Karalystės amžiuje Dievas naudoja žodžius, kad atvertų naują amžių, pakeistų Savo darbo būdą ir atliktų viso amžiaus darbą. Tai yra principas, pagal kurį Dievas dirba Žodžio amžiuje. Jis tapo kūnu ir kalba iš skirtingų perspektyvų, leisdamas žmogui iš tiesų pamatyti Dievą, kuris yra Žodis, pasirodantis kūne, ir išvysti Jo išmintį bei nuostabumą. Dievas taip dirba siekdamas geriau įgyvendinti žmonių užkariavimo, ištobulinimo ir pašalinimo tikslus. Tai yra tikroji darbo žodžiais prasmė Žodžio amžiuje. Žodžiais žmonės ima pažinti Dievo darbą, Dievo būdą, žmogaus turinį ir tai, į ką žmogus turėtų įeiti . Žodžiais Dievas įgyvendina visą darbą, kurį trokšta atlikti Žodžio amžiuje. Žodžiais žmonės yra atskleidžiami, pašalinami ir išbandomi. Žmonės matė šiuos žodžius, girdėjo šiuos žodžius ir pripažino šių žodžių egzistavimą. Dėl to jie patikėjo Dievo egzistavimu, Dievo visagalybe ir išmintimi bei Dievo širdimi, kuri myli ir gelbsti žmogų. Nors s ąvoka „žodžiai“ yra įprasta ir paprasta, iš įsikūnijusio Dievo lūpų sklindantys žodžiai drebina visatą; jie keičia žmonių širdis, keičia jų sampratas bei senąjį būdą ir pakeičia viso senojo pasaulio veidą. Per amžius tik šių dienų Dievas taip dirba, ir tik Jis taip kalba bei taip gelbsti žmogų. Nuo šiol žmogus gyvena vedamas Dievo žodžių, Jo žodžių ganomas ir aprūpinamas; visi žmonės gyvena Dievo žodžių pasaulyje, apsupti Dievo žodžių prakeiksmų ir palaiminimų, o dauguma žmonių gyvena patirdami Jo žodžių teismą ir baudimą. Visi šie žodžiai ir šis darbas yra skirti žmonijos išgelbėjimui, Dievo valios įvykdymui ir tam, kad pakeistų pirminę senojo sukurto pasaulio išvaizdą. Dievas žodžiais sukūrė pasaulį, Jis žodžiais veda visus žmones visatoje, žodžiais juos užkariauja ir gelbsti, ir galiausiai žodžiais užbaigs visą senąjį pasaulį, taip įvykdydamas visą Savo valdymo planą. Visą Karalystės amžių Dievas naudoja žodžius, kad atliktų Savo darbą ir pasiektų Savo darbo rezultatus . Jis nedaro stebuklingų darbų ir nerodo stebuklų, o Savo darbą atlieka vien žodžiais. Dėl šių žodžių visi žmonės yra pamaitinti ir aprūpinti, jie įgyja pažinimą ir tikrą patirtį. Žodžio amžiuje žmogus yra ypač palaimintas. Jis nepatiria jokio fizinio skausmo ir tiesiog mėgaujasi Dievo žodžių gausa; jam nereikia aklai ieškoti ar blaškytis, ir, mėgaudamasis ramybe, jis mato Dievo pasirodymą, girdi Jį kalbant Savo paties lūpomis, priima tai, kuo Jis aprūpina, ir mato Jį asmeniškai atliekantį Savo darbą. Tai yra dalykai, kuriais praėjusių amžių žmonės negalėjo mėgautis, ir tai yra palaiminimai, kurių jie niekada negalėjo gauti.

