Paskutinėmis dienomis Dievas įsikūnijo, kad atliktų darbą, kurį turėjo atlikti, ir vykdytų savo žodžių tarnystę. Jis pats atėjo dirbti tarp žmonių, siekdamas tobulinti tuos, kurie atitinka Jo ketinimus. Nuo sukūrimo iki šiandien tokį darbą Jis atliko tik paskutinėmis dienomis. Tik paskutinėmis dienomis Dievas įsikūnijo, kad atliktų tokio didelio masto darbą. Nors Jis kenčia kančias, kurias žmonėms būtų sunku ištverti, ir nors, būdamas iškilus Dievas, nusižemina ir tampa paprastu žmogumi, Jo darbas dėl to nė kiek nebuvo neuždelstas, o Jo planas nė kiek nebuvo nesutrikdytas – Jis atlieka darbą, kurį buvo iš pat pradžių numatęs. Vienas šio įsikūnijimo tikslų – užkariauti žmones, kitas – tobulinti tuos, kuriuos Jis myli. Jis trokšta savo akimis pamatyti žmones, kuriuos tobulina, ir savo akimis regėti, kaip Jo ištobulinti žmonės liudija apie Jį. Ištobulinami ne vienas ar du žmonės – tai grupė, kurią sudaro tik nedidelis skaičius žmonių. Šios grupės žmonės kilę iš įvairių pasaulio šalių ir yra įvairių tautybių. Tiek daug darbo Jis atlieka tam, kad įgytų šią žmonių grupę, jų liudijimą apie Jį ir šlovę, kurią gali iš jų įgyti. Jis neatlieka beprasmio ar beverčio darbo. Galima sakyti, kad, atlikdamas tiek daug darbo, Dievas siekia tobulinti visus tuos, kuriuos nori tobulinti. O jei, be šio darbo, dar lieka laiko, Jis pašalina blogus žmones. Žinokite: šį didį darbą Jis atlieka ne dėl blogų žmonių. Priešingai, Jis viską atiduoda dėl to nedidelio skaičiaus žmonių, kuriuos Jis turi ištobulinti. Darbas, kurį Jis atlieka, žodžiai, kuriuos Jis kalba, paslaptys, kurias atskleidžia, Jo teismas ir baudimas – visa tai skirta tam nedideliam žmonių skaičiui. Jis įsikūnijo ne dėl blogų žmonių ir juo labiau ne dėl jų užsirūstina. Jis sako tiesą ir kalba apie įžengimą dėl tų, kurie turi būti ištobulinti; dėl jų Jis įsikūnijo ir dėl jų teikia savo pažadus bei palaiminimus. Jis nesako tiesos, nekalba apie įžengimą ir apie žmogiškąjį gyvenimą vardan blogų žmonių. Jis norėtų apskritai su jais nekalbėti, o visas tiesas suteikti tiems, kurie turi būti ištobulinti. Tačiau Jo darbas reikalauja, kad šiuo metu ir blogiems žmonėms būtų leista mėgautis kai kuriais Jo turtais. Visi tie, kurie nepraktikuoja tiesos, nepelno Dievo palankumo ir trikdo Jo darbą, yra blogi žmonės. Jie negali būti ištobulinti ir yra Dievo atstumti. Priešingai, tie, kurie įgyvendina tiesą praktikoje, gali pelnyti Dievo palankumą ir visiškai atsiduoda Dievo darbui, yra žmonės, kuriuos Dievas turi ištobulinti. Būtent šią žmonių grupę Dievas nori ištobulinti, ir būtent dėl šių žmonių Jis atlieka savo darbą. Tiesa, apie kurią Jis kalba, skirta žmonėms, kurie nori įgyvendinti ją praktikoje. Jis nekalba tiems, kurie tiesos nepraktikuoja. Jo minimas įžvalgos gilėjimas ir įžvalgumo augimas skirti tiems, kurie geba praktikuoti tiesą. Jo minimas ištobulinimas taip pat skirtas šiems žmonėms. Šventosios Dvasios darbas skirtas žmonėms, kurie nori praktikuoti tiesą. Išminties ir žmogiškumo turėjimas taip pat skirtas tiems, kurie nori įgyvendinti tiesą praktikoje. Tie, kurie tiesos nepraktikuoja, gali išgirsti daugybę tiesos žodžių, tačiau dėl to, kad iš prigimties yra tokie blogi ir nesidomi tiesa, jie supranta tik žodžius ir doktrinas bei tuščias teorijas, kurios neturi nė menkiausios vertės jų įžengimui į gyvenimą. Nė vienas jų nėra ištikimas Dievui; jie visi yra žmonės, kurie mato Dievą, bet negali Jo įgyti; jie visi yra Dievo pasmerkti.

