Jums turėtų būti aišku, kaip žmogus savo tikėjimu turėtų tarnauti Dievui, kokias sąlygas turi įvykdyti ir kokias tiesas turi suprasti tie, kurie tarnauja Dievui, be to, turite suprasti ir savo nukrypimus šioje tarnystėje. Tarp šių klausimų – tai, kaip jūs tikite Dievu, kaip žengiate į Šventosios Dvasios vedamą kelią ir leidžiate Dievui visame kame jums vadovauti taip, kaip Jis nori, tokiu būdu leisdamas jums suprasti kiekvieną Savo darbo jumyse žingsnį. Kai pasieksite tą tašką, suprasite, kas iš tikrųjų yra tikėjimas Dievu, kaip tinkamai tikėti Dievu ir ką turėtumėte daryti, kad veiktumėte pagal Dievo ketinimus. Taip jūs tapsite visiškai ir besąlygiškai paklusniais Dievo darbui; neturėsite jokių nusiskundimų ir neteisite, neanalizuosite, juolab netyrinėsite Dievo darbo, iki tokio lygio, kad įstengsite paklusti Dievui ligi pat mirties, leisdami Jam jus valdyti ir skersti kaip avis, kad kiekvienas iš jūsų galėtumėte tapti 1990-ųjų Petru, be galo mylinčiu Dievą net ir ant kryžiaus, be menkiausios dvejonės. Tik tada galėsite gyventi taip, kaip dera 1990ųjų Petrui.

Kiekvienas pasiryžęs asmuo gali tarnauti Dievui, tačiau tik tie, kurie paiso Dievo ketinimų ir juos supranta, yra tinkami ir turi teisę tarnauti Dievui. Tarp jūsų pastebėjau štai ką: daugelis žmonių tiki, kad tol, kol jie uoliai skelbia Dievo žodį, triūsia dėl Dievo, aukojasi, daug ko atsisako dėl Dievo ir panašiai, tai ir yra tarnavimas Dievui. Didžioji dalis religingų žmonių mano, kad tarnauti Dievui reiškia vaikštinėti su Biblija rankose, skelbti dangaus karalystės evangeliją ir gelbėti žmones, skatinant juos atgailauti ir išpažinti nuodėmes. Taip pat yra nemažai dvasininkų, manančių, kad tarnavimas Dievui susideda iš pamokslavimo koplyčiose, pabaigus aukštuosius mokslus bei mokymus seminarijoje, ir žmonių mokymo skaitant Šventąjį Raštą. Maža to, varginguose regionuose yra žmonių, kurie tiki, kad tarnauti Dievui reiškia gydyti ligonius ir varyti demonus iš savo brolių bei seserų, melstis už juos ir jiems patarnauti. Jūsų tarpe yra daug tokių, kurie tiki, kad tarnauti Dievui reiškia kasdien maitintis Dievo žodžiais bei melstis Dievui, taip pat lankyti bažnyčias ir darbuotis jose visur, kur tik įmanoma. Yra ir tokių brolių ir seserų, kurie mano, kad tarnauti Dievui reiškia niekada nesituokti, nekurti šeimos ir visą save paskirti Dievui. Vis dėlto mažai kas žino, ką iš tikrųjų reiškia tarnauti Dievui. Nors tarnaujančiųjų Dievui yra tiek, kiek žvaigždžių danguje, skaičius tų, kurie gali tarnauti tiesiogiai ir geba tarnauti pagal Dievo valią, yra apgailėtinai, niekingai mažas. Kodėl Aš tai sakau? Sakau tai todėl, kad jūs nesuprantate frazės „tarnystė Dievui“ esmės ir taip mažai nutuokiate, kaip tarnauti gerbiant Dievo ketinimus. Žmonėms kuo skubiau reikia suprasti, koks tarnavimas Dievui iš tiesų atitinka Jo valią.