Dievas yra pasiryžęs ištobulinti žmogų, ir kad ir iš kokios perspektyvos Jis kalbėtų, visa tai daroma siekiant ištobulinti žmones. Žodžius, pasakytus iš Dvasios perspektyvos, žmonėms sunku suprasti; jie nepajėgūs rasti praktikos kelio, nes jų suvokimo gebėjimas yra ribotas. Dievo darbas duoda skirtingų rezultatų, ir kiekviename Savo darbo etape Jis turi Savo tikslą. Be to, Jis privalo kalbėti iš skirtingų perspektyvų, nes tik taip Jis gali ištobulinti žmogų. Jei Jis skleistų Savo balsą tik iš Dvasios perspektyvos, šio Dievo darbo etapo nebūtų įmanoma užbaigti. Iš tono, kuriuo Jis kalba, gali matyti, kad Jis yra pasiryžęs ištobulinti šią žmonių grupę. Tad koks turėtų būti pirmasis žingsnis kiekvienam, trokštančiam būti ištobulintam? Visų pirma, turi pažinti Dievo darbą. Šiandien Dievo darbas perėjo prie naujo metodo; amžius pasikeitė, Dievo darbo būdas taip pat pasikeitė, kaip ir metodas, kuriuo Dievas kalba. Šiandien pasikeitė ne tik Jo darbo metodas, bet ir amžius. Dabar yra Karalystės amžius. Tai taip pat yra meilės Dievo amžius. Tai yra išankstinis Tūkstantmetės karalystės amžiaus patyrimas; Tūkstantmetės karalystės amžius taip pat yra Žodžio amžius, kuriame Dievas naudoja daug kalbėjimo būdų, kad ištobulintų žmogų, ir kalba iš skirtingų perspektyvų, kad aprūpintų žmogų. Įžengus į Tūkstantmetės karalystės amžių, Dievas pradeda naudoti žodžius žmogui ištobulinti, leisdamas žmogui įžengti į gyvenimo tikrovę ir vesdamas jį teisingu keliu. Patyręs tiek daug Dievo darbo etapų, žmogus pamatė, kad Dievo darbas nelieka nepakitęs, bet be paliovos vystosi ir gilėja. Žmonės tai patyrė taip ilgai, ir per tą laiką darbas vis keitėsi ir kito. Tačiau, kad ir kiek jis keistųsi, jis niekada nenukrypsta nuo Dievo tikslo išgelbėti žmoniją. Net ir po dešimties tūkstančių pokyčių, jis niekada nenuklysta nuo savo pradinio tikslo. Kad ir kaip keistųsi Dievo darbo metodas, šis darbas niekada nenutolsta nuo tiesos ar nuo gyvenimo. Darbo metodo pokyčiai reiškia tik darbo formos ir perspektyvos, iš kurios Dievas kalba, pokytį; pagrindinis Dievo darbo tikslas nesikeičia. Dievo balso tonas ir Jo darbo metodas yra keičiami tam, kad būtų pasiektas rezultatas. Balso tono pokytis nereiškia paties darbo tikslo ar principo, kuriuo grindžiamas darbas, pasikeitimo. Tikėjimas Dievu iš esmės reiškia gyvenimo siekimą; jei tiki Dievu, bet nesieki gyvenimo, tiesos ar Dievo pažinimo, tuomet tai nėra tikėjimas Dievu! Ir ar realu vis dar siekti įžengti į karalystę, kad taptum karaliumi? Tik siekdamas gyvenimo gali pasiekti tikrą meilę Dievui – tik yra tikrovė; tas pats pasakytina ir apie tiesos siekimą ir praktikavimą. Skaitydamas Dievo žodžius ir kartu juos patirdamas, per realią patirtį įgysi Dievo pažinimą, ir tai yra tikrasis siekimas.

