Jūs anksčiau siekėte naudotis valdžia kaip karaliai, ir iki šiandienos dar visiškai neatsisakėte šio noro; jūs vis dar norite naudotis valdžia kaip karaliai, laikyti dangų ir remti žemę. Dabar apsvarstyk šį klausimą: ar esi tam tinkamas? Argi tu visiškai nepraradai sveiko proto? Ar tai, ko jūs siekiate ir kam skiriate dėmesį, yra realu? Jūs net neturite normalaus žmogiškumo – argi tai nėra visiškai apgailėtina? Todėl šiandien Aš kalbu tik apie buvimą užkariautais, liudijimą, kalibro gerinimą ir įžengimą į ištobulinimo kelią, ir nekalbu apie nieką kita. Kai kurie žmonės yra nusiteikę prieš grynąją tiesą, ir kai mato visas šias kalbas apie normalų žmogiškumą bei žmonių kalibro gerinimą, jie rodo nenorą. Nėra lengva ištobulinti tuos, kurie nemyli tiesos.. Jei tik šiandien įžengsite ir žingsnis po žingsnio elgsitės pagal Dievo ketinimus, ar galėtumėte būti pašalinti? Po to, kai Dievas atliko tiek daug darbo žemyninėje Kinijoje– tokio didžiulio masto darbo – ir po to, kai Jis pasakė tiek daug žodžių, ar Jis galėtų pasiduoti pusiaukelėje? Ar Jis galėtų nuvesti žmones į bedugnę? Šiandien svarbiausia yra tai, kad privalote pažinti žmogaus esmę ir privalote žinoti, į ką turite įžengti; privalote kalbėti apie įžengimą į gyvenimą ir būdo pokyčius, apie tai, kaip iš tiesų būti užkariautiems ir kaip visiškai pasiduoti Dievui, kaip pateikti galutinį Dievo liudijimą ir kaip pasiekti paklusnumą iki mirties. Privalai sutelkti dėmesį į šiuos dalykus, o tai, kas nėra realu ar svarbu, pirmiausia turi atidėti į šalį ir to nebesvarstyti. Šiandien turėtum žinoti, kaip būti užkariautam ir kokie yra žmonių pasireiškimai po to, kai jie būna užkariauti. Gali sakyti, kad buvai užkariautas, bet ar gali paklusti iki mirties? Privalai gebėti sekti iki pat pabaigos, nepaisant to, ar yra kokių nors perspektyvų, ir privalai neprarasti tikėjimo Dievu, nepaisant aplinkybių. Galiausiai privalai pasiekti du liudijimo aspektus: Jobo liudijimą – paklusnumą iki mirties; ir Petro liudijimą – aukščiausią meilę Dievui. Viena vertus, privalai būti kaip Jobas: jis prarado visą materialų turtą, jį ištiko kūno liga, tačiau jis neatsižadėjo Jahvės vardo. Tai buvo Jobo liudijimas. Petras gebėjo mylėti Dievą iki mirties – susidūręs su mirtimi, jis vis dar mylėjo Dievą, kai buvo kalamas ant kryžiaus, jis vis dar mylėjo Dievą. Jis negalvojo apie savo perspektyvas ir nesiekė gražių vilčių ar pernelyg didelių troškimų, o tesiekė mylėti Dievą ir paklusti visiems Dievo sutvarkymams. Tik pasiekęs šį standartą galėsi būti laikomas paliudijęs, tik tada tapsi tuo, kuris po užkariavimo buvo ištobulintas. Jei šiandien žmonės iš tiesų pažintų savo esmę ir padėtį, ar jie vis dar siektų perspektyvų ir vilčių? Štai, ką turėtum žinoti: nepaisant to, ar Dievas mane ištobulins, aš privalau sekti Dievu; viskas, ką Jis dabar daro, yra gerai ir daroma dėl manęs, kad mūsų būdas galėtų pasikeisti, ir mes galėtume išsilaisvinti iš Šėtono įtakos, kad mums, gimusiems purvo žemėje, būtų leista apsivalyti ir nusikratyti tų nešvarumų, nusikratyti Šėtono įtakos ir iš jos ištrūkti. Žinoma, to reikalaujama iš tavęs, bet Dievui tai tėra užkariavimas, atliekamas tam, kad žmonės turėtų ryžto paklusti ir viską paliktų Dievo dirigavimui. Tokiu būdu viskas bus įvykdyta. Šiandien dauguma žmonių jau yra užkariauti, tačiau jų viduje vis dar yra daug maištingumo ir nepaklusnumo. Žmonių tikrasis dvasinis ūgis vis dar yra per žemas. Vos tik atsiranda vilčių ir perspektyvų, jie jaučiasi motyvuoti, o kai neturi jokių vilčių ir jokių