Jeigu norite tarnauti laikydamiesi Dievo valios, pirmiausia turite suprasti, kokie žmonės Dievui patinka, kokių žmonių Jis nekenčia, kokius žmones Jis ištobulina ir kokie žmonės yra verti Jam tarnauti. Mažų mažiausiai, turėtumėte žinoti bent tai. Bet svarbiau – turėtumėte žinoti Dievo darbo tikslą ir tai, kokį darbą Dievas dirba šiuo metu. Tai supratę ir vadovaujami Dievo žodžiais, pirmiausia turėtumėte įgyti dvasinės patirties ir priimti Dievo misiją. Kai praktiškai patirsite Dievo žodžius ir iš tiesų pažinsite Dievo darbą, tapsite verti Jam tarnauti. Tuomet, kai imsite Dievui tarnauti, Jis atvers jūsų dvasines akis, kad dar geriau suprastumėte Jo darbą ir matytumėte jį aiškiau. Kai įžengsi į šią realybę, tavo patirtis taps gilesnė ir praktiškesnė, ir visi tie, kas įgis tokios patirties, galėsite lankyti bažnyčias ir remti savo brolius bei seseris, kad galėtumėte perimti vieni kitų stiprybes, ištaisyti savo nusižengimus ir įgyti turtingesnio dvasinio pažinimo. Tik pasiekę tokių rezultatų, galėsite tarnauti laikydamiesi Dievo valios ir būsite Jo ištobulinti savo tarnystės kelyje.

Tie, kurie tarnauja Dievui, turi būti Jam artimi žmonės, malonūs Jam ištikimi Jam iki galo. Tiek būdami vieni, tiek viešumoje jūsų poelgiai Dievo akivaizdoje turi Jam patikti, o jūs turite tvirtai stovėti priešais Jį; Kad ir kaip su tavimi elgtųsi kiti, visuomet turi eiti keliu, kuriuo privalai eiti, ir būti dėmesingas Dievo naštai. Tik tokie žmonės yra artimi bičiuliai. Artimi Dievo bičiuliai gali tiesiogiai Jam tarnauti, nes jiems patikėtas didis Dievo pavedimas, ir jie neša Jo naštą; jie Dievo širdį laiko sava, o Jo naštą – savo našta, nė kiek nesirūpindami savo ateities perspektyvų laimėjimais ar netektimis - net jei ateityje jų nelauktų joks atlygis ir jie visiškai nieko nelaimėtų, jie vis tiek tikėtų Dievu visa Dievą mylinčia širdimi. Taigi, toks žmogus yra Dievo artimas bičiulis. Dievo artimi bičiuliai yra ir Jo patikėtiniai; Tik Dievo patikėtiniai gali rūpintis tuo, kas rūpi Dievui, ir mąstyti taip, kaip mąsto Dievas ir nors jų kūnas kenčia ir yra silpnas, jie geba ištverti kančią ir atsisakyti to, ką jie myli, kad įtiktų Dievui. Tokiems žmonėms Dievas patiki didesnę naštą, o tai, ką Dievas trokšta įvykdyti, atsiskleidžia per tokių žmonių liudijimą. Taigi šie žmonės malonūs Dievui, jie tarnauja Dievui pagal Jo ketinimus, ir tik tokie žmonės karaliaus kartu su Dievu. Kai tu iš tiesų tapsi Dievo artimu, tuomet ir karaliausi kartu su Dievu kaip karalius.

