Nors šioje epochoje gimę žmonės buvo sugadinti Šėtono ir netyrųjų dvasių, būtent dėl šio sugadinimo jie taip pat gavo didžiausią išgelbėjimą – išgelbėjimą, dar didesnį už gyvulių gausą ir didžiulius turtus, kuriuos įgijo Jobas, ir dar didesnį už palaiminimą išvysti Jahvę, kurį Jobas gavo po savo išbandymų. Jobas išgirdo Jahvę kalbant ir Jo balsą viesule tik tuomet, kai perėjo mirties išmėginimą. Tačiau jis nematė Jahvės veido ir nepažino Jo būdo. Jobas gavo vien materialinius turtus, teikusius kūniškus malonumus, ir gražiausius vaikus tarp visų aplinkinių miestų vaikų bei dangaus angelų apsaugą. Jis niekuomet neregėjo Jahvės, ir, nors buvo laikomas teisiuoju, niekad nepažino Jahvės būdo. Nors šiandieninių žmonių materialiniai malonumai, galima sakyti, laikinai sumenkę ar išorinio pasaulio aplinka yra atšiauri, Aš visgi atskleidžiu Savo prigimtį, kurios nuo neatmenamų laikų nebuvau atskleidęs žmogui ir kuri visuomet išliko paslaptyje – kartu su ištisų praėjusių epochų paslaptimis – šiems patiems žemiausiems, tačiau priėmusiems didžiausią Mano išganymą žmonėms. Be to, tai pirmasis kartas, kai Aš atskleidžiu šiuos dalykus; nieko panašaus nesu daręs anksčiau. Nors jūs toli gražu neprilygstate Jobui, jūs įgijote ir pamatėte kur kas daugiau dalykų nei jis. Nors jūs patyrėte visokeriopas kančias ir išgyvenote visokius kankinimus, tai, ką ištvėrėte, visai nepanašu į Jobo išbandymus; atvirkščiai, tai yra teismas ir baudimas, kuriuos žmonės gavo dėl savo maištingumo, dėl savo pasipriešinimo ir dėl Mano teisaus būdo; tai teisingas teismas, baudimas ir prakeiksmas. Kita vertus, Jobas buvo teisus žmogus tarp izraelitų, sulaukęs didžiulės Jahvės meilės ir švelnumo. Jis nebuvo padaręs jokių piktų darbų ir neprieštaravo Jahvei; anaiptol, jis liko ištikimai atsidavęs Jahvei. Dėl savo teisumo jis patyrė išmėginimų ir ugninių išbandymų, nes buvo ištikimas Jahvės tarnas. Šių dienų žmonės patiria Mano teismą ir prakeiksmą dėl to, kad yra sutepti ir neteisūs. Nors jų kančia nepanaši į tai, ką iškentė Jobas, praradęs savo bandas, turtus, tarnus, vaikus ir visus savo artimuosius, tai, ką jie kenčia, yra išgryninimas ugnimi bei deginimas. Tai tampa dar rimčiau nei Jobo išgyvenimai, nes tokie išmėginimai nepalengvėja ir nėra atšaukiami dėl žmonių silpnumo; atvirkščiai, jie trunka ilgai ir tęsiasi iki paskutinės žmonių gyvenimo dienos. Tai yra bausmė, teismas ir prakeiksmas; tai negailestingas deginimas ir netgi dar daugiau – tai teisėtas žmonijos „paveldas“. Tai yra tai, ko žmonės nusipelno, ir būtent čia išreiškiamas Mano teisus būdas. Tai yra žinomas faktas. Nepaisant to, tai, ką žmonės įgijo, jau seniai pranoko jų šiandien patiriamas kančias. Kančia, kurią jūs ištveriate, tėra tiktai jūsų pačių kvailumo pasekmė, o tai, ką jūs įgijote, šimtą kartų pranoksta jūsų kančią. Remiantis Senojo Testamento Izraelio įstatymais, visi, besipriešinantys Man, visi, atvirai Mane teisiantys, ir visi, kurie neseka Mano keliu, o vietoj to įžūliai aukoja Man šventvagiškas aukas, tikrai bus sunaikinti ugnimi šventykloje arba kai kurių iš išrinktųjų žmonių negyvai užmėtyti akmenimis, ir netgi jų pačių klanų palikuonys bei kiti tiesioginiai artimieji patirs Mano prakeiksmą. Ateinančiais laikais jie nebus laisvi, bet bus Mano vergų vergai, ir Aš ištremsiu juos tarp pagonių, o sugrįžti į savo tėvynę jie nebegalės. Sprendžiant iš jų veiksmų ir elgesio, šiandienos žmonių iškenčiamos kančios nė iš tolo nėra tokios sunkios kaip izraelitų patirta bausmė. Sakyti, kad tai, ką jūs šiuo metu kenčiate, yra atpildas, nėra be pagrindo, nes jūs tikrai peržengėte ribą. Jei būtumėte buvę Izraelyje, būtumėte tapę amžinais nusidėjėliais, o izraelitai jau seniai būtų jus sukapoję į gabalus ir sudeginę ugnimi iš dangaus Jahvės šventykloje. Ką jūs dabar įgijote? Ką paveldėjote ir kuo mėgavotės? Aš jumyse apreiškiau Savo tiesųjį būdą, bet svarbiausia yra tai, kad atskleidžiau Savo kantrybę atperkant žmoniją. Galima sakyti, kad darbas, kurį Aš jumyse atlikau, yra kantrybės darbas; jis atliekamas dėl Mano valdymo ir, dar labiau, dėl žmonijos džiaugsmo.