Šventoji Dvasia kiekviename žmoguje turi nueiti kelią ir kiekvienam suteikia galimybę būti ištobulintam. Per savo neigiamą būseną esi priverstas pažinti savo sugedimą, o iš jos išsivadavęs randi praktikos kelią; visa tai yra būdai, kuriais esi ištobulinamas. Be to, per tam tikrus teigiamus dalykus nuolat gauni vidines gaires ir nušvitimą, todėl gali aktyviai atlikti savo funkciją, gilinti įžvalgą ir įgyti nuovokumo. Kai tavo būsena gera, ypač noriai skaitai Dievo žodžius, ypač noriai meldiesi Dievui ir gali susieti girdėtus pamokslus su savo būsena. Tokiu metu Dievas tave iš vidaus apšviečia ir nušviečia, todėl kai kuriuos dalykus imi suvokti iš teigiamos pusės. Taip esi ištobulinamas iš teigiamos pusės. Kai tavo būsena neigiama, esi silpnas ir negatyvus; jauti, kad tavo širdyje nėra Dievo, tačiau Dievas tave nušviečia ir padeda rasti praktikos kelią. Išsivadavęs iš tokios būsenos esi ištobulinamas iš neigiamos pusės. Dievas gali tobulinti žmogų tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos pusių. Tai priklauso nuo to, ar sugebi tai patirti ir ar sieki būti Dievo ištobulintas. Jei iš tiesų sieki būti Dievo ištobulintas, neigiama pusė nepadarys tau žalos, bet gali suteikti tau tikresnių dalykų, padėti geriau pažinti tai, ko tau trūksta, aiškiau suvokti savo tikrąją būseną ir pamatyti, kad žmogus nieko neturi ir pats yra niekas. Jei nepatiri išbandymų, to nesuvoksi ir visada manysi esąs aukščiau už kitus ir geresnis už visus. Per visa tai pamatysi, kad visa, kas buvo anksčiau, buvo padaryta Dievo ir saugoma Dievo. Įžengęs į išbandymus, nebejauti meilės, stokoji tikėjimo, nebesimeldi ir nebegali giedoti giesmių. Tačiau pats to nė nepastebėdamas, visame tame pradedi pažinti save. Dievas įvairiais būdais tobulina žmogų. Jis pasitelkia įvairiausias aplinkybes, kad apgenėtų žmogaus sugedusius būdus, ir įvairiais dalykais atskleidžia žmogų. Vienu atžvilgiu Jis žmogų apgenėja, kitu – atskleidžia, dar kitu – demaskuoja, iškeldamas į paviršių ir demaskuodamas žmogaus širdies gelmėse slypinčias „paslaptis”. Atskleisdamas daugelį žmogaus būsenų, Jis parodo jam jo prigimtį. Dievas žmogų tobulina įvairiais būdais – demaskuodamas, apgenėdamas, grynindamas ir bausdamas – kad žmogus pažintų Dievo praktiškumą.

