Yra daug dalykų, kuriuos, tikiuosi, jūs pasieksite, tačiau ne visi jūsų veiksmai, ne viskas, kas susiję su jūsų gyvenimais, gali įgyvendinti tai, ko prašau, todėl Man nelieka kito pasirinkimo kaip tik pereiti tiesiai prie esmės ir paaiškinti jums Savo ketinimus. Atsižvelgiant į tai, kad jūsų gebėjimas atpažinti dalykus yra menkas, kaip ir jūsų gebėjimas juos įvertinti, jūs beveik visiškai nieko nežinote apie Mano būdą ir esmę – todėl Man būtina skubiai jus apie tai informuoti. Nesvarbu, kiek jūs anksčiau supratote, nepriklausomai nuo to, ar norite suprasti šiuos klausimus, Aš vis tiek privalau juos jums išsamiai paaiškinti. Šie klausimai jums nėra visiškai svetimi, tačiau jums labai trūksta supratimo ir gilaus susipažinimo su juose glūdinčia prasme. Daugelis iš jūsų turi tik miglotą supratimą, be to, tik dalinį ir neišsamų. Kad padėčiau jums geriau įgyvendinti tiesą – geriau įgyvendinti Mano žodžius – manau, kad šie klausimai yra tie, kuriuos jūs pirmiausia turite suvokti. Jei ne, jūsų tikėjimas liks neaiškus, veidmainiškas ir kupinas religinių išorinių atributų. Jei nesuprantate Dievo būdo, jums bus neįmanoma atlikti darbo, kurį turėtumėte Jam atlikti. Jei nežinote Dievo esmės, jums bus neįmanoma Jo bijoti ir garbinti Jį; vietoj to bus tik neatsargus paviršutiniškumas ir išsisukinėjimas, ir net dar daugiau – nepataisoma šventvagystė. Nors Dievo būdo supratimas iš tiesų yra svarbus, o Dievo esmės pažinimas negali būti ignoruojamas, niekas niekada rimtai neanalizavo ir nesigilino į šiuos klausimus. Akivaizdu, kad jūs visi atmetėte Mano išleistus administracinius potvarkius. Jei jūs nesuprantate Dievo būdo, tuomet labai tikėtina, kad įžeisite Jo būdą. Įžeisti Jo būdą reiškia išprovokuoti paties Dievo pyktį, o tokiu atveju galutinis tavo veiksmų rezultatas bus administracinių potvarkių pažeidimas. Dabar tu turėtum suvokti, kad, pažinęs Dievo esmę, galėsi suprasti ir Jo būdą, o supratęs Jo būdą, suprasi ir administracinius potvarkius. Nereikia nė sakyti, kad didelė dalis to, kas yra išdėstyta administraciniuose potvarkiuose, susijusi su Dievo būdu, tačiau ne visas Jo būdas atsispindi šiuose potvarkiuose, todėl jūs turite žengti dar vieną žingsnį gilindami savo supratimą apie Dievo būdą.

Šiandien su jumis kalbu ne kaip įprastame pokalbyje, todėl jums derėtų atidžiai įsiklausyti į Mano žodžius, o dar labiau – giliau apie juos pamąstyti. Turiu omenyje, kad jūs skyrėte per mažai pastangų Mano ištartiems žodžiams. Jūs dar mažiau linkę gilintis į Dievo būdą; retai kas į tai įdeda pastangų. Dėl šios priežasties sakau, kad jūsų tikėjimas yra ne kas kita kaip tušti žodžiai. Net dabar nė vienas iš jūsų nedėjo jokių rimtų pastangų didžiausiam savo trūkumui ištaisyti. Jūs Mane nuvylėte po visų Mano kruopščių ketinimų, susijusių su jumis. Nėra ko stebėtis, kad jūs negerbiate Dievo ir jūsų gyvenimuose nėra tiesos. Kaip tokia žmonių grupė gali būti laikoma šventaisiais? Dangaus įstatymas tokio dalyko netoleruos! Kadangi jūs tai suprantate taip menkai, man nelieka kito pasirinkimo, kaip tik skirti tam daugiau dėmesio.