Nors Jobas patyrė Jahvės išbandymus, jis tebuvo teisus žmogus, kuris garbino Jahvę. Nepaisant to, kad patyrė tuos išbandymus, jis nesiskundė Jahve ir brangino savo susitikimą su Juo. Šiandienos žmonės ne tik nebrangina Jahvės buvimo, bet ir Jį atstumia, niekina, skundžiasi Juo ir tyčiojasi iš Jo pasirodymo. Argi jūs neįgijote labai daug? Ar jūsų kančia tikrai buvo tokia didelė? Argi jūs nebuvote labiau palaiminti nei Marija ir Jokūbas? Argi jūsų pasipriešinimas tikrai buvo toks menkas? Argi Mano reikalavimai jums yra per aukšti, ir Aš iš jūsų pareikalavau per daug? Mano rūstybė išsiliejo tik ant tų izraelitų, kurie Man priešinosi, o ne tiesiogiai ant jūsų; tai, ką jūs gavote, tebuvo Mano negailestingas teismas ir demaskavimas, o taip pat nenumaldomas išgryninimas ugnimi. Nepaisant to, žmonės vis dar priešinasi Man ir mėgina Mane paneigti, ir jie neturi nė lašo paklusnumo. Yra net ir tokių, kurie nutolsta nuo Manęs ir Mane neigia; tokie žmonės yra dar blogesni nei Koraho ir Datano gauja, kuri pasipriešino Mozei. Žmogaus širdis pernelyg nesukalbama, o jo prigimtis yra pernelyg užsispyrus. Jis niekuomet nekeičia savo senos prigimties. Sakau, kad jis yra apnuogintas kaip prostitutė vidury baltos dienos, o Mano žodžiai yra tokie griežti, kad jie netgi gali „rėžti ausį“, iškeliantys žmogaus prigimtį į dienos šviesą – tačiau jis tik palinksi galva, nubraukia kelias ašaras ir prisiverčia šiek tiek nuliūsti. Kai tai praeina, jis tampa toks nuožmus kaip laukinių žvėrių karalius kalnuose, ir jis neturi nė menkiausio supratimo. Kaip tokio būdo žmogus gali žinoti, kad jis jau seniai yra šimtą kartų labiau palaimintas už Jobą? Kaip jam suvokti, kad tai, kuo jis džiaugiasi, yra tokie palaiminimai, kokių per amžius beveik nebuvo regėta, ir kokiais niekas niekad anksčiau nesidžiaugė? Kaip žmogaus sąžinė gali jausti tokius palaiminimus – palaiminimus, kuriuose glūdi bausmė? Atvirai kalbant, viskas, ko Aš iš jūsų reikalauju, yra tik tam, kad jūs galėtumėte būti Mano darbo pavyzdžiais ir viso Mano būdo bei visų Mano veiksmų liudytojais, ir kad būtumėte išvaduoti iš Šėtono negandų. Tačiau žmonės visada atstumia Mano darbą ir yra jam tyčia priešiški. Kaip tokie žmonės galėtų nepaskatinti Manęs sugrąžinti Izraelio įstatymus ir užtraukti jiems tą rūstybę, kurią Aš užtraukiau Izraeliui? Nors tarp jūsų yra daug tokių, kurie yra Man „klusnūs ir nuolankūs“, dar daugiau yra tokių, kurie priklauso Koraho gaujai. Kai Aš pasieksiu visą Savo šlovę, pasiųsiu ugnį iš dangaus ir sudeginsiu juos iki pelenų. Jūs turėtumėte žinoti, kad Aš daugiau nebebausiu žmonių Savo žodžiais; atvirkščiai, prieš atlikdamas Izraelio darbą, Aš visiškai sudeginsiu „Koraho gaują“, kuri Man priešinasi ir kurią Aš jau seniai pašalinau. Žmonija daugiau nebeturės progos mėgautis Manimi; vietoj to, viskas, ką jie matys, bus Mano rūstybė ir liepsnos iš dangaus. Aš apreikšiu įvairias skirtingų žmonių baigtis ir visus juos suskirstysiu į kategorijas. Aš užfiksuosiu kiekvieną jų maištingą veiksmą ir tuomet užbaigsiu Savo darbą, kad žmonių baigtys būtų nustatytos pagal Mano nuosprendį žemėje ir pagal jų nusistatymą Mano atžvilgiu. Kai tas laikas ateis, nebebus nieko, kas galėtų pakeisti jų baigtis. Tegu žmonės patys atskleidžia savo baigtis! Tokiu būdu Aš galėsiu perduoti žmonių baigtis Dangiškajam Tėvui.