Ko dabar siekiate? Būti Dievo ištobulinti, pažinti Dievą, įgyti Dievą? Gal siekiate dešimtojo dešimtmečio Petro būdo, didesnio tikėjimo nei Jobo, o gal trokštate, kad Dievas jus pavadintų teisiais, kad galėtumėte stoti prieš Dievo sostą, apreikšti Dievą žemėje ir tvirtai bei skambiai liudyti apie Dievą? Kad ir ko siektumėte, apskritai visa tai darote tam, kad būtumėte Dievo išgelbėti. Nesvarbu, ar sieki būti teisiu žmogumi, sekti Petro pavyzdžiu, turėti Jobo tikėjimą ar būti Dievo ištobulintas – visa tai yra Dievo darbas žmoguje. Kad ir ko siektum, visa tai darai tam, kad būtum Dievo ištobulintas, kad patirtum Dievo žodžius ir pelnytum Dievo palankumą. Kad ir ko siektum, tavo tikslas – atrasti Dievo mielumą ir tikroje patirtyje rasti praktikos kelią, kad galėtum atsikratyti savo maištingo būdo, pasiekti normalią vidinę būseną, visiškai atitikti Dievo ketinimus, tapti teisiuoju žmogumi ir viską daryti vedamas teisingų motyvų. Visa tai patiri tam, kad pažintum Dievą ir augtum gyvenime. Nors patiri Dievo žodžius ir realias gyvenimo situacijas, o savo aplinkoje susiduri su įvairiais žmonėmis, įvykiais ir daiktais, galiausiai visa tai padeda tau pažinti Dievą ir būti Jo ištobulintam. Siekti eiti teisaus žmogaus keliu arba siekti įgyvendinti Dievo žodžius praktikoje – tai kelias, kuriuo einama, o pažinti Dievą ir būti Dievo ištobulintam – galutinis tikslas. Nesvarbu, ar dabar sieki būti Dievo ištobulintas, ar liudyti apie Dievą, galiausiai visa tai darai tam, kad pažintum Dievą; kad darbas, kurį Jis atlieka tavyje, nebūtų veltui, o tu galiausiai pažintum Dievo praktiškumą, Jo didybę, o dar labiau – Jo nuolankumą ir tai, kaip Jis slepiasi, bei suvoktum, kiek daug darbo Dievas tavyje atlieka. Dievas nusižemino tiek, kad veikia šiuose nešvariuose ir sugedusiuose žmonėse, kad ištobulintų šią žmonių grupę. Jis ne tik įsikūnijo, kad gyventų ir valgytų tarp žmonių, juos ganytų ir teiktų jiems tai, ko reikia. Dar svarbiau – tarp šių itin sugedusių žmonių Jis atlieka didžiulį išganymo ir užkariavimo darbą. Jis atėjo į milžiniško ugniaspalvio slibino širdį, kad išgelbėtų šiuos labiausiai sugedusius žmones, kad visi galėtų pasikeisti ir tapti nauji. Dievas ištveria didžiules kančias ne vien dėl to, kad yra įsikūnijęs. Didžiausia kančia – pažeminimas, kurį kenčia Dievo Dvasia: Jis taip nusižemina ir slepiasi, kad tampa paprastu žmogumi. Dievas įsikūnijo ir įgavo kūno pavidalą, kad žmonės matytų, jog Jis gyvena kaip normalus žmogus ir turi normalių žmogiškų poreikių. To pakanka įrodyti, kaip stipriai Dievas nusižemino. Dievo Dvasia apsireiškia kūne. Nors Jo Dvasia yra nepaprastai didinga ir iškili, Jis įgyja paprasto, nereikšmingo žmogaus pavidalą, kad atliktų savo Dvasios darbą. Sprendžiant iš kiekvieno iš jūsų brandos, įžvalgos, proto, žmogiškumo ir gyvenimo, jūs tikrai nesate verti sulaukti tokio Dievo darbo, juo labiau – kad dėl jūsų tiek kentėtų. Dievas yra toks iškilus, Jis yra visagalis, o žmonės – tokie menki, tačiau Jis vis tiek juose veikia. Jis ne tik įsikūnijo, kad aprūpintų žmones ir su jais kalbėtų, bet ir gyvena kartu su jais. Dievas toks nuolankus, toks mielas. Jei vos paminėjus Dievo meilę ar Jo malonę tau ima byrėti ašaros ir tu didžiai Jį šlovini, tuomet, pasiekęs tokią būseną, iš tiesų pažįsti Dievą.