Dievo būdas yra tema, kuri visiems atrodo labai abstrakti ir, be to, kurią niekam nėra lengva priimti, nes Jo būdas skiriasi nuo žmogaus asmenybės. Dievas taip pat turi savų jausmų – džiaugsmo, pykčio, liūdesio ir laimės, – tačiau šie jausmai skiriasi nuo žmogaus jausmų. Pats Dievas turi savo turtus ir būtį. Viskas, ką Jis išreiškia ir atskleidžia, atspindi Jo paties esmę ir tapatybę. Šių turtų ir šios būties, taip pat šios esmės ir tapatybės negali pakeisti joks žmogus. Jo būdas apima Jo meilę žmonijai, paguodą žmonijai, neapykantą žmonijai ir, dar daugiau, - giluminį žmonijos supratimą. Žmogaus asmenybė, priešingai, gali būti linksma, gyvybinga arba bejausmė. Dievo būdas yra toks, kokį turi visų dalykų ir gyvųjų būtybių Valdovas; tai yra toks būdas, kokį turi pats Kūrėjas. Jo būdas įkūnija garbingumą, galią, kilnumą, didybę ir, svarbiausia, viršenybę. Jo būdas yra autoriteto simbolis, visko, kas teisinga, simbolis, visko, kas gražu ir gera, simbolis. Dar daugiau, Jo būdas yra nepažeidžiamumo simbolis, apsaugantis nuo tamsos ar bet kokios priešiškos jėgos užvaldymo ar įsibrovimo, taip pat simbolis, draudžiantis bet kuriam sutvėrimui įžeisti (ir netoleruojantis įžeidimų). Jo būdas yra aukščiausiosios galios simbolis. Nė vienas asmuo ar asmenų grupė negali sutrikdyti Jo darbo ar Jo būdo, ir jiems tai padaryti būtų neįmanoma. Tačiau žmogaus asmenybė yra ne daugiau kaip paprastas simbolis, rodantis nežymų žmogaus pranašumą prieš gyvulį. Žmogus savaime neturi jokios valdžios, jokios autonomijos ir jokio gebėjimo pranokti save, bet savo esme jis bejėgiškai priklauso nuo visokių žmonių, įvykių ir dalykų malonės. Dievo džiaugsmas kyla iš to, kad egzistuoja ir atsiranda teisingumas ir šviesa, kad sunaikinami tamsa ir blogis. Jo džiaugsmas kyla iš to, kad Jis atneša žmonijai šviesą ir gerą gyvenimą; Jo džiaugsmas yra teisingas džiaugsmas, visko, kas teigiama, egzistavimo simbolis, o dar labiau – palankumo simbolis. Dievo pyktis kyla dėl to, kad egzistuoja ir trikdo neteisingi dalykai, kenkiantys Jo žmonijai, kad egzistuoja blogis ir tamsa, dėl dalykų, kurie išstumia tiesą, ir dar labiau – dėl dalykų, kurie prieštarauja tam, kas gera ir gražu. Jo pyktis yra ženklas, kad visų neigiamų dalykų nebėra, ir, dar daugiau, tai yra Jo prigimtinio šventumo ženklas. Jo liūdesys kyla dėl žmonijos, į kurią Jis deda viltis, bet kuri pasinėrė į tamsą, ir dėl to, kad darbas, kurį Jis atlieka su žmogumi, neatitinka Jo ketinimų, nes ne visi Jo mylimi žmonės gali gyventi šviesoje. Jis liūdi dėl nekaltos žmonijos, dėl sąžiningo, bet neišmanančio žmogaus ir dėl gero, bet neturinčio savo nuomonės žmogaus. Jo liūdesys yra Jo gerumo ir gailestingumo simbolis, grožio ir geranoriškumo simbolis. Jo laimė, žinoma, kyla iš to, kad Jis nugali Savo priešus ir pelno nuoširdų žmogaus tikėjimą. Dar daugiau, ji kyla iš visų priešiškų jėgų išvarymo ir sunaikinimo ir dėl to, kad žmonijai suteikiamas geras ir taikus gyvenimas. Dievo laimė skiriasi nuo žmogaus džiaugsmo; tai – jausmas, tarsi skintum gerus vaisius, jausmas, kuris netgi pranoksta džiaugsmą. Jo laimė yra simbolis, kad nuo šiol žmonija bus išlaisvinta nuo kančių, ir simbolis, kad žmonija įžengs į šviesos pasaulį. Kita vertus, visos žmonijos emocijos kyla dėl jos savanaudiškų interesų, o ne dėl teisingumo, šviesos ar grožio ir tuo labiau ne dėl Dangaus suteiktos malonės. Žmonijos emocijos yra savanaudiškos, jos egzistuoja tamsos pasaulyje ir kyla ne dėl Dievo valios, juo labiau ne dėl Dievo plano. Todėl apie žmogų ir Dievą niekada negalima kalbėti vienodai. Dievas amžinai yra aukščiausiasis ir garbingiausiasis, o žmogus – amžinai menkas ir bevertis. Taip yra todėl, kad Dievas amžinai atsidavęs ir stengiasi dėl žmonijos, o žmogus amžinai siekia ir stengiasi tik dėl savęs. Dievas amžinai rūpinasi žmonijos išlikimu, tačiau žmogus niekada neprisideda prie teisingumo ar šviesos, o net jei žmogus ir deda laikinas pastangas, jos neatlaiko nė vieno smūgio, nes žmogus visada stengiasi tik dėl savęs paties, o ne dėl kitų. Žmogus amžinai yra savanaudis, o Dievas amžinai yra nesavanaudis. Dievas yra visko, kas teisinga, gera ir gražu, šaltinis, o žmogus yra tas, kuris perima ir išreiškia visą bjaurumą ir blogį. Dievas niekada nepakeis Savo teisingumo ir grožio esmės, tačiau žmogus bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali išduoti teisingumą ir nutolti nuo Dievo.