Jėzus galėjo įvykdyti Dievo pavedimą – visos žmonijos atpirkimo darbą – būtent todėl, kad Jam rūpėjo Dievo ketinimai, o ne savi sumanymai ar planai. Jis buvo Dievo artimas, kurį jūs geriausiai pažįstate – Pats Dievas (iš tiesų Jis ir yra Pats Dievas, kaip paliudijo Dievas. Tai paminėta tam, kad, remiantis Jėzaus pavyzdžiu, šis klausimas būtų paaiškintas.) Dievo valdymo planas Jėzui buvo svarbiausias, todėl Jis nuolat meldėsi dangiškajam Tėvui ir ieškojo Jo valios. Jis meldėsi ir sakė: „Tėve mūsų! Teesie Tavo valia; ir veik ne pagal Mano troškimus, bet pagal Savo planą. Nors žmogus ir yra silpnas, kodėl Tu juo vis tik rūpiniesi? Kaip žmogus, kuris Tavo rankoje tėra lyg skruzdėlė, gali būti vertas Tavo rūpesčio? Mano širdis tetrokšta vykdyti Tavo valią, tad teįvyksta visa, ką pagal Savo sumanymus esi Man numatęs.“ Kelyje į Jeruzalę Jėzaus širdį draskė neapsakoma kančia, tarsi ją būtų pervėręs peilis. Tačiau Jo širdyje nebuvo nė menkiausios minties atsitraukti. Priešingai – Jį nuolat vedė galinga jėga, skatinusi eiti ten, kur Jam buvo lemta būti nukryžiuotam. Galiausiai Jis buvo prikaltas prie kryžiaus ir prisiėmė nuodėmingo kūno pavidalą, užbaigdamas visos žmonijos atpirkimo darbą, įveikdamas visus mirties ir pragaro suvaržymus. Mirtis, pragaras ir mirusiųjų buveinė prarado savo galią Jo akivaizdoje ir buvo Jo sutriuškinti. Jis gyveno trisdešimt trejus metus ir visą tą laiką visomis išgalėmis siekė įgyvendinti Dievo valią, vykdydamas to meto Dievo darbą. Jis niekada negalvojo apie savo naudą ar praradimus ir visada planavo atsižvelgdamas į Dievo Tėvo ketinimus. Todėl po Jo krikšto Dievas tarė: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi.“ Kadangi Jo tarnystė buvo maloni Dievui, Dievas uždėjo Jam ant pečių sunkią visos žmonijos atpirkimo naštą ir pavedė ją atlikti. Jėzus buvo vertas ir tinkamas užbaigti šį didį darbą. Visą savo gyvenimą Jis dėl Dievo kentė neapsakomas kančias ir nesuskaičiuojamą daugybę kartų buvo šėtono gundomas, tačiau nė karto neprarado ryžto. Dievas Juo pasitikėjo ir Jį mylėjo, todėl patikėjo Jam tokią svarbią užduotį. Pats Dievas pasakė: „Šitas yra Mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi.“ Tuo metu tik vienas Jėzus galėjo įvykdyti šį pavedimą. Tokia buvo viena iš tikrųjų aplinkybių, liudijanti, kaip Malonės amžiuje Dievas įvykdė visos žmonijos atpirkimo darbą.

Jeigu ir jūs, kaip Jėzus, atsižvelgsite į Dievo naštą, ir išsižadėsite kūno, Dievas patikės jums savo sunkią atsakomybę, kad atitiktumėte sąlygas, būtinas tarnystei Dievui. Tik tuomet galėsite teigti, kad vykdote Dievo valią, kad esate žmogus, vykdantis Dievo pavedimą, žmogus, iš tiesų tarnaująs Dievui. Palyginęs save su Jėzaus pavyzdžiu, ar drįsti sakyti, kad esi artimas Dievo bičiulis? Ar drįsti teigti, kad vykdai Dievo valią? Ar drįsti tvirtinti, jog iš tikrųjų tarnauji Dievui? Šiandien tu net nesupranti, kaip reikia tarnauti Dievui, tad kaip drįsti teigti esantis Jo artimas? Jeigu tu tvirtini tarnaująs Dievui, argi šitaip Jam