tuos, kurie, pasibaigus užkariavimo darbui, tvirtai atsilaiko negandose ir išgyvena tiesą. Buvimą užkariautam nuo buvimo ištobulintam skiria darbo etapų skirtumai ir skirtumai, iki kokio laipsnio žmonės supranta tiesą ir į ją įžengia. Visi tie, kurie nepradėjo eiti tobulinimo keliu, tai yra tie, kurie neturi tiesos, galiausiai vis tiek bus pašalinti. Tik tie, kurie turi tiesą ir išgyvena tiesą, gali būti visiškai įgyti Dievo. Tai yra, tie, kurie išgyvena Petro įvaizdį, yra ištobulintieji, o visi kiti – užkariautieji. Su visais užkariaujamaisiais atliekamą darbą sudaro prakeikimas, baudimas ir rūstybė, o tai, kas juos ištinka, yra teisumas ir prakeiksmai. Dirbti su tokiu žmogumi reiškia atskleisti be menkiausio atlaidumo – atskleisti jo viduje esančius sugedusius polinkius, kad jis pats juos atpažintų ir būtų visiškai įtikintas. Kai žmogus tampa visiškai paklusnus, užkariavimo darbas baigiasi. Net jei dauguma žmonių vis dar nesiekia suprasti tiesos, užkariavimo darbas bus pasibaigęs.

Jei norite būti ištobulinti, turite atitikti tam tikrus kriterijus. Pasitelkdamas savo ryžtą, atkaklumą, sąžinę ir siekį, turi įgyti gyvenimo patirties ir įgyvendinti Dievo ketinimus. Tai yra tavo įžengimas ir to reikalaujama tobulinimo kelyje. Tobulinimo darbas gali būti atliekamas su visais žmonėmis. Kiekvienas, kuris siekia Dievo, gali būti ištobulintas, turi tokią progą ir tam reikalingas savybes. Tai nėra iš anksto nulemta. Ar žmogus gali būti ištobulintas daugiausia priklauso nuo to, ko jis siekia. Žmonės, kurie myli tiesą ir sugeba išgyventi tiesą, neabejotinai gali būti ištobulinti. Žmonėms, kurie nemyli tiesos, Dievas nepritaria; jie neturi tokio gyvenimo, kokio reikalauja Dievas, ir negali būti ištobulinti. Tobulinimo darbas yra skirtas tik žmonėms įgyti. Jis nėra kovos su Šėtonu darbo dalis. Užkariavimo darbas yra skirtas tik kovoti su Šėtonu, o tai reiškia panaudoti žmogaus užkariavimą Šėtonui nugalėti. Užkariavimo darbas yra pagrindinis darbas, naujausias darbas, kuris niekada nebuvo atliktas per visus amžius. Galima sakyti, kad šio darbo etapo tikslas daugiausia yra užkariauti visus žmones ir taip nugalėti Šėtoną. Žmonių tobulinimo darbas nėra naujas. Visas darbo, kurį Dievas atlieka tuo metu, kai dirba kūne, tikslas pirmiausia yra žmonių užkariavimas. Tai panašu į Malonės amžių, kai pagrindinis darbas buvo visos žmonijos atpirkimas per nukryžiavimą. „Žmonių įgijimas“ papildė darbą kūne ir buvo atliekamas tik po nukryžiavimo. Kai Jėzus atėjo ir atliko Savo