Dabar yra Karalystės amžius. A r įžengei į šį naują amžių, priklauso nuo to, ar įžengei į Dievo žodžių tikrovę ir ar Jo žodžiai tapo tavo gyvenimo tikrove. Dievo žodžiai pasirodo kiekvienam žmogui, kad galiausiai visi žmonės gyventų Dievo žodžių pasaulyje, o Jo žodžiai kiekvieną žmogų iš vidaus apšviestų ir nušviestų. Jei šiuo metu neatidžiai skaitai Dievo žodžius ir jais nesidomi , tai rodo, kad tavo būsena yra netinkama . Jei nesugebi įžengti į Žodžio amžių, tuomet Šventoji Dvasia tavyje nedirbs; jei įžengei į šį amžių, Ji atliks Savo darbą. Ką gali padaryti Žodžio amžiaus pradžioje, kad įgytum Šventosios Dvasios darbą? Šiame amžiuje ir tarp jūsų Dievas įgyvendins tokį faktą: kiekvienas žmogus gyvens pagal Dievo žodžius, sugebės taikyti tiesą praktikoje ir visa širdimi mylės Dievą; Dievo žodžiai visiems žmonėms bus jų pagrindas ir tikrovė, ir visi žmonės turės Dievo bijančias širdis; ir praktikuodamas Dievo žodžius, žmogus tuomet viešpataus kartu su Dievu. Tokį darbą turi įvykdyti Dievas. Ar gali gyventi neskaitydamas Dievo žodžių? Šiandien daugelis žmonių jaučia , kad negali nė dienos ar dviejų išbūti neskaitę Jo žodžių. Jie turi skaityti Jo žodžius kasdien, o jei tam nėra laiko, pakanka vien jų klausytis. Tokį jausmą žmonėms suteikia Šventoji Dvasia, ir taip Ji pradeda juos veikti. Kitaip tariant, Ji valdo žmones žodžiais, kad jie galėtų įžengti į Dievo žodžių tikrovę. Jei vos vieną dieną nevalgęs ir negėręs Dievo žodžių, pajunti tamsą bei troškulį ir negali to tverti, tai rodo, kad tave palietė Šventoji Dvasia ir kad Ji nuo tavęs nenusigręžė. Vadinasi, esi vienas iš tų, kurie yra šioje srovėje. Tačiau, jei dieną ar dvi nevalgęs ir negėręs Dievo žodžių, nieko nejauti, jei nieko netrokšti ir jautiesi abejingas, tai rodo, kad Šventoji Dvasia nuo tavęs nusigręžė. Tai reiškia, kad tavo būsena netinkama ; tu neįžengei į Žodžio amžių ir esi vienas iš tų, kurie atsiliko. Dievas žodžiais valdo žmones ; jei valgai ir geri Dievo žodžius, jautiesi gerai, o jei ne - neturi kelio, kuriuo galėtum eiti. Dievo žodžiai tampa žmonių maistu ir jų varomąja jėga. Biblijoje sakoma: „Žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mato 4:4). Šiandien Dievas užbaigs šį darbą ir įgyvendins šį faktą jumyse. Kodėl praeityje žmonės galėjo daug dienų neskaityti Dievo žodžių ir vis tiek valgyti bei dirbti kaip įprasta, o šiandien taip nėra? Šiame amžiuje Dievas viską valdo daugiausia žodžiais. Žmogus yra teisiamas ir ištobulinamas Dievo žodžiais, o galiausiai šiais žodžiais įvedamas į karalystę. Tik Dievo žodžiai gali suteikti žmogui gyvenimą, ir tik Dievo žodžiai gali suteikti žmogui šviesą bei praktikos kelią, ypač Karalystės amžiuje. Kol nenukrypsti nuo Dievo žodžių tikrovės, kasdien valgydamas ir gerdamas Jo žodžius, Dievas tave ištobulins.