aiškių perspektyvų, jie tampa negatyvūs ir netgi svarsto palikti Dievą. Be to, žmonės neturi didelio troškimo siekti savo gyvenimu išreikšti normalų žmogiškumą. Tai nepriimtina. Todėl Aš vis tiek privalau kalbėti apie užkariavimą. Iš tiesų ištobulinimas vyksta tuo pačiu metu kaip ir užkariavimas: kai tave užkariauja, pasiekiami ir pirmieji ištobulinimo rezultatai. Skirtumas tarp buvimo užkariautu ir buvimo ištobulintu priklauso nuo tiek, kiek pasikeičia patys žmonės. Užkariavimas yra pirmasis ištobulinimo žingsnis, jis neatstoja visiško ištobulinimo ir nėra įrodymas, kad Dievas visiškai įgijo žmones. Užkariavus žmones, įvyksta tam tikrų jų būdo pokyčių, tačiau tokie pokyčiai toli gražu neprilygsta žmonių, kuriuos visiškai įgijo Dievas, pokyčiams. Tai, kas daroma šiandien, yra pradinis žmonių tobulinimo darbas – jų užkariavimas, ir jei nesugebi būti užkariautas, neturėsi jokių galimybių būti ištobulintas ir visiškai Dievo įgytas. Tiesiog sulauksi kelių baudimo ir teismo žodžių, bet jie nesugebės visiškai pakeisti tavo širdies. Todėl būsi vienas iš tų, kurie bus pašalinti; tai niekuo nesiskirs nuo žiūrėjimo į prabangių vaišių stalą, nieko neragaujant. Argi tau tai nėra visiškai apgailėtinas scenarijus? Taigi privalai siekti pokyčių: tiek užkariavimas, tiek ištobulinimas priklauso nuo to, ar tavyje vyksta pokyčiai ir nuo to, ar esi paklusnus. Tai nulemia, ar Dievas gali tave įgyti. Žinok, kad „būti užkariautam“ ir „būti ištobulintam“ paprasčiausiai priklauso nuo pokyčių ir paklusnumo masto, taip pat nuo tavo meilės Dievui tyrumo. Šiandien reikalaujama, kad galėtum būti visiškai ištobulintas, tačiau pradžioje privalai būti užkariautas – privalai turėti pakankamų Dievo baudimo ir teismo žinių, privalai turėti tikėjimo sekti, būti tuo, kuris siekia pokyčių ir Dievo pažinimo. Tik tuomet būsi tas, kuris siekia būti ištobulintas. Turėtumėte suprasti, kad ištobulinimo procese būsite užkariauti, o užkariavimo procese būsite ištobulinti. Šiandien gali siekti būti ištobulintas arba siekti savo išorinio žmogiškumo pokyčių bei savo kalibro pagerinimo, tačiau svarbiausia yra tai, kad galėtum suprasti, jog viskas, ką Dievas šiandien daro, turi prasmę ir teikia naudą: tai leidžia tau, gimusiam purvo žemėje, apsivalyti nuo nešvarumų ir jų nusikratyti, tai leidžia tau nugalėti Šėtono įtaką ir išsilaisvinti iš tamsios Šėtono įtakos, o sutelkiant dėmesį į šiuos dalykus, tau suteikiama apsauga šioje purvo žemėje. Galiausiai, kokį liudijimą iš tavęs bus prašoma pateikti? Tai skirta tau, gimusiam purvo žemėje, kad galėtum būti pašventintas ir daugiau niekada nebūtum suteptas purvu, ir tau, gyvenančiam Šėtono galioje, kad išsilaisvintum iš Šėtono įtakos, nebūtum nei Šėtono apsėstas, nei jo persekiojamas, ir taip gyventum Visagalio rankose. Tai yra liudijimas bei pergalės kovoje su Šėtonu įrodymas. Gebi maištauti prieš Šėtoną, savo gyvenimu daugiau nebereiški šėtoniško būdo, bet vietoj to gyveni taip, kaip Dievas reikalavo iš žmogaus jį kurdamas: pasižymėdamas normaliu žmogiškumu, sveiku protu, normalia įžvalga, normaliu ryžtu mylėti Dievą ir ištikimybe Dievui. Tokį liudijimą turėtų pateikti sukurtoji būtybė. Tu sakai: „Mes gimėme purvo žemėje, bet dėl Dievo apsaugos, Jo vadovavimo ir dėl to, kad Jis mus užkariavo, mes išsilaisvinome iš Šėtono įtakos. Tai, kad šiandien galime paklusti, taip pat yra Dievo užkariavimo pasekmė, ir tai nėra dėl to, kad esame geri, ar dėl to, kad iš prigimties mylime Dievą. Tai yra todėl, kad Dievas mus išsirinko ir iš anksto mus nulėmė, šiandien esame užkariauti, galime Jį liudyti ir Jam tarnauti; lygiai taip pat būtent todėl, kad Jis mus išsirinko ir apsaugojo, mes pasiekėme išganymą ir buvome išgelbėti iš Šėtono galios, nusikratėme purvą ir buvome apvalyti milžiniško ugniaspalvio slibino šalyje.