Šiandien žmonių siekiuose yra nukrypimas: jie siekia tik mylėti Dievą ir pelnyti Jo palankumą, tačiau paties Dievo visiškai nepažįsta, taip pat apleido Šventosios Dvasios apšvietimo ir nušvitimo savyje. Neturėdami tikrojo Dievo pažinimo pagrindo, išgyvendami įvairias patirtis jie praranda entuziazmą. Tačiau tie, kurie iš tiesų siekia Dievo pažinimo, nors anksčiau dažnai būdavo prastos būsenos, buvo linkę į neigiamumą ir silpnumą, dažnai verkdavo, nusimindavo ir prarasdavo viltį, dabar, įgydami vis daugiau patirties, yra vis geresnės būsenos. Patyrę apgenėjimą ir palaužimą, taip pat išbandymus ir gryninimą, jie padarė didelę pažangą. Neigiamos būsenos juos apima vis rečiau, o jų gyvenimo būdas šiek tiek keičiasi. Kuo daugiau išbandymų jie patiria, tuo labiau jų širdyse auga meilė Dievui. Dievas tobulina žmones pagal tam tikrą taisyklę: Jis pasitelkia tai, kas tavyje gera, ir per tai tave apšviečia, kad turėtum praktikos kelią ir galėtum išsivaduoti iš visų neigiamų būsenų. Taip tavo dvasia išsilaisvina, o tu gali dar labiau Jį mylėti. Šitaip gali atsikratyti savo šėtoniškų sugedusių polinkių. Jei esi nuoširdus ir atviras, nori pažinti save ir įgyvendinti tiesą praktikoje, Dievas savaime tave palaimins. Kai esi silpnas ir neigiamos būsenos, Jis suteiks tau dvigubai daugiau apšvietimo, padės geriau pažinti save, širdyje jausti didesnį gailestį ir geriau gebėti praktikuoti tai, ką turėtum praktikuoti. Tik taip tavo širdis gali būti rami ir jaustis laisvai. Žmogus, kuris paprastai skiria dėmesio Dievo pažinimui, savęs pažinimui ir savo praktikai, gali dažnai patirti Dievo darbą, taip pat Jo vedimą ir apšvietimą. Net jei toks žmogus yra neigiamos būsenos, jis geba iškart pakeisti padėtį – ar genamas sąžinės balso, ar Dievo žodžių apšvietimo. Žmogaus būdas keičiasi tada, kai jis pažįsta tikrąją savo būseną ir Dievo būdą bei darbą. Žmogus, kuris nori pažinti save ir atsiverti, gebės įgyvendinti tiesą praktikoje. Toks žmogus yra ištikimas Dievui. Ištikimas Dievui žmogus turi Dievo pažinimą, nesvarbu, ar šis pažinimas gilus ar seklus, menkas ar gausus. Tai yra Dievo teisumas, ką žmonės įgyja; tai yra jų pačių laimėjimas. Dievą pažįstantis žmogus turi pagrindą ir viziją. Toks žmogus yra tikras dėl įsikūnijusio Dievo, Dievo žodžių ir Dievo darbo. Kad ir kaip Dievas veiktų ar kalbėtų, kad ir kaip kiti žmonės keltų trikdžius, jis gali tvirtai laikytis savo pozicijos ir tvirtai liudyti apie Dievą. Kuo tvirčiau žmogus laikosi tokios pozicijos, tuo geriau geba praktikuoti savo suprantamą tiesą. Kadangi jis visada taip įgyvendina Dievo žodžius praktikoje, jis įgyja daugiau Dievo pažinimo ir turi ryžto amžinai tvirtai laikytis savo liudijimo apie Dievą.

Turėti įžvalgumo, paklusnumo ir gebėti perprasti dalykus – štai ką reiškia būti veržlios dvasios: vos susidūrus su kokia nors situacija, Dievo žodžiai iškart tave nušviečia ir apšviečia iš vidaus. Toks žmogus yra dvasiškai imlus. Visa, ką Dievas daro, skirta tam, kad žmonių dvasia atgytų. Kodėl Dievas nuolat sako, kad žmonės yra atbukę ir lėto suvokimo? Todėl, kad jų dvasia yra apmirusi, o jie patys tapo tokie nejautrūs, jog visiškai nebesuvokia dvasinių dalykų. Dievo darbas skirtas tam, kad žmonės augtų gyvenime, jų dvasia atgytų ir jie gebėtų perprasti dvasinius dalykus, o savo širdyse visada galėtų mylėti Dievą ir pelnyti Jo palankumą. Pasiekus šį etapą, žmogaus dvasia jau būna atgijusi, todėl kitą kartą, susidūręs su kokia nors situacija, jis geba iškart į ją reaguoti. Jis greitai suvokia tai, kas sakoma per pamokslus, ir greitai susiorientuoja įvairiose situacijose. Štai ką reiškia būti dvasiškai gyvam. Daugelis žmonių greitai reaguoja į išorinius įvykius, tačiau vos prakalbus apie įžengimą į tikrovę ar konkrečius dvasinius dalykus, jie tampa atbukę ir lėto suvokimo. Jie ką nors supranta tik, kai jiems