Gyvenimo siekimo negalima skubinti; gyvenimo augimas neįvyksta per dieną ar dvi. Dievo darbas yra normalus ir praktiškas, ir jam būtinas tam tikras procesas. Įsikūnijusiam Jėzui prireikė trisdešimt trejų su puse metų, kad užbaigtų Savo nukryžiavimo darbą – tad ką jau kalbėti apie žmogaus apvalymą ir jo gyvenimo pakeitimą – patį sunkiausią darbą ? Padaryti žmogų normaliu ir gebančiu išreikšti Dievą nėra lengva užduotis. Tai ypač pasakytina apie žmones, gimusius milžiniško ugniaspalvio slibino šalyje, kurių kalibras yra menkas ir kuriems reikia ilgo Dievo žodžių bei darbo laikotarpio. Tad neskubėk pamatyti rezultatų. Turi būti iniciatyvus valgydamas ir gerdamas Dievo žodžius bei skirti daugiau pastangų Dievo žodžiams . Perskaitęs Jo žodžius, turi gebėti juos taikyti gyvenime, gilindamas Dievo žodžių žinias, didindamas įžvalgumą, gebėjimą atskirti ir išmintį. Per tai pasikeisi pats to nepastebėdamas. Jei sugebėsi laikytis principo valgyti ir gerti Dievo žodžius, juos skaityti , pažinti , patirti bei praktikuoti , pasieksi brandą pats to nepastebėdamas. Yra sakančių, kad jie nesugeba praktikuoti Dievo žodžių net juos perskaitę. Ko taip skubi? Kai pasieksi tam tikrą dvasinį ūgį , sugebėsi įgyvendinti Jo žodžius praktikoje. Ar ketverių ar penkerių metų vaikas sakytų, kad jis nesugeba išlaikyti ar gerbti savo tėvų? Turėtum žinoti, koks dabar yra tavo dvasinis ūgis . Praktikuok tai, ką sugebi praktikuoti, ir venk būti tuo, kuris trikdo Dievo valdymą. Tiesiog valgyk ir gerk Dievo žodžius ir nuo šiol laikyk tai savo principu. Kol kas nesijaudink dėl to, ar Dievas gali tave ištobulinti. Dar nesigilink į tai. Tiesiog valgyk ir gerk Dievo žodžius, ir Dievas tikrai tave ištobulins. Tačiau valgydamas ir gerdamas Jo žodžius, privalai vadovautis principu. Nedaryk to aklai. Valgydamas ir gerdamas Dievo žodžius, viena vertus, ieškok žodžių, kuriuos turėtum pažinti – susijusių su regėjimais – ir, kita vertus, ieškok to, ką turėtum realiai praktikuoti – į ką turėtum įžengti. Vienas aspektas yra susijęs su pažinimu, o kitas – su įžengimu. Kai suvoksi abu dalykus – kai suprasi, ką turėtum žinoti ir ką turėtum praktikuoti – žinosi, kaip valgyti ir gerti Dievo žodžius.

Ateityje turėtum kalbėti vadovaudamasis Dievo žodžių principu. Paprastai, kai susirenkate kartu, turėtumėte bendrauti apie Dievo žodžius, kalbėdami apie tai, ką žinote apie šiuos žodžius, kaip juos praktikuojate ir kaip veikia Šventoji Dvasia. Kol dalysiesi apie Dievo žodžius, Šventoji Dvasia tave apšvies. Norint pasiekti Dievo žodžių pasaulį, reikalingas žmogaus bendradarbiavimas. Jei į tai neįžengsi, Dievas neturės kaip dirbti; jei tylėsi ir nekalbėsi apie Jo žodžius, Jis neturės kaip tavęs apšviesti. Kai nesi užimtas kitais reikalais, kalbėk apie Dievo žodžius ir neužsiimk tuščiais plepalais! Tegul tavo gyvenimas prisipildo Dievo žodžių – tik tada būsi pamaldus tikintysis. Nesvarbu, jei tavo bendrystė yra paviršutiniška. Be seklumo negali būti gelmės. Turi būti procesas. Per šį praktikavimą suvoksi Šventosios Dvasios tau teikiamą apšvietimą ir kaip veiksmingai valgyti bei gerti Dievo žodžius. Kurį laiką tyrinėjęs, įžengsi į Dievo žodžių tikrovę. Tik pasiryžęs bendradarbiauti galėsi priimti Šventosios Dvasios darbą.

