Malonės amžiuje buvo skelbiama atgailos evangelija: jeigu žmogus tikės, jis bus išgelbėtas. Šiandien, vietoje išganymo, kalbama tik apie nugalėjimą ir ištobulinimą. Niekada nesakoma, kad jei vienas žmogus tiki, visa jo šeima bus palaiminta, arba kad „kartą išgelbėtas – visam laikui išgelbėtas“. Šiandien niekas nebesako šių žodžių, tokie dalykai yra pasenę. Tuo metu Jėzaus darbas buvo visos žmonijos atpirkimo darbas. Visų, kurie Juo tikėjo, nuodėmės buvo atleistos; jei tik tu Juo tikėjai, Jis tave atpirkdavo; jei tu Juo tikėjai, tu nebepriklausei nuodėmei, buvai išvaduotas iš savo nuodėmių. Štai ką reiškė būti išgelbėtam ir būti išteisintam tikėjimu. Tačiau tuose, kurie tikėjo, išliko visa, kas buvo maištinga ir priešinosi Dievui, ir ką vis dar reikėjo pamažu pašalinti. Išganymas nereiškė, kad žmogus buvo visiškai Jėzaus įgytas, bet, kad jis nebepriklausė nuodėmei, kad jo nuodėmės buvo atleistos. Jeigu tik tu Juo tikėjai, tu daugiau nebepriklausei nuodėmei. Tuo metu Jėzus atliko daug darbo, kuris buvo nesuprantamas Jo mokiniams, ir pasakė daug dalykų, kurių žmonės nesuprato. Taip buvo todėl, kad tuo metu Jis nieko nepaaiškino. Todėl, praėjus keleriems metams po Jo išėjimo, Matas sudarė Jėzaus genealogiją, o kiti taip pat atliko daug darbo, kilusio iš žmogaus valios. Jėzus atėjo ne tam, kad ištobulintų ir įgytų žmogų, bet kad atliktų vieną darbo etapą: paskelbtų dangaus karalystės evangeliją ir užbaigtų nukryžiavimo darbą. Taigi, Jėzų nukryžiavus, Jo darbas baigėsi. Bet dabartiniame etape – nugalėjimo darbe –turi būti pasakyta daugiau, atlikta daugiau darbo ir turi vykti daug procesų. Taip pat turi būti atskleistos Jėzaus ir Jahvės darbo paslaptys, kad visi žmonės galėtų suprasti ir aiškiai suvokti savo tikėjimą, nes tai yra paskutinių dienų darbas, o paskutinės dienos yra Dievo darbo pabaiga, Jo darbo užbaigimo laikas. Šis darbo etapas visiškai išaiškins tau Jahvės įstatymą ir Jėzaus atpirkimą, ir jis yra skirtas iš esmės tam, kad tu suprastum visą Dievo šešių tūkstančių metų valdymo plano darbą, suvoktum visą šio šešių tūkstančių metų valdymo plano reikšmę bei esmę, ir suprastum viso Jėzaus atlikto darbo ir Jo ištartų žodžių tikslą, ir netgi tavo aklą tikėjimą Biblija ir jos garbinimą. Šis etapas leis tau visa tai nuodugniai suprasti. Tu suprasi ir Jėzaus atliktą darbą, ir šiandienos Dievo darbą; tu suprasi ir pamatysi visą tiesą, gyvenimą ir kelią. Kodėl Jėzaus atlikto darbo etape Jis išėjo neatlikęs baigiamojo darbo? Nes Jėzaus darbo etapas nebuvo baigiamasis darbas. Jį prikalus prie kryžiaus, Jo žodžiai taip pat baigėsi; po Jo nukryžiavimo, Jo darbas buvo visiškai užbaigtas. Tai nebuvo kaip dabartinis etapas, kuriame Dievo darbas bus baigtas tik tada, kai žodžiai bus ištarti iki galo ir visas Jo darbas bus užbaigtas. Jėzaus darbo etape buvo daug žodžių, kurie liko nepasakyti arba nebuvo aiškiai išsakyti. Tačiau Jėzui nerūpėjo, ar Jo žodžiai buvo išreikšti iki galo, nes Jo tarnystė nebuvo žodžių tarnystė, tad Jį prikalus prie kryžiaus, Jis išėjo. Tas darbo etapas buvo daugiausia skirtas nukryžiavimui