Kaip suprasti dvasios subtilybes? Kaip Šventoji Dvasia veikia žmoguje? Kaip žmoguje veikia Šėtonas? Kaip žmoguje veikia piktosios dvasios? Kaip tai pasireiškia? Kai tau kažkas nutinka, kaip atpažinti, ar tai kyla iš Šventosios Dvasios? Turėtum paklusti ar priešintis? Praktikuojant tikėjimą daug kas kyla iš žmonių valios, nors jie šventai mano, kad tai ateina iš Šventosios Dvasios. Kai kurie dalykai kyla iš piktųjų dvasių, tačiau žmonės vis tiek mano, kad jie ateina iš Šventosios Dvasios. O kartais žmogų iš vidaus veda Šventoji Dvasia, bet šis baiminasi, kad tai yra Šėtono vedimas, ir nedrįsta paklusti, nors iš tikrųjų tai Šventosios Dvasios apšvietimas. Todėl, jei žmogus savo patirtyje nesugeba atskirti, kas kyla iš Šventosios Dvasios, o kas ne, jis negali iš tiesų įgyti patirties. Jei jis nesugeba to atskirti savo patirtyse, jis nesugebės įgyti gyvenimo. Kaip veikia Šventoji Dvasia? Kaip veikia piktosios dvasios? Kas kyla iš žmogaus valios? O kas gimsta iš Šventosios Dvasios vedimo ir apšvietimo? Jei perprasi dėsningumus, pagal kuriuos Šventoji Dvasia veikia žmoguje, tai kasdieniame gyvenime ir išgyvendamas tikras patirtis įgysi daugiau žinojimo ir gebėjimo atskirti, pažinsi Dievą, gebėsi perprasti ir atpažinti Šėtoną, nesutriksi nei paklusdamas, nei siekdamas tiesos, tapsi aiškaus proto žmogumi, kuris paklūsta Šventosios Dvasios darbui.

Teigiamas Šventosios Dvasios darbas – vesti ir apšviesti. Jis neleidžia žmonėms nugrimzti į negatyvumą. Jis suteikia jiems paguodos, tikėjimo ir ryžto, skatina siekti, kad Dievas juos ištobulintų. Veikiant Šventajai Dvasiai, žmogus – eina teigiama linkme. Jis nėra nei pasyvus, nei verčiamas tai daryti, bet veikia savo iniciatyva. Veikiant Šventajai Dvasiai, žmogus džiaugiasi, noriai paklūsta ir mielai nusižemina. Net jei viduje jaučia skausmą ar silpnumą, jis yra pasiryžęs bendradarbiauti, noriai priima kančią, geba paklusti ir nėra veikiamas savo valios, sumanymų, o juo labiau – lūkesčių ar asmeninių paskatų. Kai žmogus patiria Šventosios Dvasios darbą, jo vidus tampa ypač tyras. Žmonės, kuriuose veikia Šventoji Dvasia, savo gyvenimu rodo meilę Dievui, broliams ir seserims. Jie myli tai, ką myli Dievas, ir bjaurisi tuo, kuo bjaurisi Dievas. Šventosios Dvasios darbo paliesti žmonės pasižymi normaliu žmogiškumu, paprastai siekia tiesos ir yra žmogiški. Kai Šventoji Dvasia žmonėse atlieka savo darbą, jų būsena vis gerėja ir gerėja, o jų žmogiškumas darosi vis normalesnis. Nors kartais žmonės bendradarbiauja neišmintingai, jų ketinimai yra teisingi, jie eina teigiama kryptimi, nesiekia trukdyti ir neturi jokių piktų kėslų. Šventosios Dvasios darbas yra normalus ir praktiškas. Ji veikia žmoguje pagal normalaus žmogaus gyvenimo dėsnius ir iš vidaus apšviečia ir veda žmones, atsižvelgdama į normalaus žmogaus siekius. Kai Šventoji Dvasia veikia žmonėse, Ji veda ir apšviečia juos pagal normalaus žmogaus poreikius. Ji aprūpina žmones pagal jų poreikius, veda ir apšviečia teigiama linkme pagal tai, ko jiems trūksta, ir pagal jų trūkumus. Šventosios Dvasios darbas – apšviesti žmones ir vesti žmogų realiame gyvenime. Tik tada, kai žmogus realiame gyvenime patiria Dievo žodžius, jis gali pamatyti Šventosios Dvasios darbą. Jei kasdieniame gyvenime žmogus yra teigiamos būsenos ir gyvena normalų dvasinį gyvenimą, jame veikia Šventoji Dvasia. Būdamas tokios būsenos, žmogus su tikėjimu valgo ir geria Dievo žodžius, melsdamasis jaučia įkvėpimą, o susidūręs su išbandymais, nepasiduoda negatyvumui – juose įžvelgia pamokas, kurias Dievas nori, kad jis išmoktų, nepasiduoda blogai nuotaikai ir silpnumui, ir nors susiduria su realiais sunkumais, yra pasirengę paklusti visiems Dievo sumanymams.

