Iš tiesų izraelitai nėra nusivylę; pastaruosius šešis tūkstančius metų jie stebėjo Dievo atliekamą darbą, nes Aš jų neapleidau. Priešingai, kadangi jų protėviai valgė vaisių nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio, kurį jiems padovanojo piktasis, dėl nuodėmės jie išsižadėjo Manęs. Gėris visada priklausė Man, o blogis priklauso piktajam, kuris dėl nuodėmės Mane vilioja. Aš nekaltinu žmonių, negailestingai jų nesunaikinu ir netaikau jiems negailestingo baudimo, nes blogis iš pradžių žmonijai nepriklausė. Todėl, nors tie izraelitai viešai prikalė Mane prie kryžiaus, jie, kurie laukė Mesijo ir Jahvės bei ilgėjosi Gelbėtojo Jėzaus, niekada nepamiršo Mano pažado: nes Aš jų neapleidau. Juk Aš paėmiau kraują kaip Savo su žmonija sudarytos sandoros įrodymą; šis faktas tapo „kraujo sandora“ tarsi įdagas įrėžta šių jaunų ir nekaltų žmonių širdyse ir amžinai neatsiejama kaip dangus ir žemė. Kadangi niekada neapgavau tų sielvartingų sielų, kurias iš anksto nulėmiau, išsirinkau, o vėliau atpirkau ir įgijau, ir kurios Mane mylėjo labiau už piktąjį, jos nekantriai laukia Mano sugrįžimo ir karštai trokšta susitikti su Manimi. Kadangi niekada neištryniau sandoros, kurią sudariau su jais krauju, nenuostabu, kad jie nuoširdžiai laukia. Aš susigrąžinsiu Savo avinėlius, kurie buvo prarasti daugelį metų, nes visada mylėjau žmones; tiesiog į juose esantį gėrį buvo įmaišyta blogio elementų. Aš įgysiu vargšes sielas, kurios Mane myli ir kurias Aš taip ilgai mylėjau, bet kaip galiu į Savo namus atsivesti tuos piktuosius, kurie niekada Manęs nemylėjo ir yra tarsi priešai? Aš neįvesiu į Savo karalystę tų velnio ir angies palikuonių, kurie Manęs nekenčia, Man prieštarauja, priešinasi, Mane puola ir keikia, nepaisydami Mano krauju su žmonija sudarytos sandoros. Tu turėtum tiksliai žinoti, kodėl atlieku Savo darbą ir kam jį atlieku. Ar tavo meilėje slypi gėris ar blogis? Ar tavo pažinimas apie Mane panašus į Dovydo ir Mozės, ar ne? Ar tavo tarnystė Man panaši į Abraomo, ar ne? Tu iš tiesų esi Mano tobulinamas, bet turėtum žinoti, kam atstovausi ir kieno pasiektiems rezultatams prilygs tavo rezultatai. Ar per visą savo gyvenimą, patirdamas Mano darbą, džiaugsmingai nuėmei gausų derlių? Ar jis gausus ir vaisingas? Turėtum ištirti save: metų metus dėl Manęs kentei sunkumus, bet ar kada nors ką nors gavai? Ar kaip nors pasikeitei arba ką nors įgijai? Ar mainais už patirtas kančias tapai panašus į Petrą, kuris buvo nukryžiuotas, ar į Paulių, kuris buvo parblokštas ir gavo didžią šviesą? Turėtum bent šiek tiek suvokti šiuos dalykus. Aš nekalbu apie tavo gyvenimą nuolat ir nesigilinu į jį – jis mažesnis už garstyčios grūdelį ir smulkus kaip smiltelė. Paprasčiau tariant, Aš valdau žmoniją. Tačiau žmogaus, kuriuo kadaise bjaurėjausi, bet kurį vėliau vėl susigrąžinau, gyvenimo nelaikau svarbia Savo valdymo dalimi. Turėtum aiškiai suvokti, kokia buvo ankstesnė jūsų tapatybė ir kam jūs vergavote. Taigi, Aš nenaudoju į Šėtoną panašaus žmogaus veido kaip žaliavos žmogui valdyti, nes žmogus nėra vertingas objektas. Turėtumėte prisiminti Mano požiūrį į jus pradžioje ir tai, kaip tuomet į jus kreipiausi – tas kreipinys turėjo praktinę reikšmę. Turėtum žinoti, kad etiketės, kurias nešiojate, jums suteiktos ne be priežasties. Manau, visi žinote, kad iš pradžių nebuvote Dievo išrinkti, bet anksti buvote pagrobti Šėtono ir jo namuose tarnavote kaip ištikimi tarnai, o Mane seniai pamiršote, nes ilgą laiką buvote už Mano namų ribų ir piktojo rankose. Tie, kuriuos išgelbėju, yra žmonės, kuriuos seniai iš anksto nulėmiau ir atpirkau, o jūs esate vargšės sielos, kurios išimties tvarka buvo skirta vieta žmonijoje. Turėtumėte žinoti, kad priklausote ne Dovydo ar Jokūbo, o Moabo namams ir esate pagonių šeimų nariai. Nes Aš nesudariau su jumis sandoros, o tik atlikau darbą, kalbėjau tarp jūsų ir jus vedžiau. Mano kraujas nebuvo pralietas dėl jūsų; Aš tik vykdžiau Savo darbą tarp jūsų dėl Savo liudijimo. Argi šito nežinojote? Ar Mano darbas iš tiesų prilygsta tam, kad Jėzus už jus mirtinai nukraujavo? Jau iš pat pradžių nebuvo verta, kad dėl jūsų iškentėjau tokį didžiulį pažeminimą. Dievas, kuris yra visiškai be nuodėmės, atėjo tiesiai į nepaprastai bjaurią ir šlykščią vietą, žmonėms gyventi netinkamą kiaulių ir šunų pasaulį, tačiau Aš vis tiek iškentėjau visus šiuos žiaurius pažeminimus dėl Savo Tėvo šlovės ir amžinojo liudijimo. Turėtumėte žinoti, kaip elgiatės, ir suprasti, kad esate ne „turtingose ir galingose šeimose“ gimę vaikai, o tik skurstantys Šėtono palikuonys. Be to, nesate žmonijos protėviai ir neturite nei žmogaus teisių, nei laisvės. Iš pradžių jums visiškai nepriklausė nei žmonijos palaiminimai, nei dangaus karalystė. Taip yra todėl, kad esate pačiame žemiausiame žmonijos sluoksnyje, ir Aš niekada net negalvojau apie jūsų ateitį. Todėl, nors tai ir buvo Mano plano dalis, kad šiandien turėčiau turėti pasitikėjimo jus ištobulinti, tai precedento neturintis darbas, nes jūsų padėtis tokia žema ir jūs iš pradžių jums nebuvo vietos žmonijoje. Argi tai nėra būtent palaiminimas žmogui?