ir nėra panašus į dabartinį etapą. Šis dabartinis darbo etapas iš esmės skirtas užbaigimui, neaiškumų išaiškinimui ir visiškam viso darbo užbaigimui. Jei žodžiai nebus ištarti iki pat galo, nebus įmanoma užbaigti šio darbo, nes šiame darbo etape visas darbas yra užbaigiamas ir įvykdomas žodžiais. Tuo metu Jėzus atliko daug darbo, kuris buvo nesuprantamas žmogui. Jis išėjo tyliai, ir šiandien vis dar yra daug žmonių, kurie nesupranta Jo žodžių. Jų supratimas yra klaidingas, tačiau jie vis tiek tiki jo teisingumu, ir nežino, kad klysta. Paskutinis etapas visiškai užbaigs Dievo darbą ir suteiks jam pabaigą. Visi ims suprasti ir pažinti Dievo valdymo planą. Žmogaus įsivaizdavimai, jo ketinimai, jo klaidingas supratimas, jo įsivaizdavimai apie Jahvės ir Jėzaus darbą, jo požiūris į netikinčiuosius ir visi kiti jo iškraipymai bus ištaisyti. Ir žmogus supras visus teisingus gyvenimo kelius, ir visą Dievo atliktą darbą, ir visą tiesą. Kai tai įvyks, šis darbo etapas baigsis. Jahvės darbas buvo pasaulio sukūrimas, tai buvo pradžia; šis darbo etapas yra darbo pabaiga, ir tai yra užbaigimas. Iš pradžių Dievo darbas buvo vykdomas tarp išrinktųjų Izraelio žmonių, ir tai buvo novatoriškas darbas švenčiausioje iš visų vietų. Paskutinis darbo etapas vykdomas nešvariausioje iš visų šalių, kad būtų teisiamas pasaulis ir užbaigtas amžius. Pirmajame etape Dievo darbas buvo atliktas šviesiausioje iš visų vietų, o paskutinis etapas vykdomas tamsiausioje iš visų vietų, ir ši tamsa bus išsklaidyta, šviesa atnešta, o visi žmonės – nugalėti. Kai šios nešvariausios ir tamsiausios iš visų vietų žmonės bus nugalėti, o visi gyventojai pripažins, kad Dievas yra ir Jis yra tikrasis Dievas, ir kiekvienas žmogus bus visiškai įtikintas, tada šis faktas bus panaudotas visos visatos nugalėjimo darbui atlikti. Šis darbo etapas yra parodomasis. Kai šio amžiaus darbas bus baigtas, šešių tūkstančių metų valdymo darbas visiškai baigsis. Nugalėjus tuos, kurie yra tamsiausioje iš visų vietų, savaime suprantama, tas pats įvyks ir visur kitur. Todėl tik nugalėjimo darbas Kinijoje turi simbolinę svarbą. Kinija įkūnija visas tamsos jėgas, o Kinijos žmonės atstovauja visiems tiems, kurie yra iš kūno, iš Šėtono ir kūniškumo. Būtent Kinijos žmones labiausiai sugadino didysis ugniaspalvis slibinas, jie stipriausiai priešinasi Dievui, jų žmoniškumas yra žemiausias ir nešvariausias, todėl jie yra visos sugedusios žmonijos archetipas. Tai nereiškia, kad kitos šalys neturi jokių problemų; žmogaus įsivaizdavimai yra visur vienodi, ir nors šių šalių žmonės gali būti dvasiškai subrendę, jei jie nepažįsta Dievo, vadinasi, jie Jam priešinasi. Kodėl žydai taip pat priešinosi ir maištavo prieš Dievą? Kodėl fariziejai taip pat Jam priešinosi? Kodėl Judas išdavė Jėzų? Tuo metu daugelis mokinių nepažinojo Jėzaus. Kodėl, Jėzų nukryžiavus ir Jam prisikėlus, žmonės vis dar Juo netikėjo? Argi žmogaus maištingumas nėra visur vienodas? Tiesiog Kinijos žmonės yra paimti kaip pavyzdys, ir kai jie bus nugalėti, jie taps modeliais bei pavyzdžiais, ir pasitarnaus kaip atskaitos