“ Be to, tai, kaip gyveni išoriškai, parodys, kad turi normalų žmogiškumą, tavo žodžiuose yra sveiko proto ir savo gyvenimu išreiški normalų žmogaus pavidalą. Kai kiti tave mato, neturėtum duoti jiems pagrindo sakyti: „Argi tai nėra milžiniško ugniaspalvio slibino atvaizdas?“ Seserų elgesys nedera seserims, brolių elgesys nedera broliams, o tu neturi jokio šventiesiems deramo padorumo. Tuomet žmonės sakytų: „Nenuostabu, kad Dievas pasakė, jog jie yra Moabo palikuonys, Jis buvo visiškai teisus!“ Jei žmonės žiūrės į jus ir sakys: „Nors Dievas sakė, kad jūs esate Moabo palikuonys, jūsų gyvenimas įrodė, kad jūs išsilaisvinote iš Šėtono įtakos; nors tie dalykai vis dar yra jumyse, jūs gebate maištauti prieš juos – tai rodo, kad buvote visiškai užkariauti“, jūs, užkariautieji ir išgelbėtieji, atsakysite: „Tiesa, kad esame Moabo palikuonys, bet Dievas mus išgelbėjo, ir nors praeityje Moabo palikuonys buvo atstumti ir prakeikti, ir Izraelio tautos ištremti tarp pagonių, šiandien Dievas mus išgelbėjo. Tiesa, kad esame labiausiai sugedę iš visų žmonių – tai buvo Dievo iš anksto nulemta, tai yra faktas ir niekas to negali nuneigti. Bet šiandien mes ištrūkome iš tos įtakos. Mes nekenčiame savo protėvio, mes linkę maištauti prieš savo protėvį, visiškai paklusti visiems Dievo sutvarkymams ir veikti pagal Dievo ketinimus, taip įvykdydami Jo reikalavimus mums ir įgyvendindami Dievo ketinimus. Moabas išdavė Dievą, jis nesielgė pagal Dievo ketinimus, ir Dievas jo nekentė. Bet mes turėtume atsižvelgti į Dievo širdį, ir šiandien, kadangi suprantame Dievo ketinimus, mes negalime išduoti Dievo, ir privalome maištauti prieš savo senąjį protėvį!“ Anksčiau Aš kalbėjau apie maištą prieš milžinišką ugniaspalvį slibiną, o šiandien daugiausia kalbama apie žmonių maištą prieš jų senąjį protėvį. Tai yra žmogaus užkariavimo liudijimo aspektas, ir nepaisant to, kaip šiandien įžengsi, tavo liudijimo šioje srityje neturi trūkti.

Žmonių kalibras yra per prastas, jiems pernelyg trūksta normalaus žmogiškumo, jų reakcijos yra per lėtos, per vangios. Šėtonui juos sugadinus, jie tapo nejautrūs ir bukapročiai, ir, nors per vienus ar dvejus metus jie negali visiškai pasikeisti, jie privalo turėti ryžto bendradarbiauti. Galima sakyti, kad tai taip pat yra liudijimas prieš Šėtoną Šiandienis liudijimas yra dabartinio užkariavimo darbo pasiektas rezultatas, o taip pat pavyzdys ir etalonas ateities pasekėjams. Ateityje tai išplis į daugybę tautų; Kinijoje atliktas darbas išplis į daugybę tautų. Moabo palikuonys yra žemiausi žmonės pasaulyje. Kai kurie žmonės klausia: „Argi ne Chamo palikuonys yra patys žemiausi?“ Milžiniško ugniaspalvio slibino atžalos ir Chamo palikuonys skiriasi savo reikšme – Chamo palikuonys yra visai kitas reikalas: nepaisant to, kaip jie yra prakeikti, jie vis tiek yra Nojaus palikuonys. Tuo tarpu Moabo kilmė nebuvo tyra: Moabas atsirado iš ištvirkavimo, ir būtent čia slypi skirtumas. Nors ir vieni, ir kiti buvo prakeikti, jų statusas nebuvo toks pat, todėl Moabo palikuonys yra patys žemiausi iš visų žmonių, ir negalėtų būti jokio įtikinamesnio fakto nei pačių žemiausių iš visų žmonių užkariavimas. Paskutiniųjų dienų darbas laužo visus nurodymus, ir nepaisant to, ar esi prakeiktas, ar nubaustas, jei