Dievo žodžių valgymo ir gėrimo principas turi du aspektus: vienas susijęs su pažinimu, kitas – su įžengimu. Kuriuos žodžius turėtum pažinti? Turėtum pažinti žodžius, susijusius su regėjimais (pavyzdžiui, susijusius su tuo, į kokį amžių dabar įžengė Dievo darbas, ką Dievas trokšta pasiekti dabar, kas yra įsikūnijimas ir taip toliau; visa tai susiję su regėjimais ). Ką reiškia kelias, į kurį žmogus turėtų įžengti? Tai reiškia Dievo žodžius, kuriuos žmogus turėtų praktikuoti ir į kuriuos turėtų įžengti. Tai yra du Dievo žodžių valgymo ir gėrimo aspektai. Nuo šiol valgyk ir gerk Dievo žodžius būtent taip. Jei aiškiai supranti Jo žodžius, susijusius su regėjimais , tuomet nereikia jų nuolat skaityti. Svarbiausia – daugiau valgyti ir gerti žodžių, susijusių su įžengimu, pavyzdžiui, kaip atgręžti savo širdį į Dievą, kaip nuraminti širdį Dievo akivaizdoje ir kaip sukilti prieš kūną . Tai yra dalykai, kuriuos turėtum praktikuoti. Nežinant, kaip valgyti ir gerti Dievo žodžius, tikra bendrystė neįmanoma . Kai žinosi, kaip valgyti ir gerti Jo žodžius, kai suvoksi, kas yra svarbiausia, galėsi laisvai dalyvauti bendrystėje , ir kad ir koks klausimas butų iškeltas, sugebėsi bendrauti ir suvokti tikrovę. Jei bendrystėje apie Dievo žodžius trūksta tikrovės , vadinasi, nesuvokei to, kas svarbiausia, o tai rodo, kad nemoki valgyti ir gerti Dievo žodžių. Kai kuriems žmonėms Dievo žodžių skaitymas gali atrodyti varginantis, o tai nėra normali būsena. Normalu niekada nepavargti skaitant Dievo žodžius, visada jų trokšti ir visada jausti, kad Dievo žodžiai yra geri. Taip valgo ir geria Dievo žodžius tas, kuris turi tikrą įžengimą. Kai jauti, kad Dievo žodžiai yra nepaprastai praktiški ir yra būtent tai, į ką žmogus turėtų įžengti; kai jauti, kad Jo žodžiai labai padeda žmogui, yra jam naudingi žmogui, ir kad jie suteikia žmogui gyvenimą– būtent Šventoji Dvasia tau suteikia šį jausmą, ir būtent ji tave liečia. Tai įrodo, kad Šventoji Dvasia tavyje veikia ir kad Dievas nuo tavęs nenusigręžė. Kai kurie žmonės, matydami, kad Dievas nuolat kalba, pavargsta nuo Jo žodžių ir mano, kad nesvarbu, ar jie juos skaito, ar ne – o tai nėra normali būsena. Jiems trūksta širdies, kuri trokštų įžengti į tikrovę, ir tokie žmonės nei trokšta būti ištobulinti, nei teikia tam reikšmės. Kai tik pajunti, kad netrokšti Dievo žodžių, tai rodo, kad nesi normalios būsenos. Anksčiau tai, ar Dievas nuo tavęs nusigręžė, buvo vertinama pagal tai, ar viduje jautei ramybė ir pasitenkinimą. Dabar svarbiausia yra tai, ar trokšti Dievo žodžių, ar Jo žodžiai yra tavo tikrovė, ar esi ištikimas ir ar sugebi dėl Dievo padaryti viską, ką gali. Kitaip tariant, žmogus yra vertinamas pagal Dievo žodžių tikrovę. Dievas Savo žodžius skiria visai žmonijai. Jei nori juos skaityti, Jis tave apšvies, bet jei nenori, Jis to nepadarys. Dievas apšviečia tuos, kurie alksta ir trokšta teisumo, ir Jis apšviečia tuos, kurie Jo ieško. Kai kurie sako, kad Dievas jų neapšvietė net ir jiems perskaičius Jo žodžius. Bet kaip tu skaitei šiuos žodžius? Jei skaitei Jo žodžius paviršutiniškai ir neteikei reikšmės tikrovei, kaip Dievas galėjo tave apšviesti? Kaip žmogus, kuris nebrangina Dievo žodžių, gali būti Jo ištobulintas? Jei nebrangini Dievo žodžių, tuomet neturėsi nei tiesos, nei tikrovės. Jei brangini Jo žodžius, tuomet sugebėsi įgyvendinti tiesą praktikoje, ir