taškas kitiems. Kodėl Aš visuomet sakiau, kad jūs esate Mano valdymo plano priedas? Būtent Kinijos žmonėse sugedimas, netyrumas, neteisumas, pasipriešinimas ir maištingumas pasireiškia išsamiausiai ir atsiskleidžia savo įvairove. Viena vertus, jie yra menkos brandos, kita vertus, jų gyvenimas ir mąstysena yra atsilikę, o jų įpročiai, socialinė aplinka, gimtoji šeima – visa tai yra skurdu ir labiausiai atsilikę. Jų statusas taip pat yra žemas. Darbas šioje vietoje yra parodomasis, ir visiškai atlikus šį bandomąjį darbą, vėlesnis Dievo darbas bus daug lengvesnis. Kai šis darbo etapas bus baigtas, vėlesnis darbas bus visai nesunkus. Įgyvendinus šį darbo etapą, bus pasiekta visiška sėkmė, ir nugalėjimo darbas visoje visatoje bus visiškai baigtas. Tiesą sakant, kai darbas tarp jūsų bus sėkmingas, tai prilygs sėkmei visoje visatoje. Štai kodėl Aš jus pasirinkau būti modeliu ir pavyzdžiu. Maištingumas, pasipriešinimas, netyrumas, neteisumas – visa tai galima rasti šioje tautoje, ir joje atsispindi visas žmonijos maištingumas. Ji tikrai yra ypatinga. Taigi, ji laikoma nugalėjimo pavyzdžiu, ir ją nugalėjus, ji natūraliai taps pavyzdžiu bei modeliu kitiems. Niekas nebuvo labiau parodomasis nei Izraelyje įvykdytas pirmasis etapas. Izraelitai buvo tyriausi ir mažiausiai sugedę iš visos žmonijos, todėl šio novatoriško darbo atlikimas šioje žemėje turėjo ypatingą prasmę. Galima sakyti, kad žmonijos protėviai kilo iš Izraelio, ir kad Izraelis buvo Dievo darbo gimtinė. Pradžioje šie žmonės buvo tyriausi, ir jie visi garbino Jahvę, todėl Dievo darbas su jais galėjo duoti didžiausių rezultatų. Visoje Biblijoje aprašomas dviejų amžių darbas: vienas buvo Įstatymo amžiaus darbas, o kitas – Malonės amžiaus darbas. Senajame Testamente užrašyti Jahvės žodžiai izraelitams ir Jo darbas Izraelyje; Naujajame Testamente aprašytas Jėzaus darbas Judėjoje. Bet kodėl Biblijoje nėra jokių kiniškų vardų? Nes pirmosios dvi Dievo darbo dalys buvo įvykdytos Izraelyje, nes Izraelio žmonės buvo išrinktieji – tai reiškia, kad jie pirmieji priėmė Jahvės darbą. Jie buvo mažiausiai sugedę iš visos žmonijos, ir pradžioje jų širdys žvelgė į Dievą, ir, be to, jų širdys buvo dievobaimingos. Jie pakluso Jahvės žodžiams, visada tarnavo šventykloje ir vilkėjo kunigiškus apdarus ar karūnas. Jie buvo pirmieji žmonės, garbinę Dievą, ir pirmasis Jo darbo objektas. Šie žmonės buvo pavyzdžiai bei modeliai visai žmonijai. Jie buvo tyrumo, teisių žmonių pavyzdžiai ir modeliai. Žmonės, tokie kaip Jobas, Abraomas, Lotas, Petras ar Timotiejus – jie visi buvo izraelitai bei tyriausi pavyzdžiai ir modeliai. Izraelis buvo pirmoji tauta, garbinusi Dievą tarp žmonijos, ir iš čia kilo daugiau teisių žmonių nei iš bet kurios kitos vietos. Dievas dirbo su jais tam, kad ateityje galėtų geriau valdyti žmoniją visoje žemėje. Jų darbai ir teisūs poelgiai, kuriuos jie atliko garbindami Jahvę, buvo užrašyti tam, kad galėtų tarnauti pavyzdžiais ir modeliais žmonėms už Izraelio ribų Malonės amžiuje; ir jų veiksmai padėjo išlaikyti kelis tūkstančius metų darbo iki pat šių dienų.