Kiekviename mano ištartame sakinyje glūdi Dievo būdas. Jums būtų gerai atidžiai išnagrinėti Mano žodžius, ir jūs iš jų tikrai gausite didelę naudą. Dievo esmę labai sunku suvokti, bet tikiu, kad jūs visi turite bent kokią nors nuomonę apie Dievo būdą. Todėl tikiuosi, kad galėsite Man parodyti daugiau darbų, kuriuos padarėte ir kurie neįžeidžia Dievo būdo. Tada Aš būsiu ramus. Pavyzdžiui, visada laikyk Dievą savo širdyje. Elkis pagal Jo žodžius. Visur ieškok Jo troškimų ir susilaikyk nuo to, kas rodo nepagarbą Dievui ir Jį žemina. Juo labiau neturėtum nustumti Dievo į antrą planą, kad užpildytum būsimą tuštumą savo širdyje. Jei tai padarysi, tu įžeisi Dievo būdą. O štai kitas pavyzdys: jei per visą savo gyvenimą niekada nepiktžodžiausi ir nesiskųsi Dievu, arba jei sugebėsi tinkamai įvykdyti viską, ką Jis tau patikėjo, ir taip pat paklusti visiems Jo žodžiams per visą savo gyvenimą, tuomet tu išvengsi administracinių potvarkių pažeidimo. Pavyzdžiui, jei kada nors esi pasakęs: „Kodėl aš nemanau, kad jis yra Dievas?“, „Manau, kad šie žodžiai yra tik Šventosios Dvasios apšvietimas“, „Mano nuomone, ne viskas, ką daro Dievas, būtinai yra teisinga“, „Dievo žmogiškumas nėra pranašesnis už mano“, „Dievo žodžiai tiesiog nėra įtikinami“ ar kitas panašias teisiančias pastabas, tada raginu tave dažniau išpažinti savo nuodėmes ir atgailauti. Priešingu atveju tu niekada neturėsi galimybės sulaukti atleidimo, nes įžeidi ne žmogų, o patį Dievą. Tu galbūt manai, kad teisi žmogų, tačiau Dievo Dvasia to taip nevertina. Tavo nepagarba Jo kūnui prilygsta nepagarbai Jam pačiam. Taigi, ar savo veiksmais tu neįžeidei Dievo būdo? Turi prisiminti, kad viskas, ką daro Dievo Dvasia, daroma siekiant apsaugoti Jo darbą kūne ir užtikrinti, kad šis darbas būtų atliktas gerai. Jei tai ignoruosi, sakau, kad esi tas, kuriam niekada nepavyks sėkmingai tikėti Dievą. Nes tu išprovokavai Dievo pyktį, todėl Jis panaudos tinkamą bausmę, kad duotų tau pamoką.

Dievo esmės pažinimas – nemenka užduotis. Turi suprasti Jo būdą. Taip tu, palaipsniui ir to net nepastebėdamas, pažinsi Dievo esmę. Įgijęs šias žinias, pastebėsi, kad žengi į aukštesnę ir gražesnę būseną. Galiausiai tu pradėsi gėdytis savo bjaurios sielos ir taip pajusi, kad nėra kur pasislėpti nuo savo gėdos. Tuomet tavo veiksmuose vis mažiau ir mažiau bus to, kas įžeidžia Dievo būdą, tavo širdis vis labiau priartės prie Dievo širdies, o meilė Jam palaipsniui augs tavo širdyje. Tai ženklas, kad žmonija įžengia į nuostabią būseną. Tačiau kol kas jūs to dar nepasiekėte. Kai jūs visi skubate siekdami savo likimo, kas iš jūsų turi noro pabandyti pažinti Dievo esmę? Jei tai tęsis toliau, jūs, patys to nesuvokdami, pažeisite administracinius potvarkius, nes Dievo būdą suprantate pernelyg mažai. Argi tai, ką dabar darote, nepadeda pagrindo jūsų nusižengimams prieš Dievo būdą? Tai, kad prašau jus suprasti Dievo būdą, yra neatsiejama nuo Mano darbo. Juk jei dažnai pažeisite administracinius potvarkius, kas iš jūsų išvengs bausmės? Argi tada Mano darbas nebūtų buvęs visiškai veltui? Todėl vis dar prašau, kad ne tik stebėtumėte savo elgesį, bet ir būtumėte atsargūs žengdami kiekvieną žingsnį. Tai yra aukštesnis reikalavimas, kurį jums keliu, ir tikiuosi, kad jūs visi jį atidžiai apsvarstysite ir į jį žiūrėsite rimtai. Jei ateis diena, kai jūsų veiksmai išprovokuos Manyje didžiulį pyktį, tai su pasekmėmis susidursite tik jūs patys, ir niekas kitas neprisiims bausmės už jus.