viskas aiškiai išdėstoma. Visa tai rodo, kad žmogus yra dvasiškai atbukęs ir lėto suvokimo bei turi mažai dvasinių dalykų patirties. Kai kurie žmonės yra dvasiškai imlūs ir turi įžvalgumo. Vos išgirdę žodžius, atskleidžiančius tikrąją jų būseną, jie nedelsdami juos užsirašo. Išgirdę apie praktikos principus, jie geba juos priimti ir pritaikyti vėlesnėje savo patirtyje, taip patys keisdamiesi. Toks žmogus yra dvasiškai imlus. Kodėl jis geba taip greitai reaguoti? Todėl, kad kasdieniame gyvenime skiria šiems dalykams daug dėmesio. Skaitydamas Dievo žodžius, jis geba pagal juos įvertinti savo būseną, apmąstyti save ir pažinti save. Klausydamasis bendrystės bei pamokslų, išgirdęs žodžius, suteikiančius jam apšvietimo ir nušvitimo, jis geba juos iškart priimti. Tai panašu į maisto davimą alkanam žmogui – jis iškart ima valgyti. Jei duodi maisto žmogui, kuris nėra alkanas, jis taip greitai nereaguoja. Dažnai meldiesi Dievui, todėl susidūręs su kokia nors situacija gebi iškart susimąstyti, ko Dievas iš tavęs šiuo atveju reikalauja, kaip turėtum pasielgti ir kaip Jis tave vedė, kai praėjusį kartą susidūrei su panašia situacija. Todėl šiandien susidūręs su tokiu pačiu dalyku savaime žinosi, kaip praktikuoti, kad pelnytum Dievo palankumą. Jei visada taip praktikuosi ir taip kaupsi patirtį, ilgainiui tau tai taps savaime suprantama. Skaitydamas Dievo žodžius, žinosi, apie kokį žmogų Dievas kalba ir kokią dvasios būseną turi omenyje, gebėsi suvokti esmę ir įgyvendinti ją praktikoje. Taip galėsi įgyti patirties. Kodėl kai kuriems žmonėms šiuo atžvilgiu nesiseka? Todėl, kad jie per mažai pastangų skiria praktikai. Nors jie nori įgyvendinti tiesą praktikoje, jie neturi tikros įžvalgos apie tarnystės detales ir smulkias tiesas savo gyvenime. Kai kažkas nutinka, jie sutrinka. Todėl, pasirodžius netikram pranašui ar netikram apaštalui, jie gali būti suklaidinti ir nuklysti. Turite dažnai kalbėtis apie Dievo žodžius ir Jo darbą – tik taip galėsite suprasti tiesą ir įgyti įžvalgumo. Jei nesuprantate tiesos, neturėsite ir įžvalgumo. Pavyzdžiui, apie tai, ką Dievas sako, kaip Jis veikia, ko reikalauja iš žmonių, su kokiais žmonėmis turėtumėte bendrauti, o kokių vengti – apie šiuos dalykus turite dažnai kalbėtis. Jei visada taip patirsite Dievo žodžius, suprasite tiesą, nuodugniai perprasite daugelį dalykų ir įgysite įžvalgumo. Jei aiškiai nesuprantate, kas yra Šventosios Dvasios drausminimas, kas yra žmogaus valios kaltė, kas yra Šventosios Dvasios vedimas, kas yra aplinkos dirigavimas ir ką reiškia, kai Dievo žodžiai žmogų apšviečia iš vidaus, neturėsite įžvalgumo. Kas ateina iš Šventosios Dvasios, kas yra maištingas būdas, kaip paklusti Dievo žodžiams ir kaip atsikratyti savo paties maištingumo – jei per savo patirtis suprasi šiuos dalykus, turėsi pagrindą; kažkam nutikus, turėsi tinkamą tiesą, pagal kurią galėsi tai įvertinti, ir tinkamas vizijas kaip pagrindą. Turėsi principus visame, ką darai, ir gebėsi elgtis pagal tiesą. Tada tavo gyvenimas bus kupinas Dievo apšvietimo, kupinas Dievo palaiminimų. Dievas nesielgs neteisingai nė su vienu žmogumi, kuris nuoširdžiai Jo siekia, gyvena Juo ir liudija apie Jį, ir neprakeiks nė vieno žmogaus, kuris geba nuoširdžiai trokšti tiesos. Jei valgydamas ir gerdamas Dievo žodžius skirsi dėmesio tam, kad pažintum savo tikrąją būseną, savo praktikai ir tam, ką pats supranti, tuomet, susidūręs su kokiu nors klausimu, gausi apšvietimą ir įgysi praktinį supratimą. Tada visais atvejais turėsi praktikos kelią ir įžvalgumo. Žmogus, turintis tiesą, nebus suklaidintas, nesielgs taip, kad keltų trikdžius, ir nepuls į kraštutinumus. Dėl tiesos jis yra saugomas, be to, dėl tiesos jis įgyja daugiau supratimo. Dėl tiesos jis turi daugiau praktikos kelių, daugiau galimybių Šventajai Dvasiai jame veikti ir daugiau galimybių būti ištobulintas.