Po pasaulio sukūrimo pirmasis Dievo darbo etapas buvo vykdomas Izraelyje, todėl Izraelis buvo Dievo darbo žemėje gimtinė ir Jo darbo žemėje bazė. Jėzaus darbas apėmė visą Judėją. Jo darbo metu labai nedaugelis už Judėjos ribų apie jį žinojo, nes Jis neatliko jokio darbo už Judėjos ribų. Šiandien Dievo darbas atneštas į Kiniją, ir jis vykdomas išimtinai šioje teritorijoje. Šiame etape už Kinijos ribų nepradedamas joks darbas; jo plėtra už Kinijos ribų – tai darbas, kuris bus atliktas vėliau. Šis darbo etapas seka po Jėzaus darbo etapo. Jėzus atliko atpirkimo darbą, o šis etapas yra darbas, einantis po atpirkimo darbo; atpirkimo darbas jau baigtas, ir šiame etape nereikia prasidėjimo iš Šventosios Dvasios, nes šis darbo etapas skiriasi nuo praėjusiojo, o Kinija dar mažiau panaši į Izraelį. Jėzus atliko vieną darbo etapą – atpirkimo darbą. Žmonės išvydo Jėzų, ir netrukus po to Jo darbas pradėjo plisti tarp pagonių. Šiandien Amerikoje, Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje yra daug tikinčiųjų į Dievą, tad kodėl Kinijoje tikinčiųjų yra mažiau? Nes Kinija yra pati uždariausia šalis. Todėl Kinija paskutinė priėmė Dievo kelią, ir net dabar nuo to laiko praėjo mažiau nei šimtas metų – kur kas vėliau nei Amerikoje ar Jungtinėje Karalystėje. Paskutinis Dievo darbo etapas vykdomas Kinijos žemėje tam, kad Jo darbas būtų užbaigtas ir kad visas Jo darbas būtų įvykdytas. Visi Izraelio žmonės vadino Jahvę savo Viešpačiu. Tuo metu jie laikė Jį savo šeimos galva, ir visas Izraelis tapo didele šeima, kurioje kiekvienas garbino savo Viešpatį Jahvę. Jahvės Dvasia dažnai jiems pasirodydavo, Jis kalbėjo ir leido jiems išgirsti Savo balsą, ir vadovavo jų gyvenimams debesies stulpu bei balsu. Tuo metu Dvasia tiesiogiai vedė Izraelį, kalbėdama ir skelbdama Savo balsą žmonėms, kurie regėjo debesis bei girdėjo griaustinio dundesį, ir tokiu būdu Ji vedė jų gyvenimus kelis tūkstančius metų. Todėl tik Izraelio žmonės visuomet garbino Jahvę. Jie tiki, kad Jahvė yra jų Dievas ir kad Jis nėra pagonių Dievas. Tai nenuostabu: juk Jahvė dirbo tarp jų beveik keturis tūkstančius metų. Kinijos žemėje, po tūkstančius metų trukusio letargo miego, išsigimėliai tik dabar sužinojo, kad dangus, žemė ir visi daiktai neatsirado natūraliai, o buvo sukurti Kūrėjo. Kadangi ši evangelija atėjo iš svetur, tie feodaliniai, reakcingi protai mano, kad visi, kurie priima šią evangeliją, yra išdavikai, kad jie yra bailiai, išdavę Budą, savo protėvį. Yra netgi daug feodalinio mąstymo žmonių, kurie klausia: „Kaip kinai gali tikėti užsieniečių Dievu? Argi jie neišduoda savo protėvių? Argi jie nedaro blogio?“ Šiandien žmonės jau seniai pamiršo, kad Jahvė yra jų Dievas. Jie jau seniai nustūmė Kūrėją giliai į pasąmonę ir todėl tiki evoliucija, o tai reiškia, kad žmogus išsivystė iš beždžionių, ir kad gamtos pasaulis atsirado savaime. Visą gerą maistą, kuriuo mėgaujasi žmonija, teikia gamta, žmogaus gyvybei ir mirčiai galioja dėsniai, ir anaiptol nėra taip, kad Dievas yra visa ko valdovas. Yra netgi daug ateistų, kurie tiki, kad Dievo viešpatavimas viskam yra prietaras ir tai nėra moksliška. Tačiau ar gali mokslas pakeisti Dievo darbą? Ar gali mokslas viešpatauti žmonijai? Skelbti evangeliją šalyje, kurią valdo ateizmas, nėra lengva užduotis, ir čia susiduriama su didžiulėmis kliūtimis. Argi šiandien nėra daug tokių, kurie tokiu būdu priešinasi Dievui?