darbą, Jo tikslas daugiausia buvo panaudoti Savo nukryžiavimą, kad nugalėtų mirties ir Hado pančius, nugalėtų Šėtono įtaką – tai yra nugalėtų Šėtoną. Tik po to, kai Jėzus buvo nukryžiuotas, Petras žingsnis po žingsnio pradėjo eiti tobulinimo keliu. Žinoma, Petras buvo tarp tų, kurie sekė Jėzumi, kol Jėzus dirbo, bet tuo metu jis nebuvo ištobulintas. Veikiau tik Jėzui užbaigus Savo darbą Petras pamažu suprato tiesą ir tuomet buvo ištobulintas. Įsikūnijęs Dievas ateina į žemę tik tam, kad per trumpą laiką užbaigtų pagrindinį, lemiamą darbo etapą, o ne tam, kad ilgą laiką gyventų tarp žmonių žemėje, ketindamas juos ištobulinti. Jis to darbo neatlieka. Jis nelaukia, kol žmogus bus visiškai ištobulintas, kad užbaigtų savo darbą. Tai nėra Jo įsikūnijimo tikslas ir reikšmė. Jis ateina tik atlikti trumpalaikį žmonijos išgelbėjimo darbą, o ne labai ilgą žmonijos tobulinimo darbą. Žmonijos išgelbėjimo darbas turi visuotinę reikšmę ir gali pradėti naują amžių. Jis gali būti užbaigtas per trumpą laiką. Tačiau norint ištobulinti žmoniją, reikia dirbti su žmogumi, kol jis pasieks tam tikrą lygį. Toks darbas trunka ilgai. Tai darbas, kurį turi atlikti Dievo Dvasia, tačiau jis atliekamas ant tos tiesos pamatų, kuri buvo išsakyta Dievui dirbant kūniškame pavidale, arba, kitu atveju, Jis iškelia apaštalus, kad jie atliktų ilgalaikį ganymo darbą – taip pasiekiamas Jo tikslas ištobulinti žmoniją. Įsikūnijęs Dievas šio darbo neatlieka. Jis tik kalba apie gyvenimo kelią, kad žmonės suprastų, ir tik suteikia žmonijai tiesą, o ne nuolat lydi žmogų jam įgyvendinant tiesą, nes tai nepriklauso Jo tarnystei. Todėl Jis nelydės žmogaus iki pat tos dienos, kai žmogus visiškai supras tiesą ir visiškai įgis tiesą. Jo darbas kūne baigiasi, kai žmogus oficialiai įžengia į teisingą Dievo tikėjimo kelią, kai žmogus žengia į teisingą tobulinimo kelią. Žinoma, tai taip pat yra metas, kai Jis bus visiškai nugalėjęs Šėtoną ir triumfuos prieš pasaulį. Jam nerūpi, ar žmogus tuo metu galiausiai bus įžengęs į tiesą, taip pat Jam nerūpi, ar žmogaus gyvenimas yra didis, ar menkas. Nė vienas iš šių dalykų nėra tai, kuo Jis turėtų rūpintis turėdamas kūnišką pavidalą; nė vienas iš jų nepriklauso įsikūnijusio Dievo tarnystei. Užbaigęs darbą, kurį turi atlikti, Jis užbaigs Savo darbą kūniškame pavidale. Taigi darbas, kurį atlieka įsikūnijęs Dievas, yra tik tas darbas, kurio Dievo Dvasia negali atlikti tiesiogiai. Be to, tai yra trumpalaikis išgelbėjimo darbas, o ne darbas, kurį Jis ilgą laiką vykdys žemėje.