Kokių rezultatų duoda Šventosios Dvasios darbas? Nesvarbu, net jei tau stinga išminties ar gebėjimo atskirti, Šventoji Dvasia vis tiek atlieka savo darbą – tavo viduje bus tikėjimas, nuolat jausi, kad nepakankamai myli Dievą, ir būsi nusiteikęs bendradarbiauti. Kad ir kokie dideli sunkumai lauktų priešakyje, vis tiek būsi nusiteikęs bendradarbiauti. Kai susidursi su kokia nors situacija ir tau bus neaišku, ar ji kyla iš Dievo, ar iš Šėtono, gebėsi kantriai laukti, nepasiduosi negatyvumui ir neaptingsi. Tai yra normalus Šventosios Dvasios darbas. Kai tavyje veikia Šventoji Dvasia, tau vis tiek teks susidurti su rimtais sunkumais: kartais pravirksi, kartais susidursi su aplinkybėmis, kurių nepajėgsi įveikti. Visa tai neatsiejama nuo įprasto Šventosios Dvasios darbo. Nors visko įveikti nepavyks, tuo metu būsi silpnas ir skųsiesi, vėliau kupinas tikėjimo vis tiek gebėsi mylėti Dievą. Tavo negatyvumas netrukdys tau išgyventi normalių patirčių ir nepaisant to, ką sakys ir kaip tave užsipuls kiti, tu vis tiek gebėsi mylėti Dievą. Melsdamasis visada jausi, kad praeityje buvai labai skolingas Dievui, ir vėl susidūręs su panašia situacija būsi pasiryžęs pradžiuginti Dievą ir pasipriešinti kūnui. Šis pasiryžimas rodo, kad tavyje Šventoji Dvasia vykdo savo darbą. Tokia yra normali Šventosios Dvasios darbo būsena.

O koks yra Šėtono darbas? Šėtonui vykdant savo darbą žmogaus vizijos yra miglotos. Žmonės neturi normalaus žmogiškumo, jų veiksmų motyvai neteisingi ir, nors jie nori mylėti Dievą, jų viduje visuomet kyla kaltinimų. Šie kaltinimai ir mintys juos nuolat trikdo iš vidaus, trukdo augti gyvenime ir neleidžia būti normalios būsenos Dievo akivaizdoje. Kitaip tariant, vos tik žmoguje ima veikti Šėtonas, jo širdis nebegali nurimti Dievo akivaizdoje. Jis nebežino, ką daryti, – pamatęs susirinkusius žmones nori bėgti, o kitiems meldžiantis negali užsimerkti. Piktųjų dvasių darbas griauna normalų žmogaus ir Dievo santykį, sujaukia ankstesnes žmogaus vizijas ar jo ankstesnį įžengimo į gyvenimą kelią. Širdyje žmogus niekaip negali priartėti prie Dievo, kažkas jį nuolat trikdo ir varžo, o širdis negali nurimti. Žmogui nebelieka jėgų mylėti Dievą, jo dvasia grimzta žemyn. Tokie yra Šėtono darbo požymiai. Šėtono veikimas pasireiškia taip: žmogus nesugeba neatsitraukti ir tvirtai laikytis savo liudijimo, nebestovi Dievo pusėje ir išduoda Dievą. Kai Šėtonas ima tave trikdyti, tavo viduje nebelieka meilės ir ištikimybės Dievui, prarandi normalų santykį su Dievu, nebesieki tiesos ir tobulėjimo, regresuoji ir pasiduodi negatyvumui, pataikauji sau, leidi nuodėmei nevaržomai plisti ir tavo širdyje nebelieka jai neapykantos. Be to, žmogus tampa palaidas, nebesijaučia Dievo paliestas, ima skųstis Dievu ir Jam priešintis, pradeda Juo abejoti ir net kyla pavojus Jį palikti. Visa tai daro Šėtonas.