Jėzui atėjus atlikti Savo darbo, daugelis žmonių lygino Jo darbą su Jahvės darbu, ir, nustatę jų nesuderinamumą, prikalė Jėzų prie kryžiaus. Kodėl jie nerado Jų darbo suderinamumo? Iš dalies todėl, kad Jėzus atliko naują darbą, ir taip pat todėl, kad prieš Jėzui pradedant Savo darbą, niekas nebuvo užrašęs Jo „genealogijos“. Būtų buvę gerai, jei kas nors būtų tai padaręs – kas tuomet būtų prikalęs Jėzų prie kryžiaus? Jei Matas būtų užrašęs Jėzaus genealogiją keliais dešimtmečiais anksčiau, Jėzus nebūtų patyręs tokio stipraus persekiojimo. Argi ne taip? Vos tik žmonės būtų perskaitę Jėzaus genealogiją – kad Jis yra Abraomo sūnus ir Dovydo palikuonis – jie nebūtų Jo persekioję. Argi ne gaila, kad Jo genealogija buvo parašyta per vėlai? Ir kaip gaila, kad Biblijoje užfiksuoti tik du Dievo darbo etapai: vienas etapas, kuris buvo Įstatymo amžiaus darbas, ir kitas, kuris buvo Malonės amžiaus darbas; vienas etapas, kuris buvo Jahvės darbas, ir kitas, kuris buvo Jėzaus darbas. Kaip būtų buvę geriau, jei koks didis pranašas būtų išpranašavęs šiandienos darbą. Biblijoje būtų buvęs papildomas skyrius, pavadintas „Paskutinių dienų darbas“ – argi tai nebūtų buvę daug geriau? Kodėl šiandien žmogus turi patirti tiek daug kančių? Jums buvo taip sunku! Jei kas ir nusipelno būti nekenčiamas, tai Izaijas ir Danielius, nes neišpranašavo paskutiniųjų dienų darbo, o jei kas nors yra kaltas, tai Naujojo Testamento apaštalai, kurie iš anksto neaprašė antrojo įsikūnijusio Dievo genealogijos. Kaip gaila! Jūs turite visur ieškoti įrodymų, ir net radę kelis smulkių žodžių fragmentus, vis tiek nežinote, ar jie sutampa, ar ne. Kaip gėdinga! Kodėl Dievas toks slaptas Savo darbe? Šiandien daugelis žmonių dar nerado galutinių įrodymų, bet ir negali to paneigti. Tad ką jie turėtų daryti? Jie negali ryžtingai sekti Dievu, bet negali ir judėti pirmyn taip abejodami. Todėl daugelis „protingų ir gabių mokslininkų“, sekdami Dievu, pasirenka požiūrį „pabandysime ir pamatysime“. Tai sukelia per daug vargo! Argi viskas nebūtų buvę daug paprasčiau, jei Matas, Morkus, Lukas ir Jonas būtų galėję išpranašauti ateitį? Būtų buvę geriau, jei Jonas būtų pamatęs realią gyvenimo karalystėje situaciją – kaip gaila, kad jis matė tik vizijas, o nematė realaus darbo, kuris buvo įgyvendintas žemėje. Kaip apmaudu! Kas negerai su Dievu? Kodėl po tokio sėkmingo Jo darbo Izraelyje, Jis dabar atėjo į Kiniją, ir kodėl Jam reikėjo įsikūnyti bei asmeniškai dirbti ir gyventi tarp žmonių? Dievas yra per daug abejingas žmogui! Jis ne tik nepranešė žmonėms iš anksto, bet dar netikėtai atnešė Savo baudimą ir teismą. Tai tikrai neturi jokios prasmės! Pirmą kartą įsikūnijęs, Dievas patyrė daug sunkumų dėl to, kad iš anksto nepapasakojo žmogui visos tikros istorijos. Nejaugi Jis galėjo tai pamiršti? Tad kodėl Jis ir šį kartą to nepasako žmogui? Šiandien, kaip gaila, kad Biblijoje tėra tik šešiasdešimt šešios knygos. Jei būtų buvusi dar bent viena knyga, išpranašaujanti paskutinių dienų darbą, to pakaktų! Argi tu taip nemanai? Net Jahvė, Izaijas ir Dovydas neužsiminė apie šiandienos darbą. Jie buvo labiau nutolę nuo dabarties, juos skyrė daugiau nei keturi tūkstančiai metų. Jėzus taip pat išsamiai neišpranašavo šiandienos darbo, užsimindamas apie jį tik nedaug, todėl žmogus vis dar pasigenda pakankamų įrodymų. Jei tu lygini šiandienos darbą su ankstesniu, kaip jie gali sutapti? Jahvės darbo etapas buvo nukreiptas į Izraelį, tad jei lygini šiandienos darbą su juo, atsiras dar didesnis neatitikimas; jų paprasčiausiai neįmanoma palyginti. Nei tu esi iš Izraelio, nei tu esi žydas; tavo branda ir viskas tavyje yra menka – kaip gali lyginti save su jais? Ar tai įmanoma? Žinok, kad šiandien yra Karalystės amžius, ir jis skiriasi nuo Įstatymo amžiaus ir Malonės amžiaus. Bet kuriuo atveju nebandyk taikyti formulės; Dievo tokiose formulėse nerasi.