tik tada turėsi tikrovę. Štai kodėl privalai visada valgyti ir gerti Dievo žodžius – nesvarbu, ar esi užsiėmęs, ar ne, ar aplinkybės palankios, ar ne, ir ar esi išmėginamas, ar ne. Apibendrinant, Dievo žodžiai yra žmogaus egzistencijos pamatas. Niekas neturėtų nusigręžti nuo Jo žodžių, bet privalo valgyti Jo žodžius taip, kaip tris kasdienius valgius. Ar gali būti taip lengva būti Dievo ištobulintam ir įgytam? Nesvarbu, ar šiuo metu supranti, ar ne, ir ar turi įžvalgą apie Dievo darbą, privalai daugiau valgyti ir gerti Dievo žodžių. Tai yra aktyvus įžengimas. Perskaitęs Dievo žodžius, paskubėk įgyvendinti praktikoje tai, į ką gali įžengti, o tai, į ką negali, kol kas atidėk į šalį. Gali būti daug Dievo žodžių, kurių iš pradžių nesuprasi, bet po dviejų ar trijų mėnesių, o gal ir po metų, suprasi. Kaip taip gali būti? Taip yra todėl, kad Dievas negali ištobulinti žmonių per dieną ar dvi. Dažniausiai, skaitydamas Jo žodžius, nesuprasi jų iš karto. Tuo metu, nesvarbu, kaip juos skaitytum, jie atrodys tik kaip paprastas tekstas; turi juos kurį laiką patirti, kol galėsi suprasti. Kadangi Dievas tiek daug kalbėjo , turėtum daryti viską, ką gali, kad valgytum ir gertum Jo žodžius, ir tada, pats to nepastebėdamas, imsi suprasti, ir, tau to nepastebint, Šventoji Dvasia tave apšvies. Kai Šventoji Dvasia apšviečia žmogų, dažnai tai įvyksta žmogui to nepastebint. Ji apšviečia ir veda tave, kai tu trokšti ir ieškai. Šventosios Dvasios darbo principas yra toks: Jos darbas sutelktas į Dievo žodžius, kuriuos tu valgai ir geri. Visi , kurie neteikia reikšmės Dievo žodžiams ir visada kitaip žiūri į Jo žodžius, savo sumišusiose mintyse tikėdami, kad nesvarbu, ar juos skaito, ar ne, neturi tikrovės. Tokiame žmoguje nematyti nei Šventosios Dvasios darbo, nei Jos apšvietimo. Tokie žmonės yra veltėdžiai ir apsimetėliai, neturintys reikiamų gebėjimų, kaip ponas Nanguo iš parabolės.

Jei Dievo žodžiai nėra tavo tikrovė, neturi tikro dvasinio ūgio. Kai ateis metas būti išbandytam, tu tikrai krisi, ir tada atsiskleis tavo tikrasis dvasinis ūgis. Tačiau tie, kurie nuolat siekia įžengti į tikrovę, susidūrę su išbandymais supras Dievo darbo tikslą ir tai, kad kiekvienas, turintis sąžinę ir trokštantis Dievo, turėtų praktiniais veiksmais atlyginti Dievui už Jo meilę. Tie, kurie neturi tikrovės, negali išlikti tvirti net susidūrę su menkiausiais sunkumais. Toks yra skirtumas tarp tų, kurie turi tikrą dvasinį ūgį, ir tų, kurie jo neturi. Kodėl yra taip, kad, nors jie abu valgo ir geria Dievo žodžius, vieni sugeba išlikti tvirti per, o kiti pabėga? Akivaizdus skirtumas yra tas, kad kai kuriems trūksta tikro dvasinio ūgio; jie neturi Dievo žodžių, kurie būtų jų tikrovė, ir Jo žodžiai juose neįsišaknijo. Vos susidūrę su išbandymu, jie nebeturi kelio. Tuomet kodėl vieni sugeba ramiai iškęsti išbandymus? Taip yra todėl, kad jie supranta tiesą ir turi regėjimą, supranta Dievo ketinimus bei Jo reikalavimus, todėl jie gali išlikti tvirti išbandymų metu. Tai yra tikras dvasinis ūgis, ir tai taip pat yra gyvenimas. Kai kurie taip pat gali skaityti Dievo žodžius, bet neįgyvendina jų praktikoje ir nežiūri į juos rimtai; tie, kurie nežiūri į juos rimtai, neteikia reikšmės praktikai. Tie, kuriems Dievo žodžiai nėra tapę jų tikrove, neturi tikro dvasinio ūgio, ir tokie žmonės negali tvirtai laikytis išbandymų metu.