Kai kasdieniame gyvenime tau kažkas nutinka, kaip turėtum atskirti, ar tai kilo iš Šventosios Dvasios darbo, ar iš Šėtono darbo? Kai žmogaus būsena yra normali, normalus ir jo dvasinis bei kūniškas gyvenimas, jo protas taip pat veikia normaliai ir tvarkingai. Kai žmogus yra tokios būsenos, galima sakyti, kad visa, ką jis patiria ir suvokia savo viduje, kilo iš Šventosios Dvasios prisilietimo. (Kai žmogus, valgydamas ir gerdamas Dievo žodžius, įgyja tam tikrų įžvalgų ar paviršutinišką supratimą, kai tam tikrais klausimais būna ištikimas arba kai tam tikrose situacijose turi stiprybės mylėti Dievą – visa tai kyla iš Šventosios Dvasios.) Šventosios Dvasios darbas žmoguje yra ypač normalus. Žmogus nesugeba jo pajusti ir jam atrodo, kad visa tai kyla iš jo paties, nors iš tikrųjų tai yra Šventosios Dvasios darbas. Kasdieniame gyvenime Šventoji Dvasia atlieka darbą kiekviename žmoguje – didesnį ar mažesnį, skiriasi tik šio darbo mastas. Kai kurie žmonės yra geros nuovokos ir greitai perpranta dalykus, todėl jų viduje Šventoji Dvasia suteikia ypatingą apšvietimą. Tuo tarpu kai kurie žmonės pasižymi prastesne nuovoka ir jiems prireikia daugiau laiko dalykams perprasti, tačiau Šventoji Dvasia paliečia juos iš vidaus ir jie taip pat geba būti ištikimi Dievui. Šventoji Dvasia vykdo savo darbą visuose, kurie siekia Dievo. Kai kasdieniame gyvenime žmogus nesipriešina Dievui ir prieš Jį nemaištauja, nedaro to, kas trukdytų Dievui valdyti ir netrikdo jo darbo, tuomet Dievo Dvasia didesniu ar mažesniu mastu vykdo savo darbą kiekviename žmoguje. Ji paliečia, apšviečia, suteikia tikėjimo, stiprybės ir skatina žmogų žengti teigiama kryptimi, netinginiauti, netrokšti kūniškų malonumų, noriai praktikuoti tiesą ir ilgėtis Dievo žodžių. Visa tai yra darbas, kuris kyla iš Šventosios Dvasios.