tik esi naudingas Mano darbui ir duodi naudos šiandienos užkariavimo darbui, ir nepaisant to, ar esi Moabo palikuonis, ar milžiniško ugniaspalvio slibino atžala, jei tik gebėtum atlikti sukurtosios būtybės pareigą šiame darbo etape ir kruopščiai atlikti savo darbą, tuomet deramas rezultatas bus pasiektas. Tu esi milžiniško ugniaspalvio slibino atžala ir tu esi Moabo palikuonis; trumpai tariant, visi kūno ir kraujo žmonės yra sukurtosios būtybės, ir juos sukūrė Kūrėjas. Tu esi sukurtoji būtybė, neturėtum turėti jokio pasirinkimo, ir tai yra tavo pareiga. Žinoma, šiandien Kūrėjo darbas yra nukreiptas į visą visatą. Nepaisant to, kieno palikuonis esi, galiausiai tu esi viena iš sukurtųjų būtybių, o jūs – Moabo palikuonys – esate sukurtųjų būtybių dalis, vienintelis skirtumas tas, kad jūsų vertė žema. Kadangi šiandien Dievo darbas atliekamas tarp visų sukurtųjų būtybių ir nukreiptas į visą visatą, Kūrėjas gali laisvai pasirinkti bet kokius žmones, įvykius ir daiktus Savo darbui atlikti. Jam nerūpi, kieno palikuonis anksčiau buvai; jei tik esi viena iš sukurtųjų būtybių ir jei tik esi naudingas Jo darbui – užkariavimo darbui – ir Jo liudijimui, Jis be jokių dvejonių atliks Savo darbą su tavimi. Tai griauna tradicines žmonių sampratas, pagal kurias Dievas niekada nedirbs tarp pagonių, ypač tarp tų, kurie buvo prakeikti ir yra žemi; tų, kurie buvo prakeikti, visos ateities kartos, kilusios iš jų, taip pat amžinai bus prakeiktos, be jokios galimybės kada nors sulaukti išganymo; Dievas niekada nenusileis ir nedirbs pagonių žemėje ir niekada nežengs į purvo žemę, nes Jis yra šventas. Dievo paskutiniųjų dienų darbas sugriovė visas šias sampratas. Žinok, kad Dievas yra visų sukurtųjų būtybių Dievas, Jis yra dangaus ir žemės, ir visa ko Aukščiausiasis valdovas, o ne tik Izraelio tautos Dievas. Taigi, šis darbas Kinijoje yra didžiausios svarbos, ir argi jis neišplis į daugybę tautų? Didysis ateities liudijimas neapsiribos Kinija; jei Dievas užkariautų tik jus, ar demonai galėtų būti įtikinti? Jie nesupranta, ką reiškia būti užkariautiems, ar kokia didi yra Dievo galia, ir tik tada, kai Dievo išrinktieji žmonės visoje visatoje išvys galutinius šio darbo rezultatus, visos sukurtosios būtybės bus užkariautos. Nėra labiau atsilikusių ir sugedusių žmonių už Moabo palikuonis. Net ir tokie žmonės buvo užkariauti – tai yra, tie, kurie buvo labiausiai sugedę, kurie nepripažino Dievo ar netikėjo, kad Dievas yra, buvo užkariauti, savo lūpomis pripažįsta Dievą, Jį šlovina ir geba Jį mylėti – tai ir tik tai yra užkariavimo liudijimas. Nors jūs nesate Petras, jūs savo gyvenimu išreiškiate Petro atvaizdą, jūs gebate turėti Petro ir Jobo liudijimą, ir tai yra didžiausias liudijimas. Galiausiai tu pasakysi: „Mes nesame izraelitai, mes esame atstumti Moabo palikuonys, mes nesame Petras, kurio kalibrui mes neprilygstame, nei Jobas, mes negalime niekaip prilygti Pauliaus ryžtui kentėti dėl Dievo ir aukotis Dievui, mes esame tokie atsilikę, todėl esame neverti mėgautis Dievo palaiminimais. Dievas vis tiek mus šiandien išaukštino; taigi privalome patenkinti Dievą, ir, nors mūsų kalibras nėra pakankamas ir mes nesame tam tinkami, mes norime patenkinti Dievą – mes turime šį ryžtą. Mes esame Moabo palikuonys ir mes buvome prakeikti. Tai buvo Dievo iš anksto nulemta, ir mes negalime to pakeisti, bet mūsų gyvenimo išraiška ir mūsų pažinimas gali keistis, ir mes turime ryžto patenkinti Dievą.“ Kai turėsi tokį ryžtą, tai įrodys, kad jau turi liudijimą, jog buvai užkariautas.