Jūsų kalibro kėlimas nepriklauso Mano darbo sričiai. Prašau jūsų tai daryti tik todėl, kad jūsų kalibras yra per žemas. Tiesą sakant, tai nėra tobulinimo darbo dalis; veikiau tai yra papildomas darbas, atliekamas su jumis. Šiandien su jumis atliekamas darbas yra daromas priklausomai nuo to, ko jums reikia. Jis yra suasmenintas ir tai nėra kelias, į kurį turėtų įžengti kiekvienas tobulinamas žmogus. Kadangi jūsų kalibras yra žemesnis už visų praeityje ištobulintų žmonių, ir šis darbas, atliekamas su jumis, susiduria su daugybe kliūčių, taip pat todėl, kad visi tobulinimo objektai yra skirtingi, turiu atlikti tarp jūsų tam tikrą papildomą darbą. Iš pradžių, kai Dievas atėjo į žemę, Jis laikėsi Jam deramos veiklos srities ir atliko savo darbą, nesirūpindamas kitais nesusijusiais dalykais. Jis nesikišo į šeimos reikalus ir nedalyvavo žmonių gyvenime. Jam visiškai nerūpi tokie nereikšmingi dalykai – jie nėra Jo tarnystės dalis. Tačiau jūsų kalibras yra daug žemesnis už tą, kurio reikalavau – iš tiesų jų visiškai neįmanoma palyginti – todėl jis sudaro itin dideles kliūtis darbui. Be to, šis darbas turi būti atliekamas tarp žmonių šioje Kinijos žemėje, o jūs esate tokie menkai išsilavinę, todėl buvau priverstas prabilti ir pareikalauti, kad lavintumėtės. Sakiau jums, kad tai yra papildomas darbas, bet tai tuo pačiu yra tai, ką turite pasiekti, tai, kas padės jums būti ištobulintiems. Tiesą sakant, tokius dalykus kaip išsilavinimas, pagrindinės žinios apie elgesį ir apie gyvenimą visi turėtumėte ir taip turėti. Man neturėtų reikėti jums apie juos kalbėti. Tačiau, kadangi neturite, Aš neturiu kito pasirinkimo, kaip tik tuos dalykus jums įskiepyti. Nors turite daug nuostatų apie Mane, vis tiek to iš jūsų reikalauju – vis tiek reikalauju, kad pakeltumėte savo kalibrą. Neketinau ateiti ir atlikti šio darbo, nes Mano darbas yra tik jus užkariauti, tik pasiekti, kad Mano teisiami būtumėte visiškai įtikinti, ir taip parodyti gyvenimo kelią, į kurį turėtumėte įžengti. Kitaip tariant, jūsų išsilavinimas ir tai, ar turite žinių apie gyvenimą, neturėtų visiškai nieko bendra su Manimi, jei ne tai, kad turiu jus užkariauti Savo žodžiu. Visa tai pridedama siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti užkariavimo darbo rezultatai, ir dėl jūsų vėlesnio ištobulinimo. Tai nėra užkariavimo darbo dalis. Kadangi jūsų kalibras žemas, o patys esate tingūs ir apsileidę, kvaili ir nenuovokūs, stuobriai ir idiotai – kadangi esate pernelyg nenormalūs – reikalauju, kad pirmiausia pakeltumėte savo kalibrą. Kiekvienas, kuris nori būti ištobulintas, turi atitikti tam tikrus kriterijus. Kad žmogus būtų ištobulintas, jo protas turi būti aiškus ir blaivus, ir jis turi norėti gyventi prasmingą gyvenimą. Jei esi tas, kuris nenori gyventi tuščio gyvenimo, kuris siekia tiesos, kuris nuoširdžiai atlieka viską, ką daro, ir pasižymi itin normaliu žmogiškumu, tuomet atitinki sąlygas būti ištobulintas.