Kai ištariami Dievo žodžiai, turėtum nedelsdamas juos priimti, valgyti ir gerti. Nesvarbu, kiek supranti, privalai tvirtai laikytis vienos nuostatos – valgyti ir gerti, pažinti ir praktikuoti Jo žodžius. Tai turėtum sugebėti padaryti. Nesvarbu, koks didelis gali tapti tavo dvasinis ūgis ; tiesiog susitelk į Jo žodžių valgymą ir gėrimą. Būtent taip žmogus turėtų bendradarbiauti. Savo dvasiniame gyvenime daugiausia turėtum stengtis įžengti į tikrovę valgydamas ir gerdamas Dievo žodžius bei įgyvendindamas juos praktikoje. Tau nereikėtų sutelkti dėmesio į nieką kita. Tie, kurie vadovauja bažnyčiai, turėtų sugebėti vesti visus savo brolius ir seseris, kad jie žinotų, kaip reikėtų valgyti ir gerti Dievo žodžius. Tai yra kiekvieno bažnyčiai vadovaujančio asmens atsakomybė. Tiek jauni, tiek seni – visi turėtų laikyti Dievo žodžių valgymą ir gėrimą labai svarbiu dalyku ir nešioti Jo žodžius savo širdyse. Įžengimas į šią tikrovę reiškia įžengimą į Karalystės amžių. Šiandien dauguma žmonių jaučia, kad negali gyventi nevalgydami ir negerdami Dievo žodžių, ir jaučia, kad Jo žodžiai yra švieži nepriklausomai nuo laiko. Tai reiškia, kad jie pradeda žengti teisingu keliu. Dievas naudoja žodžius Savo darbui atlikti ir žmogui aprūpinti. Kai visi ilgėsis ir trokš Dievo žodžių, žmonės įžengs į Jo žodžių pasaulį.

Dievas pasakė labai daug žodžių. Kiek jų tu pažinai ? Į kiek jų įžengei? Jei tie, kurie vadovauja bažnyčiai, neįvedė savo brolių ir seserų į Dievo žodžių tikrovę, vadinasi, jie apleido savo pareigą ir neatliko savo atsakomybių! Nesvarbu, a r tavo supratimas gilus, ar paviršutiniškas, ir koks yra tavo suvokimo lygis , privalai žinoti, kaip valgyti ir gerti Jo žodžius, skirti didelį dėmesį Jo žodžiams ir suprasti jų valgymo bei gėrimo svarbą ir būtinybę. Kadangi Dievas pasakė tiek daug, jei nevalgai ir negeri Jo žodžių, jų nesieki ar neįgyvendini praktikoje , to negalima vadinti tikėjimu Dievu. Kadangi tiki Dievu, privalai valgyti ir gerti Jo žodžius, patirti Jo žodžius ir gyventi Jo žodžiais. Tik tai gali būti vadinama tikėjimu Dievu! Jei savo lūpomis sakai, kad tiki Dievu, tačiau nesugebi nė vieno Jo žodžio įgyvendinti praktikoje ar parodyti jokios tikrovės, tai nėra vadinama tikėjimu Dievu. Veikiau tai yra „duonos siekimas vien tam, kad pasisotintum“. Kalbėjimas vien apie nereikšmingus liudijimus, nenaudingus dalykus ir paviršutiniškus reikalus, neturint nė menkiausios dalelės tikrovės: tai nėra tikėjimas Dievu, ir tu tiesiog nesuvokei teisingo tikėjimo Dievu kelio. Kodėl privalai daugiau valgyti ir gerti Dievo žodžių? Jei nevalgai ir negeri Jo žodžių, o tik sieki patekti į dangų, ar tai yra tikėjimas Dievu? Koks turėtų būti