Kai žmogaus būsena nėra normali, Šventoji Dvasia jį apleidžia. Širdyje kylantis nepasitenkinimas, klaidingi ketinimai, tingumas, pataikavimas kūnui ir troškimas išduoti tiesą – visa tai kyla iš Šėtono. Kai žmogaus būsena nėra normali, jo viduje tvyro tamsa, jis praranda sveiką protą, yra apleistas Šventosios Dvasios ir nepajėgia jausti Dievo savyje – tada jo viduje darbą vykdo Šėtonas. Jei žmogus visada viduje turi stiprybės ir visuomet myli Dievą, tuomet paprastai viskas, kas jam nutinka, kyla iš Šventosios Dvasios, o kiekvienas jo sutiktas žmogus yra pasiųstas Dievo. Tai reiškia, kad kai tavo būsena normali, kai tavyje vyksta didis Šventosios Dvasios darbas, Šėtonui neįmanoma priversti tave sudvejoti. Tuo remiantis galima sakyti, kad viskas kyla iš Šventosios Dvasios ir, nors tau gali kilti neteisingų minčių, tu gali joms pasipriešinti ir jomis nesekti. Visa tai kyla iš Šventosios Dvasios darbo. Kokiose situacijose įsikiša Šėtonas? Šėtonui lengva tavyje vykdyti savo darbą, kai tavo būsena nėra normali, kai nesi paliestas Dievo ir tavyje neveikia Dievas, kai viduje jautiesi sausas ir skurdus, kai meldiesi Dievui, bet nieko nesuvoki, ir kai valgai bei geri Dievo žodžius, bet nesi apšviečiamas ar nušviečiamas. Kitaip tariant, kai tave apleidžia Šventoji Dvasia ir nebejauti Dievo, daugelis dalykų tau nutinka dėl Šėtono gundymo. Kai Šventoji Dvasia vykdo savo darbą, visą laiką darbuojasi ir Šėtonas. Šventoji Dvasia paliečia žmogų iš vidaus, o Šėtonas tuo pat metu kelia sąmyšį žmogaus viduje. Tačiau Šventosios Dvasios darbas paima viršų, ir žmonės, kurių būsena normali, gali tai įveikti. Tai Šventosios Dvasios darbo triumfas prieš Šėtono darbą. Nors Šventajai Dvasiai žmoguje vykdant savo darbą sugedęs žmogaus būdas niekur nedingsta, kai Šventoji Dvasia atlieka savo darbą, žmogui lengviau pastebėti ir atpažinti savo maištingumą, motyvus ir dirbtinumą. Tik tada žmogus ima gailėtis ir vis labiau nori atgailauti. Tokiu būdu Dievui vykdant darbą jų maištingumas ir sugedęs būdas palaipsniui pašalinami. Šventosios Dvasios darbas ypač normalus. Jai vykdant savo darbą žmoguje jis vis dar patiria sunkumų, vis dar rauda, vis dar kenčia, vis dar yra silpnas, ir jam daug kas neaišku. Tačiau net ir būdamas tokios būsenos žmogus gali neleisti sau regresuoti ir vis tiek mylėti Dievą. Net jei žmogus verkia ir sielvartauja, jis vis tiek gali šlovinti Dievą. Šventosios Dvasios darbas yra ypač normalus, nė kiek ne antgamtinis. Dauguma žmonių mano, kad vos tik Šventoji Dvasia ima vykdyti savo darbą, žmogaus būsena keičiasi ir tai, kas sudaro jų esmę, pašalinama. Toks supratimas yra iškreiptas. Kai Šventoji Dvasia žmoguje vykdo savo darbą, tai, kas jame neigiama, niekur nedingsta ir jo dvasinė branda išlieka tokia pati, tačiau jis patiria Šventosios Dvasios nušvitimą ir apšvietimą, todėl dažniau būna teigiamoje būsenoje, jo vidinė būsena tampa normali ir jis sparčiau keičiasi. Žmogus tikrojoje patirtyje daugiausia patiria arba Šventosios Dvasios darbą, arba Šėtono darbą. Jeigu žmogus nesugeba suprasti ir atskirti šių būsenų, negali būti nė kalbos apie įžengimą į tikrąjį patyrimą, o juo labiau apie būdo pokyčius. Todėl svarbiausia, kad žmogus, patirdamas Dievo darbą, gebėtų aiškiai perprasti šiuos dalykus – tuomet jam bus lengviau jį patirti.