Šis tarp jūsų atliekamas darbas yra daromas su jumis priklausomai nuo darbo poreikių. Užkariavus šiuos žmones, grupė žmonių bus ištobulinta. Todėl didelė dabartinio darbo dalis taip pat yra pasirengimas jūsų ištobulinimo tikslui, nes yra daug tiesos alkstančių žmonių, kuriuos galima ištobulinti. Jei užkariavimo darbas būtų vienintelis su jumis atliktas etapas ir po jo nebūtų atliekamas joks tolesnis darbas, argi tuomet nebūtų taip, kad kai kurie tiesos trokštantys žmonės jos neįgytų? Dabartiniu darbu siekiama atverti kelią vėlesniam žmonių tobulinimui. Nors Mano darbas yra tik užkariavimo darbas, gyvenimo kelias, apie kurį kalbu, vis dėlto yra pasirengimas vėlesniam žmonių tobulinimui. Darbas, kuris atliekamas po užkariavimo, yra sutelktas į žmonių tobulinimą, o užkariavimas atliekamas siekiant pakloti tobulinimo darbo pamatą. Žmogus gali būti tobulinamas tik jį užkariavus. Dabar pagrindinė užduotis yra užkariauti. Vėliau tie, kurie ieško tiesos ir jos ilgisi, bus ištobulinti. Būti ištobulintam apima teigiamus žmonių įžengimo aspektus: ar turi Dievą mylinčią širdį, kiek patirties įgijai eidamas šiuo keliu, kiek tyra yra tavo meilė Dievui ir kaip tiksliai įgyvendini tiesą. Kad žmogus būtų ištobulintas, jis turi turėti pagrindinių žinių apie visus žmogiškumo aspektus. Tai yra bazinis reikalavimas. Visi tie, kurie negali būti ištobulinti po to, kai buvo užkariauti, tampa tarnystės objektais ir galiausiai vis tiek bus įmesti į ugnies ir sieros ežerą ir vis tiek pateks į bedugnę, nes tavo būdas nepasikeitė ir tu vis dar priklausai Šėtonui. Jei žmogus neatitinka ištobulinimo sąlygų, tuomet jis yra nenaudingas – jis yra šiukšlė, įrankis, kažkas, kas negali atlaikyti ugnies išbandymo! Kiek Dievą mylinčios širdies dabar turi? Kiek savęs nekenčiančios širdies turi? Kaip giliai iš tikrųjų pažįsti Šėtoną? Ar sustiprinote savo ryžtą? Ar jūsų žmogiškas gyvenimas yra tvarkingas? Ar jūsų gyvenimas pasikeitė? Ar gyvenate naują gyvenimą? Ar jūsų požiūris į gyvenimą pasikeitė? Jei šie dalykai nepasikeitė, tu negali būti ištobulintas, net jei neatsitrauki. Veikiau tu buvai tik užkariautas. Kai ateis laikas tave išbandyti, tu neturėsi tiesos, tavo žmogiškumas bus nenormalus ir būsi žemai kaip žvėris. Vienintelis tavo pasiekimas bus tai, kad buvai užkariautas – būsi tik Mano užkariautas objektas. Visai kaip asilas, kuris, gavęs nuo šeimininko botagu, išsigąsta ir bijo nepaklusti kaskart pamatęs šeimininką – tu esi būtent toks užkariautas asilas. Jei žmogui trūksta tų teigiamų aspektų ir jis vietoj to yra negatyvus ir baikštus, nedrąsus ir neryžtingas visais atžvilgiais, nieko aiškiai nemato, nesugeba suprasti tiesos, vis dar neturi praktikos kelio ir, be to, net neturi Dievą mylinčios širdies. Jei žmogus nesupranta, kaip mylėti Dievą, kaip gyventi prasmingą gyvenimą ar kaip būti tikru žmogumi – kaip toks žmogus gali liudyti apie Dievą? Tai parodytų, kad tavo gyvenimas yra mažai vertingas ir tu esi tik užkariautas asilas. Tu būtum užkariautas, bet tai reikštų tik tai, kad sukilai prieš didįjį raudonąjį drakoną ir atsisakei paklusti jo valdžiai. Tai reikštų, kad tiki, jog yra Dievas, nori paklusti visiems Dievo potvarkiams ir nesiskundi. Tačiau kalbant apie teigiamus aspektus, ar sugebi išgyventi Dievo žodį ir išreikšti Dievą? Jei neturi nė vieno iš šių aspektų, tai reiškia, kad Dievas tavęs neįgijo ir esi tik užkariautas asilas. Tavyje nėra nieko patrauklaus, ir Šventoji Dvasia tavyje nesidarbuoja. Pernelyg trūksta Tavo žmogiškumo. Dievui neįmanoma tavimi naudotis. Turi būti Dievo pripažintas vertu ir būti šimtą kartų geresnis už netikinčius gyvulius bei vaikščiojančius numirėlius – tik tie, kurie pasiekia šį lygį, yra tinkami būti ištobulinti. Tik tas, kuris turi žmogiškumą ir sąžinę, yra tinkamas Dievui naudoti. Tik tada, kai būsite ištobulinti, galėsite būti laikomi žmonėmis. Tik ištobulintieji yra žmonės, kurie gyvena prasmingą gyvenimą. Tik tokie žmonės gali dar garsiau liudyti apie Dievą.