pirmasis žingsnis, kurį turi žengti tas, kuris tiki Dievu? Kokiu keliu Dievas ištobulina žmogų? Ar gali būti ištobulintas nevalgydamas ir negerdamas Dievo žodžių? Ar gali būti laikomas karalystės žmogumi neturėdamas Dievo žodžių, kurie tarnautų kaip tavo tikrovė? Kas iš tiesų yra tikėjimas Dievu? Tikintieji Dievu turėtų bent jau išoriškai elgtis gerai; bet svarbiausia – turėti Dievo žodžius . Kad ir kas nutiktų, niekada negali nusigręžti nuo Jo žodžių. Dievo pažinimas ir Jo ketinimų patenkinimas pasiekiami per Jo žodžius. Ateityje kiekviena tauta, denominacija, religija ir sritis bus užkariauta Dievo žodžiais . Dievas kalbės tiesiogiai, ir visi žmonės laikys Dievo žodžius savo rankose, ir per tai jie bus ištobulinti. Dievo žodžiai persmelks viską viduje ir išorėje: visi savo lūpomis kalbės Dievo žodžius, praktikoje vadovausis Dievo žodžiais ir saugos Dievo žodžius savo širdyse, likdami panirę į Dievo žodžius tiek vidumi, tiek išore. Taip jie bus ištobulinti. Tie, kurie patenkina Dievo ketinimus ir sugeba Jį liudyti, yra tie, kuriems Dievo žodžiai yra tapę tikrove .

Įžengimas į Žodžio amžių – Tūkstantmetės karalystės amžių – yra darbas, kuris atliekamas šiandien. Nuo šiol praktikuok bendrystę apie Dievo žodžius. Tik valgydamas ir gerdamas Dievo žodžius bei juos patirdamas Dievo sugebėsi gyventi Dievo žodžiais. Privalai parodyti tam tikrą praktinę patirtį, kad įtikintum kitus. Jei nesugebi gyventi Dievo žodžių tikrovėje, niekas tavimi nepatikės! Visi tie, kuriuos naudoja Dievas, gali gyventi Dievo žodžių tikrovėje. Jei nesugebi parodyti šios tikrovės, kad paliudytum Dievą, tai rodo, kad Šventoji Dvasia tavyje nedirbo ir kad tu nebuvai ištobulintas. Tokia yra Dievo žodžių svarba. Ar tavo širdis trokšta Dievo žodžių? Tie, kurie trokšta Dievo žodžių, trokšta tiesos, ir tik tokius žmones Dievas laimina. Ateityje Dievas pasakys daugiau žodžių visų religijų ir denominacijų žmonėms. Pirmiausia Jis kalba ir skleidžia Savo balsą tarp jūsų, kad jus ištobulintų, o vėliau kalbės ir skleis Savo balsą tarp pagonių, kad juos užkariautų. Jo žodžiai visus nuoširdžiai ir visiškai įtikins. Per Dievo žodžius ir Jo atskleidimus žmogaus sugedusi prigimtis silpsta, jis įgauna žmogaus pavidalą, ir jo maištingas būdas mąžta. Žodžiai veikia žmogų autoritetu ir nugali jį Dievo šviesoje. Dievo žodžiuose galima rasti ir darbą, kurį Jis atlieka dabartiniame amžiuje, ir Jo darbo lūžio taškus.Jei neskaitysi Jo žodžių, nieko nesuprasi. Pats valgydamas ir gerdamas Jo žodžius ir dalydamasis su savo broliais ir seserimis bei per savo realias patirtis įgysi visišką Dievo žodžių pažinimą. Tik tada sugebėsi iš tiesų savo gyvenime vadovautis Jo žodžiais.