nepiktžodžiauji? Pamąstyk: ar tarnauji Dievui, ar pats sau? Tu tarnauji šėtonui, tačiau atkakliai tvirtini tarnaująs Dievui. Argi tai nėra piktžodžiavimas Dievui? Daugelis žmonių – Man už nugaros – slapta mėgaujasi padėties teikiamais privalumais. Jie lepinasi maistu, mėgsta pamiegoti ir pataikauja kūnui, nuolat baimindamiesi, kad jam ko nors nepritrūktų. Bažnyčioje jie deramai neatlieka savo pareigų, bet gyvena bažnyčios sąskaita arba, vartodami Mano žodžius, moko savo brolius ir seseris, iš aukšto varžydami kitus. Tokie žmonės nuolat garsiai skelbia vykdantys Dievo valią ir vis tvirtina esantys artimi Dievo bičiuliai. Argi tai ne absurdas? Jeigu tavo motyvai teisingi, tačiau nesugebi tarnauti pagal Dievo ketinimus, vadinasi, esi kvailas. Tačiau jeigu tavo motyvai neteisingi, o vis tiek tvirtini esąs Dievo tarnas, tuomet priešiniesi Dievui ir pelnai Dievo bausmę. Aš nejaučiu jokio palankumo tokiems žmonėms! Dievo namuose jie gyvena kitų sąskaita, nuolat geidžia kūniškų patogumų, visiškai nepaiso Dievo interesų, visur ieško tik savo naudos ir nė kiek nesirūpina tuo, kas rūpi Dievui. Kad ir ką darytų, jie nepriima Dievo Dvasios ištyrimo. Jie nuolat apgaudinėja savo brolius ir seseris, elgiasi klastingai ir veidmainiškai. Jie panašūs į lapę, įsisukusią į vynuogyną, kuri nuolat vagia vynuoges ir niokoja vynuogyną. Argi tokie žmonės gali būti Dievui artimi? Ar tu vertas priimti Dievo palaiminimus? Tu neprisiimi atsakomybės nei už savo gyvenimą, nei už bažnyčią. Ar esi vertas priimti Dievo pavedimą? Kas išdrįstų pasitikėti tokiu žmogumi kaip tu? Jei tu taip tarnauji, argi Dievas galėtų tau patikėti dar didesnę užduotį? Ar dėl to Jo darbas nebūtų uždelstas?

Visa tai sakau tam, kad suprastumėte, kokių sąlygų reikia laikytis, norint tarnauti Dievui pagal Jo ketinimus. Jei neatiduosite visos savo širdies Dievui, jei, kaip Jėzus, neatsižvelgsite į Dievo ketinimus, vargu ar pelnysite Jo pasitikėjimą. Galiausiai jūsų lauks tik Dievo teismas. Galbūt šiandien, tarnaudamas Dievui, savo širdyje vis dar puoselėji ketinimą Jį apgauti, tarnauji atmestinai ir tik dėl akių. Kad ir kaip būtų, jei apgaudinėsi Dievą, tavęs laukia negailestingas teismas. Dabar, kai tik įžengėte į teisingą tarnavimo Dievui kelią, pirmiausia atiduokite Jam savo širdį. Dievui negalima tarnauti padalyta širdimi. Nesvarbu, ar stovi Dievo, ar žmonių akivaizdoje, tavo širdis visada tebūna nukreipta į Dievą. Jeigu tu pasiryžtum mylėti Dievą taip, kaip Jį mylėjo Jėzus, Dievas tave ištobulintų, kad taptum žmogumi, tarnaujančiu Dievui pagal Jo ketinimus. Jeigu iš tiesų trokšti, kad Dievas tave ištobulintų ir kad tavo tarnystė atitiktų Jo ketinimus, turi pakeisti savo ankstesnį požiūrį į tikėjimą Dievu ir atsisakyti senųjų tarnavimo Jam būdų, kad vis daugiau tavęsDievas galėtų ištobulinti. Tuomet Dievas tavęs neapleis, ir tu, kaip Petras, stovėsi pirmas greta tų, kurie myli Dievą. Tačiau jei ir toliau neatgailausi ir atsisakysi priimti tiesą, tavęs laukia Judo likimas. Tai turėtų suprasti visi, kas tiki Dievą.