Tie, kuriuos išgelbėju, – tai sielos, kurias seniai išlaisvinau iš skaistyklos; jie yra Dievo išrinktieji žmonės, kuriuos seniai aplankiau, nes jie troško, kad vėl tarp jų pasirodyčiau. Jie mane mylėjo ir įrašė į savo širdis Mano krauju sudarytą sandorą, nes Aš juos mylėjau. Jie yra tarsi pasiklydę avinėliai, kurie daugelį metų Manęs ieškojo, ir iš prigimties jie yra geri; todėl vadinu juos geraisiais izraelitais ir mielais mažaisiais angelais. Jei būčiau tarp jų, nepatirčiau tokio pažeminimo. Taip yra todėl, kad jie myli Mane labiau už savo gyvybes, o Aš juos myliu kaip gražiausius iš visų dalykų. Taip yra todėl, kad jie buvo Mano sukurti ir išrinkti; jie niekada Manęs nepamiršo. Jų meilė pranoksta jūsų meilę, ir jie myli Mane labiau, nei jūs mylite savo gyvybes. Jie paklūsta Man taip, kaip maži balti balandžiai paklūsta dangui, o jų širdyse yra daugiau paklusnumo Man nei jūsų širdyse. Taip yra todėl, kad jie yra Jokūbo palikuonys, Adomo atžalos ir Mano išrinktieji žmonės, nes Aš juos taip ilgai mylėjau – ir mylėjau net labiau, nei myliu jus; taip yra todėl, kad jumyse per daug maištingumo, jūsų priešinimasis toks stiprus, pernelyg iš aukšto žiūrite į Mane, esate Man pernelyg šalti, per mažai Mane mylite ir pernelyg Manęs nekenčiate. Jūs jaučiate panieką Mano darbui ir nekenčiate Mano veiksmų. Kitaip nei jie, jūs niekada nelaikėte Mano darbų lobiais. Priešingai, jūs juos niekinate, o jūsų akys iš susierzinimo paraudusios lyg Šėtono. Kur jūsų paklusnumas? Kur jūsų sąžiningumas? Kur jūsų meilė? Kada esate parodę jumyse esančias meilės apraiškas? Kada rimtai žiūrėjote į Mano darbą? Gaila tų mielų angelų, kurie nerimastingai laukia Mano atėjimo ir labai kenčia, karštai Manęs laukdami, nes Aš juos labai myliu. Tačiau tai, ką šiandien matau, yra toks nežmoniškas pasaulis, kuris neturi nieko bendra su jais. Ar nemanote, kad jūsų sąžinės jau seniai atbuko ir tapo nejautrios? Ar nemanote, kad esate atmatos, kurios ardo Mano sąjungą su tais mielais angelais? Kada jie nelaukė Mano sugrįžimo? Kada jie nelaukė, kada vėl susitiks su Manimi? Kada jie nesitikėjo galėsiantys leisti gražias dienas kartu su Manimi ir valgyti su Manimi? Ar kada nors suvokėte, ką darote šiandien: siautėjate pasaulyje; rezgate vieni prieš kitus sąmokslus; apgaudinėjate vieni kitus; griebiatės apgaulės ir slepiate tiesą; neturite jokio gėdos jausmo; nežinote tiesos; elgiatės klastingai ir apgaulingai; pataikaujate; esate teisuoliški, susireikšminę ir išpuikę; elgiatės žiauriai kaip laukiniai gyvūnai kalnuose ir nuožmiai kaip žvėrių karalius – ar toks elgesys dera žmogui? Jūs esate grubūs ir nesukalbami. Niekada nelaikėte Mano žodžių lobiu, bet paniekinamai į juos žiūrėjote. Kaip, esant tokiems dalykams, gali būti pasiekimų, tikro žmogaus gyvenimo ir gražių vilčių? Ar tavo nepagrįstos fantazijos tikrai išgelbės tave iš tigro nasrų? Ar jos tikrai išgelbės tave iš degančių liepsnų? Ar būtum nusiritęs iki tokio lygio, jei iš tiesų būtum laikęs Mano darbą neįkainojamu lobiu? Nejaugi tavo likimo iš tiesų negalima pakeisti? Ar esi susitaikęs su tuo, kad mirsi taip karčiai gailėdamasis?