Kaip Jėzus gyveno tuos 29 metus po Savo gimimo? Biblijoje nieko neužfiksuota apie Jo vaikystę ir jaunystę; ar žinai, kokios jos buvo? Ar gali būti, kad Jis neturėjo vaikystės ar jaunystės, ir kad Jam gimus Jis jau buvo 30 metų amžiaus? Tu per mažai žinai, todėl nebūk toks nerūpestingas reikšdamas savo nuomonę. Tai tau neduoda jokios naudos! Biblijoje užfiksuota tik tai, kad prieš Jėzaus 30-ąjį gimtadienį Jis buvo pakrikštytas ir Šventosios Dvasios nuvestas į dykumą, kad patirtų velnio gundymą. Ir Keturios Evangelijos aprašo Jo trejų su puse metų darbą. Nėra jokių įrašų apie Jo vaikystę ir jaunystę, bet tai neįrodo, kad Jis neturėjo vaikystės ir jaunystės; tiesiog pradžioje Jis neatliko jokio darbo ir buvo normalus žmogus. Tad ar tu galėtum pasakyti, kad Jėzus gyveno 33 metus be jaunystės ar vaikystės? Argi Jis galėjo staiga sulaukti 33 su puse metų amžiaus? Visa tai, ką žmogus apie Jį galvoja, yra antgamtiška ir nerealu. Žinoma, įsikūnijęs Dievas turi paprastą ir normalią žmogišką prigimtį, bet vykdydamas Savo darbą, Jis veikia tiesiogiai per Savo nevisišką žmogiškumą ir visišką dieviškumą. Dėl šios priežasties žmonės skeptiškai vertina šiandienos darbą ir netgi Jėzaus darbą. Nors Dievo darbas abiejuose jo įsikūnijimuose skiriasi, Jo esmė išlieka visiškai tokia pati. Žinoma, jei tu skaitai Keturių Evangelijų įrašus, skirtumai yra dideli. Kaip gali sugrįžti į Jėzaus gyvenimą Jo vaikystės ir jaunystės metais? Kaip gali suprasti normalų Jėzaus žmogiškumą? Galbūt tu gerai supranti šiandienos Dievo žmogiškumą, tačiau tu visiškai nenutuoki apie Jėzaus žmogiškumą, juo labiau jo nesupranti. Jei Matas to nebūtų užrašęs, tu neturėtum jokio supratimo apie Jėzaus žmogiškumą. Galbūt, kai Aš tau papasakosiu Jėzaus gyvenimo istorijas ir atskleisiu tau tikrus faktus apie Jėzaus vaikystę ir jaunystę, tu papurtysi galvą ir pasakysi: „Ne! Jis negalėjo būti toks. Jis negali turėti jokių silpnybių, juo labiau pasižymėti bet kokiu žmogiškumu!“ Tu netgi šauksi ir rėksi. Būtent dėl to, kad tu nesupranti Jėzaus, turi įsivaizdavimų apie Mane. Tu manai, kad Jėzus buvo per daug dieviškas, kad Jame nebuvo nieko kūniško. Tačiau faktai lieka faktais, ir niekas nenori prieštarauti faktams, nes tai, ką Aš kalbu, remiasi tiesa; tai nėra spėlionės ir tai nėra pranašystė. Žinok, kad Dievas gali pakilti į didžias aukštybes, bet Jis dar geriau sugeba pasislėpti giliausiose gelmėse. Jis nėra tai, ką tu sukuri savo galvoje – Jis yra visos kūrinijos Dievas, o ne asmeninis dievas, sugalvotas vieno konkretaus žmogaus.