Šventosios Dvasios darbas skatina žmogų būti pozityvų ir veržlų, o Šėtono darbas daro žmogų negatyvų, verčia trauktis atgal, maištauti prieš Dievą, Jam prieštarauti, prarasti Dievo tikėjimą ir nebeturėti jėgų atlikti savo pareigą. Visa, kas kyla iš Šventosios Dvasios apšvietimo, yra visiškai natūralu ir nebrukama per prievartą. Jeigu tam paklūsti, širdyje jauti ramybę, o jeigu nepaklūsti, vėliau jauti vidinius priekaištus. Jeigu tai yra Šventosios Dvasios apšvietimas, kad ir ką darytum, tavęs niekas netrikdo ir nevaržo, esi išlaisvinamas, matai savo veiksmų įgyvendinimo kelią, jautiesi nesaistomas ir gali veikti pagal Dievo ketinimus. Šėtono darbas visaip tave trikdo – tu nebenori melstis, tingi valgyti ir gerti Dievo žodžius, nebenori gyventi bažnyčios gyvenimo ir nutolsti nuo dvasinio gyvenimo. Šventosios Dvasios darbas netrikdo nei tavo kasdienio gyvenimo, nei tavo normalaus dvasinio gyvenimo. Daugelio dalykų negali perprasti iš karto, tačiau po poros dienų širdyje pasidaro šviesiau, o protas tampa aiškesnis. Imi geriau jausti dvasinius dalykus ir pamažu atskirti, ar viduje kylanti mintis yra iš Dievo, ar iš Šėtono. Kai kurie dalykai aiškiai skatina tave priešintis Dievui, maištauti prieš Jį arba trukdo įgyvendinti Dievo žodžius – visa tai kyla iš Šėtono. Kai kurie dalykai nėra akivaizdūs, todėl tuo metu negali jų atskirti. Tik vėliau, pamatęs, kaip jie pasireiškia, gali juos atskirti. Jei gali aiškiai atskirti, kurie dalykai kyla iš Šėtono, o kuriems vadovauja Šventoji Dvasia, tuomet savo patyrimuose lengvai nenuklysi. Kartais tavo būsena nėra gera, tačiau tavo viduje kyla mintis, kuri padeda tau išeiti iš šio negatyvumo. Tai rodo, kad net ir tada, kai tavo būsena yra nepalanki, tavo viduje vis dar kyla minčių iš Šventosios Dvasios. Nėra taip, kad kai esi neigiamos būsenos, visos tavo mintys yra siunčiamos Šėtono. Jeigu taip būtų, kaip tada galėtum pereiti į teigiamą būseną? Kai kurį laiką esi negatyvus, Šventoji Dvasia suteikia tau galimybę būti ištobulintam. Ji paliečia tave, išveda iš tos būsenos, ir tu įžengi į normalų būvį.

Žinodamas, kas yra Šventosios Dvasios darbas, o kas – Šėtono darbas, gali palyginti juos su savo paties vidine būsena savo patyrimų metu ir su savo patirtimi. Taip per savo patyrimą geriau suprasi daugelį principinių tiesų. Supratęs šias principines tiesas, galėsi aiškiai suvokti savo tikrąją būseną, atskirti žmones ir dalykus, ir tau nebereikės dėti tiek daug pastangų, kad patirtum Šventosios Dvasios darbą. Žinoma, jei tik tavo ketinimai bus teisingi ir būsi pasiryžęs ieškoti tiesos ir ją įgyvendinti. Tokį principinį supratimą turėtum įgyti per savo patyrimą. Jei jo neturėsi, tavo patyrime bus daug Šėtono trikdymo ir daug klaidingo supratimo. Jeigu nesuprasi, kaip veikia Šventoji Dvasia, nesuprasi nei kaip melstis Dievui, nei kaip turėtum įžengti į gyvenimą. O jei nesuprasi, kaip Šėtonas klaidina ir trikdo žmones, nežinosi, kaip Šėtoną atmesti ir tvirtai laikytis savo liudijimo. Kaip veikia Šventoji Dvasia ir kaip reiškiasi Šėtonas –tai dalykai, kuriuos žmogus turėtų suprasti ir patirti tikėdamas Dievu.